dailė 2001/1
Į TURINĮ
ATGAL

Personalinės parodos
1984 Dramos teatras, Kaunas
1988 Menininkų namai, Kaunas
Vilniaus universiteto Grafikos kabinetas, Vilnius
1990 Menininkų namai, Kaunas
„24 pjaustiniai“, galerija „Al“, Kaunas
„Arkos“ galerija, Vilnius
Dailės parodų rūmai, Vilnius
1991 „12 dėžučių“, „Arkos“ galerija, Vilnius
1992 „12 dėžučių“, Kauno paveikslų galerija, Kaunas
„Vartų“ galerija, Vilnius
1993 „Pyragėliai“, „Vartų“ galerija, Vilnius; galerija „Al“, Kaunas
1994 „121 dėžutė“, M.Žilinsko dailės galerija, Kaunas
1996 „Look“, „Vartų“ galerija, Vilnius
„Akademijos“ galerija, Vilnius
1997 „150“, Kauno paveikslų galerija, Kaunas
1998 „43 portretai“, Kauno paveikslų galerija, Kaunas
„Šukos jūsų plaukams“, „Vartų“ galerija, Vilnius
1999 „78 portretai“, „Akademijos“ galerija, Vilnius
2000 „Tikra istorija apie Josephą Beuysą“, galerija „Kairė-Dešinė“, Vilnius
2001 „Tikra istorija apie Josephą Beuysą“, „Baroti“ galerija, Klaipėda; „Vartų“ galerija, Vilnius

Kęstutis Grigaliūnas.
Vynas.
Kartonas, akrilas, 90x110, 1995


Kęstutis Grigaliūnas.
Lūpdažis.
Kartonas, akrilas, h 100, 1996


Kęstutis Grigaliūnas.
Tikra istorija apie Josephą Beuysą Nr. 22.


Kęstutis Grigaliūnas.
Tikra istorija apie Josephą Beuysą Nr. 1.


Intro: Kęstutis Grigaliūnas

Austėja Čepauskaitė

Grafikos konceptualėjimas Lietuvoje suintensyvėja paskutinį XX a. dešimtmetį. Tačiau dauguma lietuvių grafikų liko ištikimi išbandytam ir tvirtai įvaldytam klasikiniam – tautiniam – stiliui. Tad iš esmės grafikos žanro evoliuciją tenka sieti tik su keliais eksperimento keliu pasukusiais menininkais – Kęstučiu Vasiliūnu, Redu Diržiu, Egmontu Bžesku ir Kęstučiu Grigaliūnu.

KG
Baigęs studijas Valstybiniame dailės institute, Grafikos katedroje, K.Grigaliūnas savo kūrybą pradėjo nuo knygos iliustracijų, medžio raižinių, ofortų. Spalvotų ir nespalvotų. Niekada nebuvo itin patenkintas vien grafikos žanro teikiamomis galimybėmis. Nuo 1990 m. ėmė plėsti jas į visus įmanomus kraštus.
Dabar 2001-ieji. Kęstutis gyvena ir dirba Vilniuje. Vėl grįžta prie pjaustinių. Sako, jam sekasi neblogai. K.Grigaliūno pjaustinių stilius atpažįstamas iš karto. KG nori būti atpažintas pagal stilių, be parašo po darbu, be signatūros.
O tai, ką KG darė maždaug dešimties metų laikotarpiu, nebuvo vien pjaustiniai. Ir tai, manau sau, reikia aprašyti.

