© Skaitmeninio Vaizdo Ložė
© Eglė Jaškūnienė

[english]
[turinys]
[pagrindinis]

Meno Lietuva


Lietuvos meninės fotografijos raidos bruožai nuo septintojo dešimtmečio iki mūsų dienų


Septintasis dešimtmetis

Meninės fotografijos kalbos paieška ir atotrūkis nuo fotožurnalizmo

Aštuntasis dešimtmetis

Poetinio reportažo susiformavimas arba "Lietuvos meninės fotografijos mokykla"

Devintasis dešimtmetis

Pirmosios "avangardo" apraiškos arba naujų kūrybos principų formavimasis

Paskutinysis XX amžiaus dešimtmetis

Kūrybinis ir profesinis persigrupavimas fotografijoje

Personalijos
VĖTRĖ ANTANAVIČIŪTĖ ***ROMUALDAS AUGŪNAS ***IEVA BABILAITĖ ***VYTAUTAS BALČYTIS ***VIOLETA BUBELYTĖ ***ALFONSAS BUDVYTIS ***VITALIJUS BUTYRINAS ***AURELIJA ČEPULINSKAITĖ***ALGIMANTAS IR MINDAUGAS ČERNIAUSKAI*** RIMANTAS DICHAVIČIUS***MILDA DRAZDAUSKAITE*** VILIUS JASINEVIČIUS***ROMAS JUŠKELIS***JONAS KALVELIS ***POVILAS KARPAVIČIUS***JUOZAS KAZLAUSKAS***ZINAS KAZĖNAS***VALERIJUS KOREŠKOVAS***ALGIMANTAS KUNČIUS***GIEDRIUS LIAGAS***VITAS LUCKUS***ALVYDAS LUKYS***ALEKSANDRAS MACIJAUSKAS***RIMGAUDAS MALECKAS ***SNIEGUOLĖ MICHELKEVIČIŪTĖ ***ERLANDAS MICKUS***VILIUS NAUJIKAS ***ZENONAS NEKROŠIUS ***REMIGIJUS PAČĖSA***SAULIUS PAUKŠTYS***RAMUNĖ PIGAGAITĖ ***ROMUALDAS POŽERSKIS***ROMUALDAS RAKAUSKAS***ALEKSANDRAS SIDORENKO***ALFREDAS SIMONAVIČIUS***ROMUALDAS STAKĖNAS ***VACLOVAS STRAUKAS ***ANTANAS SUTKUS ***ANATOLIJUS STRELECKIS***AURIMAS STRUMILA***GEDIMINAS SVITOJUS ***ALGIMANTAS ŠEŠKUS ***ALEKSANDRAS ŠIEKŠTELĖ***VIRGILIJUS ŠONTA ***REMIGIJUS TREIGYS***GINTAUTAS TRIMAKAS ***ARTURAS VALIAUGA***GINTARAS ZALECKAS ***AUDRIUS ZAVADSKIS ***REMIGIJUS ZOLUBAS ***STANISLOVAS ŽVIRGŽDAS


SEPTINTASIS DEŠIMTMETIS
size="-1">Šiuolaikinės Lietuvos meninės fotografijos pradžia priimta laikyti septintąjį dešimtmetį. Tarp jos ir istorinės (ikikarinės) fotografijos įsiterpia periodas, kuriame, tęsdama karo ir pokario kronikų tradicijas, formuojasi šiuolaikinė fotožurnalistika. 1958 m. tuometinėje LTSR Žurnalistų sąjungoje įkuriama respublikinė fotosekcija, kurios vienas iš uždavinių buvo "kelti narių meistriškumą" ir " kasmet organizuoti meninės ir reportažinės fotografijos parodas". Ilgainiui fotosekcijos susikūrė Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune ir kitur. Žurnalistika buvo ypatingai politiškai angažuota sritis (fotosekcijos įstatuose buvo dar vienas punktas - "duoti teisingą fotografijos vystymosi kryptį"), besiremianti kronikine darbo patirtimi ir materialiai remianti tik savo narius. size="-1"> Paradoksalu, bet kitas laikmečio ideologijos "kūdikis" - mėgėjiška veikla klubuose (kaip viena iš "masių laisvalaikio užimtumo formų"), tapo terpe, kurioje subrendo pirmieji šiuolaikinės meninės fotografijos daigai. "Neprofesionalumas" suteikė tam tikras turinio ir formos išlygas, leido laisviau eksperimentuoti, ieškant naujos meninės fotografijos kalbos. Be to, artėjo chruščiovinio "atlydžio" metai. Visas septintasis dešimtmetis - tai metodiškai kruopštus ir kryptingas materialios - organizacinės bazės kūrimas, turėjęs užtikrinti pilnakraujį meninės fotografijos funkcionavimą. Iš kitos pusės - tai kova už fotografijos, kaip meno pripažinimą. Tam reikėjo suformuoti naują meninę kalbą, neprasilenkiančią su "tikrovės atspindžio" samprata.
1
SEPTINTASIS DEŠIMTMETIS

size="-1">1963 m. kauniečiai įkuria pirmąjį fotoklubą. Sekdami jų pavyzdžiu, tais pačiais metais fotoklubą įkuria panevėžiečiai, 1966 m. - šiauliečiai ir vilniečiai. Fotoklubai leido katalogus, plėtė parodų geografiją ir turinį (rengiamos ne tik grupinės, bet ir personalinės parodos). Pirmasis rimtas lietuviškosios meninės fotografijos "įšventinimas" įvyko 1968 m. Vilniaus dailės muziejuje surengtoje "Keturių parodoje" (dalyvavoA.Kunčius, V.Naujikas, R.Rakauskas,A.Sutkus ). 1969 m. - "etapinė" "Devynių Lietuvos fotografų" paroda Maskvoje (dalyvavoM.Baranauskas, V.Butyrinas, A.KunčiusV.Luckus,A.Macijauskas, A.Miežanskas, R.Rakauskas, L.Ruikas ir A.Sutkus). Tai buvo paskutinis "politinis" žingsnis, size="-1">oficialiai palaiminęs poslinkius meninės fotografijos srityje. Po jo sekė ne tik Lietuvos, bet ir visos tuometinės Tarybų Sąjungos fotografijai reikšmingas įvykis - 1969 m. Vilniuje įkuriama Lietuvos TSR fotografijos meno draugija. Taip susiformuoja savarankiška, žurnalistinei sistemai nepavaldi struktūra, kuri parodomis, kūrybinėmis stovyklomis, teoriniais seminarais, dalyvavimu užsienio konkursuose, leidybine veikla ir pan., propagavo meninius fotografijos aspektus. Praktiškai visą sovietmetį ji išliko vienintele kūrybine organizacija, traukusia fotomenininkus ir kritikus iš įvairiausių respublikų. Kuriant organizacinę bazę, reikėjo konkrečiais darbais pagrįsti fotografijos teisę vadintis menine kūryba. Pasirinkimas buvo nedidelis: iš vienos pusės
2
SEPTINTASIS DEŠIMTMETIS

