KOPLYTĖLĖS



Apibūdindamas šias koplytėles, lietuvių liaudies architektūros tyrinėtojas K. Šešelgis (1915-1997), be kita ko, yra taip nusakęs kai kurias jų ypatybes. Jos pasižyminčios ,,atskirų pastato elementų darna, patraukliomis proporcijomis, organiškais ryšiais su gamtine aplinka. Tokiame architektūriniame kontekste medinės, lakoniškų formų koplytėlės gerai derinasi prie viso sodybos (ir ne tik jos -A. S.) komplekso’’ (žr. LLM, 1990.-L. 10, 11). Svarbiausia tų koplytėlių paskirtis buvo ,,apgyvendinti’’ (priglausti) konkrečią sodybą ar net visą sodžių globojančius dievaičius ar šventuosius (Šv. Joną, Šv. Antaną, Šv. Roką ir kitus). O kad pačias koplytėles ir jose esančius šventuosius apsaugotų nuo oro atmainų statydavo jas ne ant žemės, o ant akmenų ar kitų neaukštų postamentų.
Punia, Alytaus ap., 1875 m. U Kristaus kančios įrankiais.