Kęstučio Grigaliūno grafikos technikos
Pradžia galima laikyti medžio ir lino raižinius. Jie buvo kuriami 1988–1989 metais. Gana didelių formatų, spalvoti, stilizuotų formų, ornamentiški („Saulę tau nešu ant delno“, 1988). Tuo metu K.Grigaliūnas derino archajiniam menui būdingus principus su kai kuriais vaikų piešinių bruožais.
***
Nuo didelių formatų atspaudų pereinama prie pjaustinių: iš ryškiai nudažytų medinių (ar kartoninių) dalių sudėliotų kompozicijų. Kuriamos nuo 1990-ųjų, jos abstrakčios, itin dekoratyvios, ornamentiškos. 1991 m. K. Grigaliūnas pagamina „12 dėžučių“ ciklą – lagaminėliuose nešiojamą kalendorių. Kiekvienam mėnesiui skiriama atskira dėžutė su ryškiaspalviu pjaustiniu-paveikslėliu viename dėžės dugne ir skaičiukais-dienomis kitame. Medžiagos – medis, tempera, lakas ir metalas.
Po keleto pjaustymo metų kompozicijos tolsta nuo abstrakcijos ir tampa vis panašesnės į žmogų (veidą, veidus, bučinius) ar žmogaus daiktus (telefoną, vonią, viskio butelį). Oficialiai besivadinantis grafiku, Kęstutis Grigaliūnas vis labiau tolsta nuo tikros grafikos.
***
Tad toliau – beveik tapyba. Kuriami portretai – pasitelkus trafaretą (linoleumas) „pagaminami“ kontūrai, tada tamponuojama skystais, neįprastai ryškiais dažais. Pirmoji serija pasirodo 1998-aisiais, bet veidų vis daugėja, technika kartojasi. Kol ateina laikas „tikrai“ siužetinei tapybai akrilu. Istorijos – paveikslėliai iš anglų kalbos vadovėlio – reprodukuojamos dar kartą mechaniniu būdu. Kažkada (nesvarbu) spaustuvėje iš taškelių surinktus vaizdus K.Grigaliūnas kopijuoja visą dieną ant statybinio kartono (150x150) teptuku dėliodamas gražius taškučius.

Kęstučio Grigaliūno grafikos temos
Tema K. Grigaliūnui niekada nėra tik žaidimas – kad ir kaip atrodytų formalioji kūrinio pusė. Darbas tiesiog nėra iliustracija; priežastį būti (atsirasti) vis dėlto turi. Priežastis dažniausiai ir yra pats buvimas, t.y. būtis ir istorija. 1988 m. estampai atspindi tai, kas Lietuvoje sukasi aplink šią datą: galimybę kalbėti apie praeitį, galimybę būti 1988-uosiuose ir greta jų. (1990 m. Alfonsas Andriuškevičius apie K. Grigaliūną: „Ak, ne šiaip sau juda minia vienu ritmu. Ir ne šiaip sau šoka preciziško ritmo šokį ornamentas. […] Tai taip panašu į tikrovę, kurioje viena koja dar stovime šiandien.“)
***
Vėlesniuose darbuose nuo vietinės kultūros reiškinių pereinama prie pasaulinės civilizacijos – jos meninių įvaizdžių, atributų, stereotipų. Tuo pat metu manipuliuojama ir vietinės kultūros klišėmis, t.y. abu sandus sujungiant: ironiškai ir intelektualiai.
Dailininkas žaidžia autoritetais. Visų pirma Jurgio Mačiūno (George Maciunas) – fluxus pradininko, lietuvio, vieno garsiausių lietuvių pasaulyje. Vėliau „Portretuose“ – lietuviškojo meno elito atstovais (pvz., R.Jurėnaitė, A.Andriuškevičius, V.Kalinauskas) ir popmeno tradicijomis (Andy Warholas). Sukabindamas paveikslus šalimais komponuoja iki nuobodumo (at)pažįstamus kelis Marylin Monroe veidus ar (klonuotus) Coca Cola skardinių atvaizdus. Pagaliau koketuoja su Josephu Beuysu, nukritusiu iš dangaus pas Krymo totorius ir vėliau pakeitusiu visą (nusistovėjusią) pasaulinę meno eigą.
Žaidžia jis ir mass media, tiksliau – begaliniu tiražavimu ir citavimu. Kiekvienas darbas gali tapti atviruku („Jurgis, Linas ir Mikalojus Konstantinas mėgsta pasikalbėti apie meną“), kiekvienas svetimas kūrinys gali būti pakeistas (padarytas) savu (anglų kalbos vadovėlio paveiksliukai persikelia į KG kūrybos parodas). Galų gale tie patys paveiksliukai gali būti visai kiti meno kūriniai, atsidūrę įvairiuose kontekstuose (pvz., VI tarptautinėje Baltijos jūros šalių grafikos bienalėje ir personalinėje parodoje apie J.Beuysą). Tai – žaidimai tekstais.