size="-1">stovėjo naujo gyvenimo turinį aukštinantys lozunginiai stereotipai, užtvindę spaudos puslapius ir parodas, iš kitos - kultūrinės informacijos stygius, o viršų grėsmingai kabojo ideologinis cenzorius. Nemažas kaimyninių šalių patyrimas, atėjęs per čekų žurnalą "Fotografijos reviu", lenkų foto almanachus bei žurnalus, tapo ne tik pagrindiniais meninės ir net teorinės informacijos "langais į pasaulį". Nuotraukų lyrizmas, etiudiškumas, apibendrintas, detalėmis neperkrautas vaizdas, emocionalūs apšvietimo efektai ir pan. nurodė meninių ieškojimų kryptį dokumentalaus, "gryno" kadro rėmuose. Artimi, asmeniniai ryšiai su latvių fotomenininkais leido "prasimušti" į tarptautinius meno salonus, kurių apdovanojimai ne tik glostė kūrybinę savimeilę ir reiškė meninės veiklos size="-1">pripažinimą, bet tapo netiesiogine indulgencija tarybinių kritikų atžvilgiu.Stambus planas ir mąslus žvilgsnis, kiek teatrališkai dramatinis apšvietimo kontrastas ir iki skausmo vienišas numestas vežimo ratas, tuštumoje įsirėžiantis sukumpusios senutės siluetas ir grakščiai vandenį sparnais skrodžianti gulbė - tai septintojo dešimtmečio vaizdinė "ikonografija". "Mėgėjų" nuotraukose dominavo grynas, netransformuotas kadras, atrodytų, atsitiktiniais, nereikšmingais aplinkos fragmentais nužymintis laikmečio kontūrus, tačiau "herojinio realizmo" stiliaus reportažų fone jos papirko prozaiškai neįmantriu, žmogiškai kasdienišku ir šiltu žvilgsniu į aplinką.Tuometiniai "kauniečiai" (V.Butyrinas,V.Jasinevičius, A.Macijauskas,R.Maleckas, V.Rimkus ir kt.) labiau žavėjosi etiudiniais "opusais", nesibodėdami
3
SEPTINTASIS DEŠIMTMETIS

size="-1">cheminių bei laboratorinių eksperimentų. Jie fiksavo materialųjį, daiktinį gyvenimo kiautą, "nesiveldami" į įvykių srautą, todėl nuotraukos buvo grafiškesnės, o emocionalumą lėmė juodos ir baltos spalvos žaismas, išryškinantis siluetų, linijų tėkmę. Kaune tuo metu gyveno ir dirbo "maestro"P.Karpavičius - vienas pirmųjų spalvotosios fotografijos specialistų Lietuvoje, dar iki karo išgarsėjęs eksperimentais ir atradimais fotografijos cheminių procesų srityje. Vėliau jis bendradarbiavo su leidyklomis, parašė "Fotografijos" pradžiamokslį lietuvių kalba ir mielai dalijosi patyrimu bei konsultavo jaunimą. Vilniuje kūrė vienaip ar kitaip su žurnalistika susijusių fotografų grupelė (M.Baranauskas, A.Kunčius, R.Rakauskas, A.Sutkus ir kt.), kuri rėmėsi kasdienybės vaizdais ir mažiau eksperimentavo laboratorijose. Jiems
size="-1">buvo artimesnė bresoniška "gyvenimo akimirkos" sąmprata, supoetintomis kasdienybės nuotrupomis atskleidžianti vyksmo ar laikmečio dvasią. Septintame dešimtmetyje kiekvienas autorius, eksperimentuodamas technikų, formų, temų srityse, ieškojo savojo stiliaus, tuo pat metu nebijodamas atsisakyti netikusių meninių sprendimų ir pasukti kita linkme. Pačioje ieškojimų pradžioje buvo drąsiai atsisakyta faktografinių štampų ir pasukta reiškinį apibendrinančio kadro link. Tai buvo rimta ir gana vieninga paraiška "lietuviškos mokyklos" kūrimosi link.
__________
4
SEPTINTASIS DEŠIMTMETIS

AŠTUNTASIS DEŠIMTMETIS
size="-1">Aštuntajame dešimtmetyje Lietuvos mene atsisakoma pokario iliustratyvaus ir deklaratyvaus stiliaus ir suaktyvėja šiuolaikinių išraiškos formų paieškos. Istorines temas keičia nūdienos problemos, žanrų skalæ smarkiai praplečia išaugæs portreto ir lyrinio peizažo populiarumas. Vis ryškiau skleidžiasi pavienių autorių meniniai savitumai, bræsta kūrybinės asmenybės. Tarybiniai kritikai vis dažniau prabyla apie nacionalines mokyklas, kur šalia dailės, muzikos, teatro ir kino išskiriama ir fotografija. Dar pereitame dešimtmetyje sugebėjusi oficialiai atsiriboti nuo žurnalistikos, t.y. "išsikovojusi" savarankiškumą ir nepriklausomą statusą, lietuviška meninė fotografija visu pajėgumu imasi spræsti kūrybines problemas. Nežiūrint pripažinimo, vienintele "teisinga" fotografijos meno išraiška tebelaikomas dokumentalus reportažas, "kalbantis apie
size="-1"> tikrovæ jos pačios formomis". Nukrypimams nuo oficialios tikrovės atspindžio teorijos grėsė "nebrandaus formalizmo" arba, blogiausiu atveju, "atviros ideologinės diversijos" etiketės. To meto spaudoje gausu replikų, akto žanrą prilyginančių pornografijai, studijinius portretus sutapatinančius su miesčioniškai saloniniu skoniu, o fotomontažus - į jokio meno rėmus netelpančiais dariniais. Laimei, skirtingai nuo kaimyninių šalių, Lietuva turėjo ne tik septintojo dešimtmečio meninį "įdirbį", bet ir stiprias dokumentalistikos tradicijas, apimančias prieškario etnografines kolekcijas, karo ir pokario reporterių darbus. Reiktų nepamiršti ir 7-8 deš. lietuviškojo kinematografo, suteikusio istoriniam ir buitiniam žanrui žmogiškos šilumos ir psichologizmo atspalvių. Todėl nenuostabu, kad aštuntame dešimtmetyje susiformuoja ir net "aukso amžių" išgyvena "Lietuvos
5
AŠTUNTASIS DEŠIMTMETIS

size="-1"> meninės fotografijos mokykla". Tai reiškia, kad didesnė dauguma tuo metu dirbusių fotografų (R.Augūnas, M.Baranauskas, J.Kalvelis, V.Koreškovas, A.Kunčius, A.Macijauskas, R.Rakauskas, L.Ruikas,V.Straukas, A.Sutkus, J.Vaicekauskas, A.Zavadskis ir daugelis kitų) "išpažino" tuos pačius meniškumo principus. Jie rėmėsi nauja teminės nuotraukos sąmprata, kuri nebuvo susijusi nei su subjektyviu natūros transformavimu, nei su deklaratyvia faktografija. Darbuose jautėsi informatyvių ir emocionalių savybių persiliejimas, kuris leido kalbėti apie didėjantį kadro psichologinį veiksmingumą. Juose pateikiama informacija ne apie konkretų, kažkada įvykusį faktą, o duodama apibendrinta socialinė ir emocinė reiškinio
size="-1">charakteristika. Tuometinės tarybinės fotografijos kontekste tai buvo nauji kalbos požymiai, kurie netilpo į iki tol egzistavusią meninės fotografijos sampratą. Europiečius stebino ne tik tobulai sulipdytas dokumentikos "grynuolis", prasiskverbiantis iš už "geležinės uždangos", bet sugebėjimas derinti teminį objektyvumą su individualia saviraiška. Lietuvių fotografai, kaip daugelis to laikmečio menininkų , turėjo savo žvilgsnius nukreipti į "aktualias nūdienos problemas". A.Kunčiaus "Sekmadieniai", A.Macijausko "Kamo turgūs" ir "Veterinarijos klinikose", A.Sutkaus "Lietuvos žmonės", J.Kalvelio "Kopos", R.Rakausko "Žydėjimas", V.Strauko "Paskutinis skambutis" ir daugelio kitų autorių darbai , išvengdami "aštrių kampų" ir dviprasmiškų situacijų, kūrė poetinį
R.RAKAUSKAS. IŠ SERIJOS "ŽYDĖJIMAS".1976.
6
AŠTUNTASIS DEŠIMTMETIS

