LT EN DE PL


UNESCO Pasaulio paveldo komitetui
Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai

LR Prezidentui Valdui Adamkui
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Muntianui
LR Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui



DĖL PAVELDO NAIKINIMO LIETUVOS MIESTUOSE
Atviras laiškas

01


"Akropolio" garažas Kaune ir Karmelitų bažnyčios šventorius
 
02

Vilniaus panorama.
 
03

"K" ir "D" istoriniame Klaipėdos centre.
 
04

Vilnius, aukštybinis pastatas Savanorių g. 1
 
05

Kaunas: "Akropolis" ir Karmelitų bažnyčia.
 
06

Vilnius, prekybos centras Gedimino pr. 9, prie šv. Jurgio bažnyčios. Šventoriaus siena paversta atramine požeminio garažo siena. Statant garažą, sunaikinta 16 a. geležies liejimo krosnis.
 
07

Vilnius, Subačiaus g. 11. Naujas viešbutis pastatytas prie pat gynybinės miesto sienos.Teigiama jog tai "atkūrimas" – tačiau pagal istorinius duomenis šioje vietoje niekada nestovėjo joks pastatas. Prisidengiant "atkūrimu", Vilniaus senamiestyje vykdomos agresyvios statybos, niekaip nesusijusios su saugomomis Pasaulio paveldo objekto vertėmis ir užgožiančios tokias išskirtines vertybes.
 
08

Kauno senamiestis. Agresyvus daugiaaukštis viešbutis pastatytas šalia vienintelio išlikusio gynybinės sienos bokštelio ir vertingų tarpukario architektūros pavyzdžių.
 
09

Vilnius. "Mindaugo apartamentai" ir Gedimino pilis. Vizualinėje Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje, prie pat Vilniaus Pilių teritorijos, pristatyta daugiabučių, disonuojančių su istorine aplinka.
 
10

Klaipėda, 2006 metų šv. Velykos. Griaunamas senasis ugnies malūnas Tilžės gatvėje.
 
11

Klaipėda, 2006 metų pavasaris. Centrinėje miesto gatvėje nugriautas 18 amžiaus pastatas, kuriame kadaise veikė pirmojiKlaipėdos krašte mokytojų seminarija ir pirmoji Klaipėdos miesto biblioteka.Projekte griovimo darbai vadinti "restauravimu-pritaikymu".
 
12

Klaipėda, 2007-ieji. Senamiestyje, Vitės kvartale, iki pirmo aukšto nugriauta 1864 metais statyta Ferdinando aikštės mokykla.
 
13

Šiemet duotas leidimas griauti unikalų Lietuvoje pramoninio paveldo objektą – Celiuliozės virimo cechą. Savininkui leista jį ilgai laikyti neprižiūrėtą, tada konstatuota "avarinė būklė“.
 
14

Klaipėdos dujų fabrikas.
 
15

Neprižiūrimi nyksta daugelis Klaipėdos pramoninio paveldo objektų.
 
16

2005-ieji, Vilnius. Protesto akcija „Parduota“
 
17

2005-ieji, Vilnius. Protesto akcija „Šuns balsas į dangų neina“ prie „Lietuvos“ kino teatro. Paskutinį Vilniaus senamiestyje ir didžiausią šalyje kino teatrą miesto valdžia pardavė nepaisydama miestiečių nuomonės. Užsienio kapitalo bendrovė UAB “Rojaus apartamentai” jį ketina nugriauti ir užstatyti didžiąją dalį kultūros reikmėms skirto sklypo agresyviu daugiabučiu. Neseniai ji iškėlė 200 000 Lt ieškinį visuomeninio judėjimo“už Lietuvą be kabučių” nariams – už tai, kad jie kreipėsi dėl pažeidimų į teismą.

Vakarietiškajai civilizacijai būdingo miesto, o tuo pačiu ir miesto savivaldos istorija Lietuvoje kuriama jau 755 metų – nuo 1252-ųjų, kai pradėta statyti Klaipėda. Augantys miestai, ilgainiui aprėpdami greta buvusias gyvenvietes, dvarvietes ir želdynus, tapo įvairiapusio paveldo priegloba. Juose skleidėsi daugialypė kultūra – greta sugyveno lietuvių, vokiečių, lenkų, žydų ir kitos etninės grupės. Tai kūrė unikalų, nepakartojamą Lietuvos miestų veidą ir paveldo įvairovę. Bet mūsų dienomis šiai savitai tradicijai iškilo sunaikinimo grėsmė.

