STOGASTULPIAI



Bene arčiausiai prie senųjų memorialinių ir sakralinių stulpų rikiuojasi aukšti, grakštūs stogastulpiai. Tačiau manoma, kad ne visada taip buvo. Kai kurie lietuvių liaudies architektūros tyrinėtojai (K. Čerbulėnas, F. Bielinskis, K. Šešelgis) jų kilmę siejo su neaukštais stulpiniais krikštais. Ilgainiui jų aukštis ir ypač stogelių (stoginukų) formos labai pakito. Iš kitų sakralinių paminklų jie ėmė ryškiai išsiskirti ir savo stulpų aukštumu, profiliavimu, ir ypač originaliomis stogelių formomis: vienos jų - apskritos, į viršų smailėjančios (konusinės), kitos (jų daugiausia) - keturšlaitės, trečios - daugiašlaitės. Paprastai tuos stogelius tarsi remia profiliuotos ir ornamentuotos atramėlės, dar kitais atvejais tos atramėlės (kolonėlės) sudaro taip pat profiliuotas ir dažniausiai augaliniais ir geometriniais ornamentais padabintas koplytėles. Žemaitijoje daugiausia buvo statomi vienaaukščiai, o Aukštaitijoje ir daugiaaukščiai (kelių pakopų) stogastulpiai.
Kintrimų km., Endriejavo vl., Kretingos ap.