size="-1">laikmečio epą. "Žvilgsnis iš šalies" rėmėsi pozityvaus matymo ribų neperžengiančiais tematiniais gyvenimo skerspjūviais. Teminiai ciklai - tai išskirtinis ir vienas būdingiausių jos bruožų. Nuotraukų grupė suteikė galimybæ apibendrinti laike ir erdvėje išsibarsčiusio reiškinio briaunas. Neatsitiktinai ciklai kuriami kelis metus - laikas leidžia po kruopelytæ "surinkti" tai, kas nebuvo užfiksuota , naujai "pajusti" ir interpretuoti temą. Antra vertus, jis atmeta "atsitiktinumo" galimybæ - vyksta nuosekli kadrų, požiūrio, formos korekcija. Neatsitiktinai serijose, o ne pavieniuose darbuose išryškėjo ištisas spektras, atrodytų, konservatyvaus savo prigimtimi dokumentinio kadro galimybių. Koreguodami laiko ir erdvės išraišką, autoriai meistriškai įvaldė rakurso, apšvietimo, kadravimo, planų ir mastelio, optikos bei kitas galimybes Išorinæ " lietuvos mokyklos" vienybæ ardė grupelė "individualistų" kurių stilius, metodai, temos ar požiūriai neatitiko oficialios linijos reikalavimų. Sunkiai kelią pas žiūrovus skynėsi fantastiniai V.Butyrino

size="-1">fotomontažai, R.Dichavičiaus gamtos harmoniją apdainuojantys aktai "Žiedai tarp žiedų",Z.Kazėno spalvų ir formų harmonija fotografinėse abstrakcijose, V.Luckaus socialiniai reportažai iš sovietinių užkampių bei koliažinės improvizacijos su senosiomis nuotraukomis. Tai buvo subjektyvaus požiūrio į meninę kūrybą apraiškos, platesnis fotografijos išraiškos galimybių suvokimas, kuris dalinai inspiravo jaunųjų devintojo dešimtmečio"modernistų" pasirodymą. Paradoksalu, bet juodos ir baltos spalvų karalystėje nepastebėti liko "spalvininkų" darbai bei eksperimentai, kurie ne mažiau sėkmingai reprezentavæ Lietuvos ir net kitų Tuometinės Sovietų Sąjungos respublikų kultūrą svetur. Jie ne tik stengėsi įvaldyti "gryno kadro"spalvų harmonijos pagrindus, bet, dirbdami "neegzistuojančios" reklamos srityje, kankinančiai sunkiai sprendė pastatymo ir aranžuotės pamokas (Z.Kazėnas, V.Luckus, J.Polis, broliaiA. ir V.Streleckiai).

_______

Is serijos R.DICHAVIČIUS. IŠ SERIJOS "ŽIEDAI TARP ŽIEDŲ"
Z.KAZĖNAS. ***
7
AŠTUNTASIS DEŠIMTMETIS

DEVINTASIS DEŠIMTMETIS
Devintame dešimtmetyje visas Lietuvos meninis gyvenimas gausus faktais, įvykiais, ieškojimais. Juos apibūdina "modernizmo" terminas, kuris reiškė ne tiek naujos, atitinkančios pasaulinį kontekstą meninės kokybės gimimą, kiek įvardijo jaunos menininkų kartos formalistinį maištą tradicinės kultūros rėmuose. Tai buvo akivaizdžiausios -"išorinės"- pilietinio protesto ir artėjančių socialinių permainų apraiškos, kurias dar labiau stimuliavo padidėjæs vizualinės informacijos srautas iš viso pasaulio. Šis dešimtmetis išsiskiria blaškymusi tarp formos ir koncepcijos, tarp eksperimento ir meninės kokybės, kuris gana greitai - jau ateinančiame dešimtmetyje - bus įprasmintas naujose kūrybos srityse ar tradicinių menų sintezės pagimdytose formose. Pirmieji "modernizmo" požymiai fotografijoje atsirado ne iš tuščio epigonizmo ar per kraštus besiveržiančio jaunatviško maksimalizmo. Žvelgiant iš šalies, situacija priminė "kartų konfliktą" - protestas prieš meninio reportažo "vienvaldystæ" arba "kova" už subjektyvųjį realizmą, teisæ demonstruoti pasaulį tokį, kokį jį mato ar įsivaizduoja autorius. Tačiau posūkis į subjektyvizmą, kaip viena ryškiausių šio periodo ypatybių, akivaizdžiai juntama ne tik jaunųjų, bet ir meninio reportažo "klasikų" bei jų pasekėjų darbuose. Vykstant kokybinei ir struktūrinei žanrų kaitai, reportažas tebelieka dominuojančia kūrybos forma. Jaunesnės kartos serijose aštrėja socialinis gyvenimo skerspjūvis, kuris kalba ne tik apie naujų, "neeksploatuotų " temų paieškas, bet ir stiprėjančią autoriaus poziciją jų atžvilgiu. (R.Juškelio "Rezervistsi", R.Požerskio suluošinti vaikai "Ligoninėje" ir senelių prieglauda "Paskutiniame prieglobstyje", "Atlaidai", V.Šontos internatas
R.POŽERSKIS.IŠ SERIJOS "LIGONINĖJE". 1976-1982.
 

V.ŠONTA IŠ SERIJOS "MOKYKLA - MANO NAMAI". 1980-1983.
 
8
DEVINTASIS DEŠIMTMETIS

sutrikusio intelekto vaikams cikle "Mokykla - mano namai", broliųA. ir M.Černiauskų kaimo žmonių kelidoskopas ir pan.). Nežiūrint provokuojančio temos dramatizmo, ciklai dvelkia etiniu pozityvizmu, bylojančiu apie geriausių "poetinio reportažo" tradicijų tąsą. Meniniame reportaže nuo vyksmo dinamikos pereinama prie kontempliacinių vaizdų, kuriuose nyksta ribos tarp teminės nuotraukos, peizažo, natiurmorto net portreto ar akto. Teminiai ciklai vis labiau pajungiami išankstinei autoriaus minties sekai ir virsta savotiškomis sekvencijomis, miesto ir gamtos fragmentų kaita įprasminančiomis filosofines aliuzijas (A.Macijausko "Išeinantys medžiai", A.Kunčiaus "Reminiscencijos", A.Zavadskio "Mosėdžio akmenys" ir kt.). Peizažuose, atvirkščiai, nuo pasyvaus žavėjimosi einama link konceptualizuotos žmogaus intervencijos išraiškos, kurią atspindi kūrybos metodų interferencija, t.y. dokumentinės autentikos ir tam tikrų aranžuotės elementų jungimas "gryno" kadro rėmuose (pvz., V.Šontos peizažai, A.Zavadskio "Plunksna" ir pan.). Dešimtmečio bėgyje susiformuoja savita žmogaus kūno interpretacija, kurią jau sunku apibūdinti klasikiniu "akto" teminu. Provokuojanti savianalizė, sumišusi su psichologiniu iššūkiu visiems ir viskam - tai sąmoningas kūrybinių stereotipų ir puritoniškos etikos normų paneigimas, sietinas su "moteriškojo požiūrio" atsiradimu (V.Bubelytės "Aktai", S.Michelkevičiūtės serija "Moteris apie vyrus", V.Šontos aktai pajūryje). Kokybinį šuolį lietuviškoje fotografijoje padarė grupė jaunų autorių (V.Balčytis, V.Bubelytė,A.Budvytis, A.Pačėsa,A.Šeškus, A.Vileikis ir kt.),
 
 
 