Dėl jaunos demokratijos nebrandumo, stambaus verslo įtakos savivaldos ir valstybės institucijoms urbanistinė plėtra Lietuvoje įgijo itin agresyvią formą, nesuderinamą su darnios raidos principais ir pražūtingą kultūriniam šalies savitumui. Investicijas suvokiant vien kaip greito pelno šaltinį, o viešąjį interesą aukojant dėl grupinių ir asmeninių, yra žalojamas ir naikinamas kultūrinis kraštovaizdis, archeologijos ir architektūros vertybės.

Nemažai agresyvių statybų vyko akivaizdžiai prasilenkiant su teisės normomis. Klaipėdos istoriniame centre "dangoraižiai" pastatyti nelegaliai, o vėliau įteisinti. Nors Pasaulio paveldo komitetas 2005 metais įspėjo dėl neigiamos aukštybinių pastatų įtakos UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio vizualinei visumai, į šį perspėjimą iš esmės nereaguota. Neseniai Vilniaus valdžia patvirtino miesto bendrąjį planą, kuriame Senamiesčio apsaugos zona dar sumažinta. Ydinga tendencija tęsiama – vienas iš naujųjų dangoraižių (adresu Savanorių g. 1) itin subjaurojo istorinę panoramą.


Urbanistinę senųjų Lietuvos miestų struktūrą darko didžiųjų prekybos centrų invazija - jie pastatyti Telšių, Marijampolės ir Vilniaus senamiesčiuose bei Kauno centre, prie pat barokinės Karmelitų bažnyčios. Agresyvios statybos istorinėse miestų dalyse ir jų apsaugos zonose tapo norma.

Klaipėdos senamiestyje viešbutį ketinama statyti ant seniausių bažnyčių bei žymiausių regiono asmenybių kapų. Naujame bendrajame Klaipėdos miesto plane istorinį Vitės kvartalą numatyta užstatyti devynaukščiais, panaikinus šioje teritorijoje ankščiau galiojusį saugojimo režimą – taip ignoruojamos ir jūrinio paveldo vertės. Sudarydama sąlygas urbanistinei agresijai, Klaipėdos valdžia sumažino istorinės dalies ir senamiesčio ribas.

Masiškai rausiant istorinėse miestų dalyse požeminius garažus ir ruošiant statybų aikšteles, barbariškai naikinamos archeologijos vertybės. Ypatingas akibrokštas – tramvajaus linija, kurią Vilniaus bendrajame plane numatyta nutiesti per UNESCO saugomą senamiestį. Neigiamai šį sprendimą įvertino Lietuvos ICOMOS komitetas, tuo tarpu Pasaulio paveldo komitetas apie jį nebuvo net informuotas.

Nevaržoma agresyvi plėtra paskatino ypatingo brutalumo proveržius – Klaipėdoje per praėjusius metus nugriauti 4 istoriniai pastatai.

Tuo tarpu restauracijai Lietuvoje dėmesio skiriama itin mažai – neseniai oficialiai pripažinta, kad didelė dalis Kauno senamiesčio pastatų yra avarinės būklės. Rekonstruojant ir pritaikant komercijai istorinius pastatus, masiškai naikinami autentiški interjerai ir vidaus erdvės. Sunaikinus Paminklų restauravimo institutą, restauravimo kokybė tapo itin prasta – šiandien įprasta, kad rengiant projektus net nėra atliekami būtini moksliniai paveldo objektų tyrimai. Unikalios bizantinės 16 amžiaus freskos Trakų parapinėje bažnyčioje aptiktos "atsitiktinai": projektas parengtas prieš tai neatlikus tyrimų, todėl sluoksnį su freskomis buvo numatyta nuimti.

Nuotraukose pateikta tik nedidelė dalis pavyzdžių, liudijančių apie požiūrį į kultūros paveldą ir agresyvios plėtros tendencijas Lietuvoje. Visais paminėtais atvejais – išskyrus Ferdinando aikštės mokyklą - paveldo žalojimą ir naikinimą įteisino Savivaldybių tarnautojai, paveldosaugos institucijos ir ekspertai.

