|
Antanas Stravinskas
Antroji šios knygos dalis susideda
iš kelių reikšmingų skyrių, kuriuose talpinamos
B.Buračo nuotraukos ir straipsniai tarsi parodo, kam didžiausią
dėmesį skyrė įžymusis XX amžiaus kraštotyrininkas
ir ką pavyko jam surasti bei pastebėti, ir taip išsaugoti
tautos dvasinės kultūros  atminimą.
Bene pirmiausiai jo dėmesį patraukė sakraliniai stulpai
(stogastulpiai ir koplytstulpiai) ir mediniai kryžiai. Pirmieji,
matyt, atėjo iš tos gadynės, kai ypač originaliai
buvo atmenami ir pagerbiami mirę protėviai ir jų vėlės.
Ant jų kapaviečių buvo statomi pradžioje galbūt
neaukšti (3-5m.), o vėliau ir gana aukšti (6-9m.) atminimo
stulpai. Dar vėliau, maždaug nuo XVII - XVIII a. tokie sakraliniai
stulpai buvo statomi ir prie sodybų, kelių ar net laukuose
ir miškuose. Jie buvo skirti ar tai konkrečios vietos ar visos
šalies įvykiams atminti, bet, galimas dalykas, kad kai kurie
iš jų galėjo turėti ne tik sakralinę, bet ir
liaudies astronomijos reikšmę.
Nuo pirmųjų atminimo
ženklų - savitų "kryžių" paminėjimo
prabėgo mažiausiai 500 metų, todėl visai nenuostabu,
kad jie kito ir tobulėjo. Ilgainiui jie įgavo dailiai profiliuotų
stulpų ir įvairios formos stoginukais dengtų paminklų
pavidalą. O virš jų į dangų kilo nagingų
kalvių nukalti geležiniai kryželiai.Gana dažnai
tokie sakraliniai stulpai buvo puošiami įvairių konstrukcijų
koplytėlėmis su šventaisiais arba, B.Buračo terminu
tariant, dievaičiais. Pastarieji buvo talpinami ir matomi
iš vienos ar net iš visų keturių pusių. Taigi,
neretai viename paminkle buvo harmoningai suderinti ir medžio meistro
(dailidės), ir skulptoriaus (skaptoriaus) ir kalvio darbai. Visa tai,
be abejo, anksti pastebėjo jautrios ir meninės sielos žmogus,
fotografas ir etnografas B.Buračas.
Pasaulėjautos atžvilgiu čia taip pat turime daugiau ar
mažiau darnią simbiozę - nuo "pagoniško" sakralinio
stulpo iki krikščioniško kryžiaus ženklo. Ši
įvairovė ir darna ypač pastebima, kai greta ar netoliese
stovi keli skirtingų pavidalų (rūšių) paminklai.
Todėl ir norime detalesnį šios knygos dalies aptarimą
pradėti nuo kai kurių senovinių Žemaitijos paminklų.
Ypač įdomius įvairių rūšių
paminklų "susibūrimus" B.Buračas nufotografavo ir
sumontavo Kretingos apskrityje (žr. 4, 22). Čia greta vienas
kito, išraiškingų debesų fone matome aukštus,
grakščius stogastulpius ir įspūdingą, "saulėtą
ažūrinį kryžių. Tai buvo tarsi daugelio
B.Buračo kelionių vizija, kuria jis iliustravo ne vieną
savo straipsnį. Panašių paminklų (šiuo atveju
stogastulpių) sugretinimą matome Kulių (24), Vekonių
(31) ir Lieplaukės apylinkėse.
. |
aprašymas