A.ZAVADSKIS PLUNKSNA, III. 1985.
9
DEVINTASIS DEŠIMTMETIS

formaliai, t.y. remdamiesi visiškai kitais nei reportažas metodais, įprasminæ naują problematiką. Jų ir kiek vėliau prisijungusių autorių (A.Lukys, Z.Nekrošius,S.Paukštys,A.Sidorenko, A.Strumila,A.Šiekštelė,G.Trimakas, R.Zolubas, ir kt.) darbuose faktų ir reiškinių iškalbingumą nustelbia aktyvi autoriaus saviraiška, iš kasdieninio įvykių srauto dėmesį perkeldama į aplinkos fragmentus, daiktus, jų detales ir nuotrupas. Susiformuoja atviro subjektyvizmo tendencija, besiblaškanti tarp visuotinio moralinio dekadanso idėjų, bandymų prisiliesti prie žmogaus vidinio pasaulio, apimančio jausmų, nuotaikų, emocijų skalæ, ir narciziškos kūrybinės autorefleksijos. Užšifruota, grindžiama aliuzijomis ir neturinti tiesioginio atitikmens tikrovėje tematika pakeitė visą meninæ sintaksæ. Sąlyginė, nutylėjimais, metaforomis, simboliais ir asociacijomis grįsta kalba rėmėsi daiktine ikonografija ir ypatingu dėmesiu formaliai vaizdo struktūrai. Iš čia kyla karštligiškas

nardymas po istorinius ir kultūrinius klodus, ieškant ne tik savojo braižo, bet ir optimalios naujo požiūrio į fotografinæ kūrybą išraiškos. Autoriai græžiasi į senąjį albuminį stilių (M.Drazdauskaitė, S.Paukštys), derina istorizmą su "diletantizmu" (A.Šeškus, ankstyvieji A.Budvyčio ir V.Balčyčio darbai), turinio konceptualumą bando įsprausti į minimalistinės formos rėmus (V.Balčytis, R.Pačėsa), išaukština materialaus daiktiškumo estetiką (A.Strumila, A.Sidorenko, R.Zolubas ) ir t.t. ir t.t. Autorefleksinis blaškymasis neužgožė pagrindinės šiuo laikotarpiu susiformavusios tendencijos - "autorinės nuotraukos" kulto. Fanatiškas atspaudo kokybės ("alchemiškas" viražas, perforacija, sendinimas, kontaktinio atspaudo išdidinimas, piktorialistinė iliuzija, dviguba ekspozicija ir pan.) sureikšminimas , kurį vizualiai užbaigia autoriaus ranka brūkštelėta metrika darbo paantraštėse, atgaivino "amatininkiškas", gerąja prasme, nuotraukų "gamybos" tradicijas.

_______


Z.NEKROŠIUS xxx. 1983.
 

A.ŠIEKŠTELĖ xxx. 19?.
 
10
DEVINTASIS DEŠIMTMETIS

PASKUTINYSIS XX AMŽIAUS DEŠIMTMETIS
Pakutinis šio amžiaus dešimtmetis Lietuvos istorijoje išliks "dainuojančios revoliucijos" pavadinimu, kurio patetinis skambesys negali užtušuoti socialinių ir ekonominių visuomenės pokyčių, keliems metams "įšaldžiusių" meninį gyvenimą tiek individualiame, tiek organizaciniame - parodiniame lygmenyse. Fotografijai jie turėjo ypatingai reikšmingų pasekmių Šiame dešimtmetyje vyksta naujų kūrybos formų, metodų, organizacinių struktūrų įvardijimas bei akcentų perskirstymas. Privatizacijos eigoje buvo gerokai "apkarpyta" Lietuvos Fotomenininkų Sąjungos materialinė bazė, pristabdžiusi menininkų kūrybinį aktyvumas. Randasi nauji organizaciniai centrai, kaip pavyzdžiui, rimtai parodų kuravimu susidomėjæs "Kodak" įgaliotasis atstovas Lietuvoje prekybos namai "D.W.K.", įgyvendinæs jau kelis projektus jauniausiai fotografų kartai paremti. Dailės galerijos ir centrai vis drąsiau "savo salėse eksponuoja fotografijų parodas. Komercinių struktūrų kūrimasis išplėtė fotografinės veiklos sferas, nužymėdamas naujas ribas tarp žurnalistikos, parodinės ir bræstančios reklaminės fotografijos. Paskutinysis dešimtmetis - tai reklamos ir mini laboratorijų katalizuota spalvotosios fotografijos invazija. Iš vienos pusės techninės naujovės devalvavo autorinio atspaudo vertæ ( kol kas autorių, ypač jauniausių, karta neturi galimybių ir sąlygų dalyvauti atspaudo "gimimo" procese). Antra vertus, Lietuvos fotografija praturtėjo nauja estetine kokybe, kurios vertæ jaučia dailės mokslus ragavusi jaunimo grupė. Pasibaigus atgimimo šurmuliui, privertusiam visus fotografus prisiminti operatyvų dokumentalisto darbą, pamažu ateina
11
PASKUTINYSIS XX AMŽIAUS DEŠIMTMETIS

apmąstymų ir apibendrinimo metas. Vieni autoriai stebina kūrybine energija ir drąsa, kiti - ištikimybe saviems principams. Reportažo meistrai, apnuogindami praeities skaudulius, atiduoda duoklæ ilgai istoriniuose archyvuose dūlėjusiai tautos praeičiai (J.Kazlausko serija apie Sibiro tremtį, A.Sutkaus "Pasaulio Lietuvių portretai", Kauno geto kaliniai serijoje "Pro memoria"). Netikėtu rakursu atsiskleidžia A.Macijauskas ( serijos "Atmintis", " Aktai"), kartu su R.Rakausku ir R.Požerskiu "žaisdamas" studijinio akto inscenizacijas, vietoj montažų drąsiai klasikinio peizažo viziją Vilniaus apylinkų vaizdais pateikiaS.Žvirgždas, spalvininko Z.Kazėno fotoabstrakcijų spontanišką žaismą pakeičia dvigubos ekspozicijos montažai, jungiantys tapubos darbų ekspresiją su dokumentinėmis nuotrupomis. Dalis buvusių " besiblaškančių modernistų" (pvz., R.Zolubas, A.Sidorenko, Z.Nekrošius ir kt.) bei kiek vėliau atėjusių ir todėl patyrusių mažiau vidinių prieštaravimų autorių (A.Simonavičius,A.Valiauga) realizuojasi reklamos kūrime. Jie įtvirtino autoriaus išmonės bei laikmečio įvaizdžiais grįstus "antrinės" tikrovės principus ir maksimalią kadro estetiką.Dalis jų, kartu su grupele rimtas paraiškas ateičiai pateikusių Vilniaus Dailės akademijos ar Fotogfrafijos koledžo auklėtinių (pvz.,V.Antanavičiūtė, R.Stakėnas,G.Svitojus) atneša į parodų sales gryną spalvos, šviesos ir formų dermės estetiką. Gerokai praretėjusi devintojo dešimtmečio "avangardistų"grupelė, atlaikiusi kritikos, kolegų ir laiko spaudimą (V.Balčytis, V.Bubelytė, A.Budvytis, A.Lukys, S.Paukštys, G.Trimakas,R.Treigys), šiandien netrikdoma puoselėja "autorinæ" fotografiją, vis labiau
12
PASKUTINYSIS XX AMŽIAUS DEŠIMTMETIS

konceptualizuodama nuotraukos ar darbų sekos formą. Stiprus autorefleksinis turinys ir dėmesys vaizdo struktūrai bei materialiam, "daiktiniam" lakšto pavidalui, leidžia jiems įsijungti į bendrus su kitais vaizduojamaisiais menais kūrybinius projektus ir pamažu realizuoti modernistinæ tarpdisciplinarinės menų integracijos idėją. Jauniausioji "autorinės fotografijos" gerbėjų karta (I.Babilaitė, A.Čepulinskaitė,G.Liagas,E.Mickus, R.Pigagaitė, J.Remeikytė,G.Zaleckas, ir kt. ) greitai perprato pirmtakų estetinius principus, tačiau jų darbams dar trūksta autoriaus "pirštų šilumos", t.y. tik laboratorijoje gimstančių "autorinės priežiūros" niuansų, suteikiančių nuotraukai unikalią vertæ ir dvasingumo aurą. *** Baigiantis šimtmečiui, žmoniją paprastai apima dvilypiai jausmai ir mintys, savo turiniu labai artimi atskiro individo

nuotaikoms naujųjų metų išvakarėse. Simboliška, kad po gana vieningo ir nuoseklaus vystymosi lietuviškoji fotografija šiandien atsidūrė tam tikroje kryžkelėje. Vargu ar ją galima pavadinti lemiama sankryža, tačiau jau dabar galima nujausti didįjį išsišakojimą, kuriame susipins visos mums žinomos ir , gal būt, šiandien dar tik apčiuopiamos žmogaus meninės veiklos formos.