Visuomenės nuomonės paprastai nepaisoma. Vilniaus ir Klaipėdos bendruosius planus, kuriuose numatyta agresyvi plėtra, šių miestų valdžia patvirtino nekreipdama jokio dėmesio į visuomeninių organizacijų protestus. Lietuvos teismai nepripažįsta piliečiams teisės ginti viešąjį interesą teisme – ji nėra deramai įtvirtinta teisės sistemoje. Tuo naudodamiesi, kai kurie verslininkai bando įbauginti piliečius, drįstančius ginti nuo sunaikinimo visuomenei svarbias vertybes. “Lietuvos” kino teatro atvejis, kai plėtros bendrovė pareiškė piliečiams ieškinį dėl to, kad jie kreipėsi į teismą – riba, ties kuria kyla klausimas apie pilietinių teisių ir demokratijos sampratą mūsų šalyje.

Stodama į ES, Lietuva prisiėmė atsakomybę už Europos kultūros pagrindą sudarančių vertybių puoselėjimą ir vakarietiškų nuostatų laikymąsi. Kultūros paveldą mūsų valstybė įvardijo kaip savo nacionalinio tapatumo garantą. "Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme" jis yra apibrėžtas kaip nacionalinio saugumo objektas kartu su tokiomis esminėmis vertybėmis, kaip žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas, tautos laisvė, valstybės nepriklausomybė, konstitucinė santvarka bei teritorijos vientisumas.

Pasisakome už šiuolaikiškus miestus, kurie kuriami remiantis darnios plėtros principais - plėtojant, bet ne naikinant kultūrinį tapatumą. Manome, kad investicijos turi būti nukreiptos ne į griovimą, bet į kūrybą, užtikrinant 755 metų kurtos europietiškos tradicijos tęstinumą ir vertybių perdavimą ateities kartoms. Todėl reikalaujame:


• Užtikrinti, kad bus laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos Lietuva prisiėmė ratifikuodama Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją, Europos kraštovaizdžio konvenciją, Europos architektūros paveldo apsaugos konvenciją, Europos archeologijos paveldo apsaugos konvenciją


• Imtis skubių priemonių, kad būtų sustabdyta urbanistinė agresija ir kultūros paveldo naikinimas. Būtinos sisteminės permainos paveldosaugos srityje – griežtesnė atsakomybė už paveldo žalojimą ir naikinimą, nepriklausoma kontrolės institucija, nepriklausoma ir skaidri ekspertavimo sistema ir kt.


• Užtikrinti, kad teisinėje Lietuvos sistemoje bus įtvirtinta visuomeninių organizacijų ir piliečių teisė teisme ginti viešąjį interesą, taip pat ir paveldosaugos srityje


Kviečiame šalies vadovus pareikšti savo požiūrį į nacionalinio kultūros paveldo padėtį ir visuomenės galimybes ginti viešąjį interesą.

Taip pat kreipiamės į Pasaulio paveldo komitetą, prašydami įvertinti planus, kuriuos numatyta įgyvendinti UNESCO saugomuose Lietuvos objektuose, įrašytuose į Pasaulio paveldo sąrašą:


• tramvajaus liniją, kurią numatyta nutiesti per Vilniaus senamiestį

• pertvarkymus, numatomus Kuršių nerijoje. Šiuo metu rengiami Neringos savivaldybės bendrasis ir strateginis bei naujas Kuršių nerijos tvarkymo planai – kadangi unikalus kultūrinis Kuršių nerijos kraštovaizdis jau yra nukentėjęs nuo agresyvios urbanizacijos tendencijų, daliai visuomenės neramu, kad minėtuose planuose šias tendencijas ketinama įtvirtinti. Prašome ypatingą dėmesį atkreipti į planus įteisinti ir užbaigti oro uostą.


Alternatyvi kultūros paveldo komisija, kurią sudaro 17 visuomeninių organizacijų ir judėjimų

(Kuršių nerijos mylėtojų bendruomenė, LR jūrinės istorijos ir kultūros klubas „Budys", Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, Lietuvos Žaliųjų judėjimas, M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Kauno istorijos draugija, Kauno centro bendruomenė, neformalus Panevėžio paveldosaugos sąjūdis, Žvėryno bendruomenė, Pilaitės bendruomenė, Vilniaus nepriklausomų bendruomenių asociacija, Visuomeninė aplinkos apsaugos komisija prie Vilniaus savivaldybės, Visuomeninė miesto plėtros komisija prie Vilniaus savivaldybės, VšĮ „Plėtros konsultacijos", neformalus judėjimas „už Lietuvą be kabučių“)

Lietuvos piliečių sąjunga




1