KITI LIAUDIES MENINIKŲ SAKRALINIAI KŪRINIAI



Prie ilgiausių dievdirbių aprašų, spausdinamų šioje knygoje, skirtini V.Braslausko, Br.Buračo, St.Burneikos, J.Dzidavecko, N.Mockaus, K.Orvydo ir kai kurių kitų biografijos. Tačiau prieš kalbant apie juos, pažiūrėkime ką gi rašo B.Buračas straipsnyje "Žemaičių dievdirbiai". Čia jis iš daugelio Žemaitijos dievdirbių ypač išskiria du gabius meistrus - Jūtpauparį ir Vaišnorį, kurių net vardų žmonės nebemini, o tik kalba apie jų darbus. Čia į tas kalbas įsimaišo ir žymus Žemaitijos, o tiksliau - Kražių dievdirbys K.Olvydas. Jų pokalbiai gyvi, išmoningi, betarpiški ir šiek tiek ironiški bei kritiški. B.Buračas čia parodo savo pastabumą, gerą Žemaitijos dievdirbių ir šiaip žmonių psichologijos pažinimą. Visiems jis surasdavo taiklų apibūdinimą ir pastebėjimą.
Šv. Povilas. Kauno rotušės rūmuose. Iš T. Daugirdo kolekcijos.