_______

13
PASKUTINYSIS XX AMŽIAUS DEŠIMTMETIS

PERSONALIJOS


Be pavadinimo ANTANAVIČIŪTĖ Vėtrė gimė 1970 07 27 Vilniuje. Nuo 1988 m. dirba reklamos srityje. Nuo 1992 m. studijuoja Vilniaus dailės akademijoje dizaino specialybæ. Nuo 1995 m. LFS narė.
***

Filipinai.1980 AUGŪNAS Romualdas Kęstutis gimė 1938 04 14 Šiauliuose. Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus statybininko specialybæ. UAB "Arfa" direktorius, "Kodak" firmos atstovas Kaune. Fotografinis debiutas - 1969 m. Profsąjungos kultūros rūmuose Vilniuje. FMS narys nuo 1970m., nuo 1997m. - AFIAP. Svarbiausi darbai: "Kalnai ir žmonės"(1962-1983); "Po pietryčių Azijos šalis"( 1976 - ).
FILIPINAI. 1980
DAUGIAU

Filipinai.1980 BABILAITĖ Ieva gimė 1973 02 19. Vilniuje. Nuo 1992 m. Vilniaus dailės akademijoje studijuoja grafiką. Fotografuoti pradėjo 1990 m.
***

Zibintas BALČYTIS Vytautas gimė 1955 03 22 Vorkutoje, Rusijoje. 1958 m. sugrįžo į Lietuvą.1973 - 1979 m. mokėsi Vilniaus inžinieriniame statybos institute. Gyvena ir dirba Vilniuje. FMS narys nuo 1982 m. Svarbiausi darbai: "Fotografija"(1979); "Peizažai"(1984); "Vilniaus vaizdai"(1986);"Lietuvos miesteliai"(1988).
DAUGIAU

Is ciklo BARANAUSKAS Marius gimė 1931 m. Prienuose. 1965 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistikos studijas. Daugelio respublikinių, sąjunginių ir tarptautinių meninės fotografijos parodų dalyvis, yra pelnęs per šimtą prizų, diplomų, medalių. Surengė personalinių parodų. Lietuvos TSR žurnalistų sąjungos V.Mickevičiaus -Kapsuko (1969 m.) ir TSRS Žurnalistų sąjungos (1977 m.) premijų laureatas. Nuo 1970 m. LFS narys, nuo 1976 m. AFIAP. Ilgus metus dirbo dirbo APN fotokorespondentu. 1987 m. suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio žurnalisto garbės vardas. Mirė 1995 m. Svarbiausi darbai : " Naujasis Vilnius"(1972); " Dainavos kraštas"(1979); " Vaikų pasaulis"(1982); " Mūsų šeima"(1985).
IŠ CIKLO "ŽMOGAUS GIMIMAS" DAUGIAU

BUBELYTĖ Violeta gimė 1956 10 27 Vilniuje. Fotomenininkų sąjungos narė nuo 1980 m. Svarbiausi darbai: "Autoportretai" (1981 - ).

Vilnius.1981 BUDVYTIS Alfonsas gimė 1949 01 01 Balsėnuose (Klaipėdos raj.). 1967 - 1971 m. studijavo Kauno medicinos institute, Farmacijos fakultete. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1979 m. Gyvena ir dirba Vilniuje bei Goniūnų kaime. 1994 m. - AFIAP. Svarbiausi darbai: "Lietuvos miesteliai" (1988 - ); "Vilniaus vaizdai" (1986 -); "Tylioji gamta" (1991 - ).
VILNIUS. 1981, KOLIAŽAS DAUGIAU

BUTYRINAS Vitalijus gimė 1947 05 30. Kaune. 1954-1965 m. mokėsi vidurinėje mokykloje. 1973 - 1980 m. LFS fotografas menininkas. Nuo 1981 m. - laisvas menininkas. LFS narys nuo 1970 m. 1976 m. - AFIAP, 1988 m. - EFIAP, 1992 m. - MFIAP, 1997 m. - Federacijos visuomenininkas (ESFIAP). 1990 m. - Lietuvos nusipelnæs meno veikėjas. Nuo 1993 m. FIAP atstovas Lietuvoje. Svarbiausi darbai: "Armijos dienoraštis"(1967-1968); "Forma"(1969); "Nakties miško pasaka"(1972); "Kolegos"(1974-1983); "Miestas" (1973-1983); "Jūros pasakos"(1976); "Terra incognita" (1974-1976); "Gimimas" (1976); "Pasakų pasaulis" (1976); "Vaikystės prisiminimai" (1983); "SOS" (1983); "Neringa" (1983); "Titanai"(1983); "Civilizacijos" (1983). Apdovanojimai: 11 Grand prix, 4 FIAP aukso, 2 FIAP sidabro, 12 aukso ir daugiau nei 250 kitų apdovanojimų.

ČEPULINSKAITĖ Aurelija gimė 1974 03 19 Dzūkijos kaime. 1989 m. pradėjo fotografuoti. Nuo 1972 m. Kauno technologojos universitete studijavo chemiją ir ekologiją. FMS narė nuo 1993 m.1993 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo fotografijos istoriją. Nuo 1995 m. dirba Kauno fotografijos mokykloje.
***

Is serijos ČERNIAUSKAI Algimantas ir Mindaugas. Algimantas gimė 1953 12 12 Igarkoje, Rusijoje.1975 m. baigė Vilniaus Technologijos technikumą. Nuo 1989 m. Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojas. Mindaugas gimė 1942 08 01 Gruobliuose (Ukmergės raj.).1965 m. baigė kino mechanikų kursus, dirbo Giedraičiuose kino mechaniku, nuo 1992 m. - ūkininkas. FMS nariai nuo 1982 m. 1994 m.- AFIAP. Svarbiausi darbai: "Kaimo žmonės" (1978-); "Peizažai" (1980-); "Žiemos žydėjimas" (1979-1984). Apdovanojimai: Sidabro medalis ir daugiau nei 30 įvairiausių apdovanojimų.
IŠ SERIJOS "PORTRETAI". 1983 DAUGIAU

Is serijos DICHAVIČIUS Rimantas gimė 1937 03 01 Grimzelės kaime (Kelmės raj.). 1957-1963 m. studijavo Vilniaus dailės institute, grafikos fakultete. 1969-1978 m. leidyklos "Mintis" vyriausias redaktorius. Nuo 1978 m. - kūrybinis darbuotojas, leidyklų, redakcijų, galerijų bendradarbis. LFS narys nuo 1970 m. 1987m - Lietuvos nusipelnæs meno veikėjas. 1994 m. - AFIAP. Svarbiausi darbai: "Žiedai tarp žiedų" (1965-1989); "Lietuvos etnografija" (1960-); "Formų pasaulyje" (1965 - ).
IŠ SERIJOS "ŽIEDAI TARP ŽIEDŲ" DAUGIAU

Geles DRAZDAUSKAITĖ Milda gimė 1951 12 15 Vilniuje. 1970 m. baigė S.Nėries vidurinę mokylą. 1970 - 1975 m. studijavo Vilniaus technologijos universitete kelių inžinieriją. 1975 - 1977 m. dirbo Kelių Transporto ministerijoje. LFS narė nuo 1990 m. Nuo 1992 m. - laisva menininkė.
GĖLĖS. 1981

JASINEVIČIUS Vilius gimė 1933 02 26 Javukynės kaime, Rokiškio raj. Dirbo Žemės ūkio projektavimo instituto grupės vadovu. Fotografija domisi nuo 1960 m. Aktyviausi kūrybos periodas apima 7- 8 dešimtmečius. 7 dešimtmetyje buvo Kauno fotoklubo pirmininku.

JUŠKELIS Romas gimė 1946 07 23 Kaune. 1974 m. Vilniaus technologijos technikume įgijo fotografo specialybæ. Nuo 1983 m. LFS Kauno skyriaus mokymo dalies vedėjas. LFS narys nuo 1983m. 1994 m. -AFIAP.


KALVELIS Jonas gimė 1925 03 11 Kikonių kaime (Kupiškio raj.). 1938-1944 m. mokėsi kupiškio gimnazijoje. 1945 m. dirbo girininko padėjėju.1946-1948 m. studijuoja Kauno universitete radijo inžinieriją. 1958 m. baigė Kauno žemės ūkio technikumą. 1984 m. dirbo Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo institute leidybinės grupės vadovu. LFS narys nuo 1970 m. 1976 m. - AFIAP. Mirė 1987 06 27. Svarbiausi darbai: "Miškas"; "Kopos" (1973-1987).

KARPAVIČIUS Povilas gimė 1909 m. Tbilisyje. Įsigijo žemėtvarkininko specialybæ. 1964 m. galutinai pasirinko fotografo specialybæ. Vienas pirmųjų spalvotosios fotografijos meistrų Lietuvoje, bendradarbiavo su leidyklomis, ruošiant pirmuosius lietuviškus vokus, daugelio leidinių bendraautorius. Geras fototechnikos specialistas, 1957 m. suradæs spalvų skyrimo būdą - izopolichromiją. 1961 m. jis išleidžia pirmąjį fototechnikų vadovėlis lietuvių kalba "Spalvotosios fotografijos praktika" , kuri vėliaus susilaukė pakartotinio leidimo.

KAZLAUSKAS Juozas gimė 1941 01 06 Žvirbliškiuose. Fotografuoti pradėjo 1965m. 1972m. baigė Kinematografijos institutą Maskvoje. Dirbo Lietuvos kino studijoje operatoriumi. LFS narys nuo 1970m. 1994m. - AFIAP. Svarbiausi darbai: "Tremtis"(1987-1992); "Lietuva nuo Sąjūdžio iki šių laikų"(1987 -); "Prie Karos ir Laptevo jūrų" (1978-1992); "Viljamo Barenco karavelės pėdsakais" (1978-1988); "Žuvusių poliarinių ekspedicijų pėdsakais" (1975-1992); "Čečėnija" (1992-1995).

KAZĖNAS Zinas gimė 1936 m. Linkuvoje. 1956 m. gavo fotografo diplomą ir visą savo kūrybinę energiją paskyrė spalvotai fotografijai. Nuo 1988 m. laisvai samdomas fotografas. Dirba reklamos, leidybos ir parodinėse srityse. Jis vienas pirmųjų pradėjo bendradarbiauti su leidyklomis ir išleido virš 600 proginių atvirukų; 80 plakatų; 400 meninių vokų; iliustravo ir apipavidalino apie 60 įvairios paskirties bukletų bei knygelių; išleido kelis autorinius fotoalbumus bei subautoriaus teisėmis dalyvavo, leidžiant knygas apie didžiuosius Lietuvos miestus. Spalvotosios fotografijos parodos apie Lietuvos architektūrą, papročius, tradicijas ir kasdienybæ apkeliavo virš 30 šalių įvairiuose pasaulio kontinentuose. Lietuvos Žurnalistų sąjngos narys nuo 1972 m.
*** DAUGIAU

G.Kuprevicius KOREŠKOVAS Valerijus gimė 1941 03 13 Baltarusijoje. Ilgą laiką dirbo fotokorespondentu. 8- 9 dešimtmečiais tæsė lietuviško dokumentinio reportažo tradicijas. Nuo 1978 m. LFS narys. Šiuo metu užsiima leidybine veikla. Svarbiausi darbai: " Lietuva šiandien" (1973),"Tarybų Lietuvos kompozitorių ir muzikologų portretai" (1975);"Darbas ir šventė" (1984); "Auksinis BAM'o ruduo" (1985).
KOMPOZITORIUS G.KUPREVIČIUS. 1971

Is ciklo KUNČIUS Algimantas gimė 1939 08 14 Pakruojyje. 1958-1960 m. mokėsi Vilniaus universiteto teisės fakultete, 1960-1963 m. - Vilniaus pedagoginio instituto muzikos fakultete. 1961 - 1981 m. ir nuo 1992 m. iki dabar - žurnalo "Kultūros barai" fotografas. FMS narys nuo 1970 m. 1979 m. - AFIAP. Svarbiausi darbai: "Sekmadieniai" (1968 -1985); "Susitikimai" (1964-1984); "Reminiscencijos" (1976-1985).
IŠ CIKLO "REMINISCENCIJOS" DAUGIAU

Krikstai LIAGAS Giedrius gimė 1967 m. Kaune. 1989 m. baigė Kauno fotografijos mokyklą. LFS narys nuo 1989 m. Dirba Vilniaus dailės akademijos Kauno institute mokymo meistru, dėsto fotografiją Kauno Vytauto Didžiojo bei Kauno technikos universitetuose. 1987 - 1995 m. surengė dešimt parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
KRIKŠTAI

1981 LUCKUS Vitas gimė 1943 05 29 Kaune. Fotografuoti pradėjo 1956 m. LFS narys nuo1970m. Mirė 1987.03.16. Svarbiausi darbai: "Giminės" (1985-1987); "Įspūdžiai"(1958-1987); "Požiūris į senovinæ fotografiją" (1974-1987); " Portretas stambiu planu" (1969-1987); "Jaučių pervežimas iš salos į sausumą - Estija" (1971); "Mimai"(1967-1971); "Altajaus krašte"(1985); "Azerbaidžane" (1981); "Baškirijoje" (1981"; "Tbilisyje"(1981); "Kolegos" (1961-1987); "Pantomima" (1983); "Baltame fone"(1987).
***. 1981 DAUGIAU

LUKYS Alvydas gimė 1958 11 04 Šiauliuose. 1984 m. baigė Vilniaus inžinierinį statybos institutą. Nuo 1990 m. dirba Vilniaus Dailės akademijoje, nuo 1991 m. dėsto fotografiją. 1997 m. - docentas. LFS narys nuo 1984 m. Svarbiausi darbai : "Fragmentai" (1983-1984); "Etnografiniai akmenys" (1984); "Metaforos" (1987); "Krikštai iš Nidos"(1987-1990); "Daiktai iš jūros" (1988-1992); "Daiktai studijoje" (1991-1996); "Akmens vizija" (1992-1996); "Fotodrobės" (1996-1997).

1981

MACIJAUSKAS Aleksandras gimė 1938 05 16 Kaune. 1962 m. baigė vidurinæ mokyklą.1967-1973 m. dirbo fotožurnalistu. LFS narys nuo 1970m. Nuo 1978 m. LFS Kauno skyriaus pirmininkas. 1976 m.- AFIAP, 1984m. - EFIAP. 1986m. - Lietuvos nusipelnæs kultūros veikėjas. 1995 m. - Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. Svarbiausi darbai: "Demonstracijos" (1965 -1985); "Kaimo turguose" (1969-1987); "Veterinarijos klinikose" (1977-1994); "Atsisveikinimas" (1969); "Atmintis" (1980); "Lietuviškos vestuvės" (1970); "Išeinantys medžiai"(1984); "Vasara" ( 1974-1984).

*** DAUGIAU

MALECKAS Rimgaudas gimė 1934 m. Kaune. Studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete. Dirbo fotožurnalistu. Aktyviai dalyvavo parodose 7-ajame dešimtmetyje. LFS narys nuo 1970 m. Apdovanojimai: 5 Grand Prix, 4 aukso medaliai ir daugiau nei 70 kitų apdovanojimų.

Is ciklo MICHELKEVIČIŪTĖ Snieguolė gimė 1953 02 03 Kaune. 1973-1979 m. mokėsi Kauno politechnikos institute, elektrotechnikos fakultete. Dirba LFS Kauno skyriaus galerijos vedėja. FMS narė nuo 1989 m. Svarbiausi darbai: "Mano vaikai" (1973-1990); "Portretai" (1972-); "Žirgai" (1983-); "Vengrija" (1989); "Dangus ir smėlis" (1985 - ); "Moterų aktai" (1976 -1994); "Moteris apie vyrus" (1977-1994); "Kaimo kasdienybė" (1984 - ).
IŠ CIKLO "MOTERYS APIE VYRUS" DAUGIAU

MICKUS Erlandas gimė 1973 04 27 Vilniuje. 1987 m. pradėjo fotografuoti. 1991 m. baigė M.K.Čiurlionio menų gimnaziją. Studijavo Vilniaus dailės akademijoje. Tuo pačiu metu privačiai mokėsi operatorinio meno pas kino režisierių - operatorių R.Verbą.


NAUJIKAS Vilius gimė 1940 m. Mirabalėlio k., Kupiškio raj. Įgijo inžinieriaus - elektrotechniko specialybæ. Nuo 1967 m. dirbo žurnalo "Mūsų gamta" fotokorespondentu. Fotografuoti pradėjo nuo 1959 m. ir 7 dešimtmetyje aktyviai dalyvavo parodose ir Kauno fotoklubo veikloje.

NEKROŠIUS Zenonas gimė 1957 11 11 Marijampolėje. 1980 m. baigė Vilniaus technologijos technikumą. Iki 1979 m. dirbo fotografu Žemės ūkio mašinų konstravimo institute. Nuo 1979 m. dirbo fotokorespondentu "Atgimimo" redakcijoje, nuo 1983 m. - žurnalo "Lithuania in the World" redakcijoje. Dirba reklaminės fotografijos srityje. LFS narys nuo 1980 m.

PAČĖSA Remigijus gimė 1955 m. Kapsuke. Baigė Vilniaus inžinierinį statybos institutą. 9 dešimtmetyje jo darbai padėjo formuoti "daiktiškumo estetką" Lietuvos meninėje fotografijoje. LFS narys nuo 1982 m. Svarbiausios serijos : "Mano Vilnius" (1976); "Augalų gyvenimas" (1984).

PAUKŠTYS Saulius gimė 1964 09 16 Vilniuje. 1982-1987 m. studijavo Kauno politechnikos institute. Nuo 1991 m. dirba Vilniaus dailės akademijoje fotografu. LFS narys nuo 1989 m.

PIGAGAITĖ Ramunė gimė 1966 10 13 Varėnoje. Fotografuoja nuo 1986 m. 1984-1988 m. studijavo Vilniaus Konservatorijos aktoriaus meistriškumo katedroje. Nuo 1993 m. studijuoja Vokietijoje Mainco universitete fotografiją. Yra surengusi keturias personalines parodas Frankfurte (Vokietija). LFS narė nuo 1991 m.

POŽERSKIS Romualdas gimė 1951 07 07 Vilniuje. 1969 - 1975 m. studijavo Kauno politechnikos institute. 1980-1993 m. - laisvas fotografas, nuo 1993 m. - Kauno Vytauto Didžiojo universiteto lektorius. LFS narys nuo 1976 m. 1994 m. - AFIAP. 1990 m. - Lietuvos nusipelnæs meno veikėjas. 1991 m. - Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. Svarbiausi darbai: "Pergalės ir pralaimėjimai"(1974-1976); "Ligoninėje"(1976-1982); "Lietuvos senamiesčiai"(1974-1982); "Kaimo šventės"(1974-1993); "Atminties sodai"(1977-1993); "Paskutinieji namai"(1983-1990). Apdovanojimai: 2 Grand Prix, 2 aukso medaliai ir per 60 kitų apdovanojimų.

RAKAUSKAS Romualdas gimė 1941 08 09 Akmenėje. 1959- 1962 m. studijavo Vilniaus universitete, žurnalistiką.1961-1963 m. "Literatūra ir menas" savaitraščio fotokorespondentas, 1963-1967 m. - žurnalo "Mūsų gamta" fotokorespondentas, nuo 1967 m. "Nemuno" žurnalo iliustracijų skyriaus redaktorius. LFS narys nuo 1970m. 1976 m. - AFIAP. Svarbiausi darbai: "Švelnumas" (1967-1973);"Žydėjimas" (1974-1984); "Įkvėpimo žemė" (1983-1993); "Pavasario mergaitės" (1989-1994). Apdovanojimai: 5 grand Prix, 3 aukso medaliai ir per 70 kitų apdovanojimų Ruikas Liudvikas gimė 1938 m. Plungės raj., Ginteliškės km. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. Dirbo fotožurnalistu įvairiose redakcijose. 7 dešimtmetyje aktyviai dalyvavo Vilniaus fotoklubo veikloje, formuojant lietuviškojo meninio reportažo tradiciją, vienas ir kartu su kitais autoriais išleido keletą fotoalbumų apie Vilnių. LFS narys nuo 1970 m..

SIDORENKO Aleksandras gimė 1958 09 11 Vilniuje. 1982 m. baigė Vilniaus technologijos technikumą. 1981- 1993 m. Vilniaus dailės muziejaus restauravimo centre fotografu. Šiuo metu yra laisvai samdomas fotografas. Dirba reklamos ir taikomosios fotografijos srityse. FMS narys nuo 1983 m. Svarbiausi darbai : "Kriauklės"(1997-1998).

SIMONAVIČIUS Alfredas gimė 1964 12 18. Kaune. 1986 m. baigė Vilniaus technologijos technikumą. Šiuo metu yra laisvai samdomas fotografas. Dirba reklamos srityje. FMS narys nuo 1992 m. Svarbiausi darbai : "Sidarbrinė fotografija" (1988 - 1989); "Kaukės" ( 1995-1996).

STAKĖNAS Romualdas gimė 1975 06 11 Vilniuje. Baigė Vilniaus fotografijos koledžą ir dirba R.Dichavičiaus asistentu.

STRAUKAS Vaclovas gimė 1923 11 08 Požerėje, Šilalės raj. 1946-1950 m. studijavo VPI lietuvių kalbą ir literatūrą. 1967-1988 m. - Klaipėdos BGAK fotografas. LFS narys nuo 1971 m., nuo 1993 m. - garbės narys. 1976 m. - AFIAP, 1994 m. - EFIAP. Svarbiausi darbai: "Pmario motyvai", 1972; "Kopos"(1975); "Jaunoji Klaipėda"(1979); "Paskutinis skambutis" (1975-1987). Apdovanojimai: 3 Grand Prix, 2 FIAP aukso, 2 FIAP sidabro, 5 aukso medaliai ir per 60 kitų apdovanojimų.

SUTKUS Antanas gimė 1939 06 27. Kluoniškiuose. 1958- 1964 m. studijavo VU žurnalistiką. Vienas iš Lietuvos fotografijos meno draugijos įkūrėjų 1969 m. 1969 - 1990 m. ir nuo 1996 m. LFS pirmininkas. 1976 m. - AFIAP,1994 m. - EFIAP. 1980 m. - Lietuvos nusipelnæs kultūros veikėjas, 1990 m. - Lietuvos valstybinės premijos laureatas. 1997 m. suteiktas valstybinis apdovanojimas - IV laipsnio kunigaikščio Gedimino ordinas. Svarbiausi darbai: "Lietuvos žmonės" (1959 - ); "Lietuva iš paukščio skrydžio" (1973-1980); "Susitikimai su Bulgarija" (1972-1979); "Pasaulio lietuvis"(1991-1994); "Basų kojų nostalgija"(1959-1979); "In memoriam: gyviesiems Kauno geto kankiniams"(1994-1997). Apdovanojimai: 3 Grand Prix, 2 FIAP aukso medaliai, 3 aukso medaliai ir per 70 kitų apdovanojimų.

STRELECKIS Anatolijus gimė 1932 m. Maskvos srit., Rusijoje. Inžinierius. Fotografuoja nuo 1948 m. Puikus įvairiausių fotografijos tehnikų žinovas. 7 dešimtmetyje kūrė dokumentinio reportažo metodu, 8 deš. susidomi spalvota fotografija, aktyviai dirba reklamoje, kur mėgsta taikyti fototechninius eksperimentus. LFS narys nuo 1972

STRUMILA Aurimas gimė 1956 11 18 Panevėžyje. 1979 m. baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. LFS narys nuo 1984 m. Šiuo metu dirba Teisės akademijoje laboratorijos vedėju. Svarbiausi darbai : "Rezervuarai" (1984); "Blizgantys daiktai" (1984); "Statika" (1986); "Vaikai prie jūros" (1989); "Šanchajus" (1989); "Pajūrio eskizai" (1995); "ArMada" (1997); "Buteliukai" (1997).

SVITOJUS Gediminas gimė 1975 10 13 Vilniuje. Baigė Vilniaus fotografijos koledžą. Dirbo "Kodak" fotostudijoje A.Zavadskio asistentu. Fotorafuoja madą, portretą.

ŠEŠKUS Algimantas gimė 1945 12 04 Vilniuje. 1968-1970 m. mokėsi Vilniaus dailės mokykloje. Baigė kino operatorių kursus ir dirbo Radijo ir televizijos komitete operatoriumi. 9 dešimtmetyje - laisvas menininkas. LFS narys nuo 1981 m.

ŠIEKŠTELĖ Aleksandras gimė 1958 m. Vilniuje. 1984 m. baigė Vilniaus technologijos technikumą. Dirbo fotografu Vilniaus technologijos technikume. Nuo 1984 m. LFS narys. Šiuo metu gyvena ir dirba Danijoje.

ŠONTA Virgilijus gimė 1952m. Panevėžyje. Baigė Kauno politechnikos institutą ir įgijo inžinieriaus specialybæ. Jo kūryba buvo stiprus impulsas, 9 dešimtmetyje skatinæs naujo požiūrio į meninæ fotografiją susiformavimą Lietuvoje. Mirė 1992. Svarbiausi darbai: "Lietuvos peizažas" (1976- 1977); "Šiaurės akmenys" (1978); "Daiktai ir formos" (1978-1983); "Mokykla - mano namai" (1980-1983); "Skrydis" (1984).

TREIGYS Remigijus gimė 1961 m. Kaune. 1982-1987 m. studijavo Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje. Dabar ten dirba mokymo meistru. Kuria tapybos ir meninės fotografijos srityse. LFS narys nuo 1988 m. Svarbiausi darbai: "Fragmentai" (1992); "Daiktai" (1991-1994); "Linija" (1997 - ).

TRIMAKAS Gintautas gimė 1958 04 20 Vilniuje. 1980-1986 m. studijavo Vilniaus inžinieriniame statybos institute. LFS narys nuo 1989 m. Svarbiausi darbai: "Plokštumos" (1987-); "Dienoraštis" (1990-); "Torsas - kūno dalis" (1995 - 1996); "Neišsiųsti laiškai į Škotiją" (1995); "Tavo bažnyčia" (1996-).

VALIAUGA Arturas gimė 1967 01 22 Vilniuje. 1990 m. baigė Vilniaus fotografijos koledžą, įgijo fototechniko specialybæ. 1988 - 1993 m. dirbo fotografu Vilniaus technikos universitete. 1993 -1996 - laisvas menininkas.Nuo 1997 m. fotostudijos "Marijos nostalgija" fotografas. Dirba reklamos srityje. Nuo 1992 m. - LFS narys. Svarbiausi darbai:"Objektai" (1993); "...iš moters dienoraščio" (1996), "Švytėjimai" (1995-1997); "Zonos menas" (1997).

ZALECKAS Gintaras gimė 1966 11 17 Vilniuje.1984 m. baigė Vilniaus meno mokyklą. Bendradarbiavo su laikraščių ir žurnalų redakcijomis. Svarbiausi darbai: "Senamiesčio fragmentai" ( 1990); "Lentvario dvaro rūmai" (1998).

ZAVADSKIS Audrius gimė 1945 11 20 Šiauliuose. 1963-1965 m. - Lietuvos kino studijos operatoriaus asistentas. 1965- 1968 m. - šios studijos meninių filmų reklamos fotografas. 1968 -1973 m. leidyklos "Mintis" fotografas. 1974 - 1993 m. žurnalo "Mūsų gamta" iliustracijų skyriaus vedėjas, nuo 1993 m. - fotostudijos "Kodak" vedėjas. LFS narys nuo 1971 m.1994 m. - AFIAP. Svarbiausi darbai: "Smėlis"(1970-1973); "Baltieji akmenys"(1983); "Kriauklė"(1983), "Mosėdžio akmenys" (1984); "Apsnigtas automobilis" ( 1984); "Senoje sodyboje" (1984); "Šakos vandenyje"(1984); "Debesys vandenyje" (1984); "Pavasaris Rusnėje" (1985); "Plunksna" (1985); "Tamsus užutekis" (1985).

ZOLUBAS Remigijus gimė 1958 01 01 Vilniuje. Baigė Vilniaus universiteto ekonominės informatikos fakultetą ir įsigijo kompiuteristo programuotojo specialybæ. Fotografuoja nuo 1977 m. LFS narys nuo 1983 m. Nuo 1991 m. dirbo mokymo meistru Vilniaus dailės akademijoje, nuo 1994 m. - vyr. dėstytoju. Šiuo metu dirba reklaminės fotografijos srityje. Svarbiausi darbai : "Promenada"(1984); "Monstrai"(1984).

ŽVIRGŽDAS Stanislovas gimė 1941 09 13 Balbieriškyje. 1960 -1961 m. studijavo Vilniaus universitete istoriją. 1961-1965 m. politinis kalinys. 1972 m. mokėsi fotografijos Liaudies meno institute Maskvoje. LFS narys nuo 1972 m. 1972-1992 m. dirbo LFS fotografu menininku. 1992 -1996 m. - LFS pirmininkas. Nuo 1996 m. - valdybos atsakingasis sekretorius. 1988 m.- AFIAP, 1992 m. - EFIAP. Svarbiausi darbai:"Kiemai" (1980);"Sienos" (1980-1983); "Civilizacijos metamorfozės" (1986); "Pasakos ne pasakos" (1989); "Vizijos" (1991); "Vilnia" (1975-1997); "Variacijos Vilniaus tema" (1995-1996); "Skulptūrų sugrįžimas" (1996-1997).