Kęstutis Grigaliūnas ir tekstai
Tekstas nuo pat pradžių buvo svarbus K.Grigaliūno darbuose. Jau raižinyje „Saulę tau nešu ant delno“ tekstas naudojamas kaip galimybė atverti dar vieną klodą, esantį tarp formaliosios ir etiketinės darbo dalies. Klodas: kaip laikmečio situacijos išraiška. Ano meto situacija laikytina politine, vėliau – postmodernistine.
***
Tekstus nuo to laiko KG rašo pats (ir ne pats). Jo paties rašymai dažnai susiję su įvairiomis meninėmis akcijomis (paprastai fluxus). K.Grigaliūno sakiniai trumpi ir aiškūs, kartais nelietuviški. Taip pat glaudžiai susiję su meno stereotipais ir jų raida (atvirukas: du vienodi moters atvaizdai, pasiskolintas iš Antrojo pasaulinio karo agitacinio plakato; į dangų pakeltas kumštis skelbia: „Užteks tų projektų! Duokite meno!“ (vienas) ir „Užteks to meno! Duokite projektų!“ (antras). Kita ypač mėgstama deklaracija – Maciunas is dead but fluxus not – egzistuoja įvairiomis formomis: kaip fluxus metų knyga („Fluxus year book“, 1994), kaip pjaustinys („Dear Joseph“, 1996) ir kt.
***
Bendrą tekstinį projektą K.Grigaliūnas yra padaręs su Redu Diržiu („Pokalbis“, 1996), tačiau daugiausia dirba su Herkum Kunčium. Kartu nuo 1996 m., kai susipažino ir K.Grigaliūnas paprašė parašyti tekstų specialiai jam. Taip gimė „Biskvitas“ – dviese įvykdyta aukštosios (HK tekstai apie A.Rodiną, Dalai Lamą, S.Dali ir kt.) ir žemosios (KG nukopijuoti sausainių, sūrio, aspirino dėžučių ir pan. piešiniai iš anglų kalbos vadovėlio) kultūros analizė. Analizė, beje, – jau žiūrovo prerogatyva. O darbai – kaip juokas, klausimas ar kvietimas diskusijai.
Toliau kartu su H.Kunčium įvykdytas biografijos klastojimas kaip vieno postmodernizmo mitų kūrimas („Biografijos bruožai“, 1999). Įvairiaspalviai K.Grigaliūno pagaliukai kybojo papuošti H.Kunčiaus įrašais apie svarbiausius įvykius nuo 1957 iki 1999-ųjų.
Klastotė ir citavimas tapo viena pagrindinių vėlesnių darbų priemonių. Į vieną objektą perkeliami vaizdeliai iš vadovėlio (cituoja K.Grigaliūnas) ir tekstai, susidedantys iš šiuolaikinės masinės bei aukštosios kultūros mišinio (cituoja H.Kunčius). Bendras kūrinys yra daug bendresnis (autorių prasme), nei atrodo iš pradžių. Tikroji autorystė slypi mentalitetų bei jų stereotipų nuvainikavime. „Myžti į kelnes žiemą malonu, bet nepatartina“, – rašoma angliškai; arba rusiškai: „Du kileriai […] prieina paminklą Puškinui. Vienas sako kitam: „Nesąmonė kažkokia. Pataikė tai Dantesas, o paminklą pastatė Puškinui“; „Raudonasis lakūnas pamuša Josepho Beuyso lėktuvą. Lėktuvas krenta ir sudūžta“, – šįkart lietuviškai. Paveiksliukai spalvoti, tekstai linksmi, o vietiniai prietarai – kaip ant delno. Todėl darbų neįmanoma vadinti mechaniniu pakartojimu. Todėl galima kalbėti apie jų rimtumą ir paveikumą.

Kęstučio Grigaliūno paraleli meninė veikla
Dar daug ką daro Kęstutis Grigaliūnas. Negana to, jis šią ir visą aukščiau minėtą veiklą plėtoja ir atskirai, ir paraleliai; vienu metu labiau atsidėdamas vienai veiklai, bet vėliau grįždamas prie kito užsiėmimo.
KG nuolat dirba su knyga: jos iliustracija, maketu, apiforminimu. Yra susijęs su autorinės knygos istorija Lietuvoje: nuo 1991 m. dalyvavo ir prisidėjo rengiant autorinės knygos parodas „Būdai gerti vandenį iš krano“, „Vynas“, „Musė“.
Apie 1995-uosius susidomėjo fluxus ir nudirbo kai kuriuos darbus šio sąjūdžio labui. Organizavo parodą „BOX’95“, mat dėžę „ten […] labai mėgo Jurgis Mačiūnas“ (KG), o leisdamas šios parodos katalogą pirmą kartą Lietuvoje išspausdino Jono Meko „Reminiscencijas“. KG buvo minimas įvairiuose Lietuvoje sukurtuose fluxus atvirlaiškiuose (pvz., projektas „Upė-Komunikacija’98“, Alytus). Pagaliau su Redu Diržiu ėmėsi kurti paminklą fluxus popiežiui („FLUXUS POPE George Maciunas“, 2000). Iki 2001-ųjų (J. Mačiūno 70-mečio) žada dar padirbėti jo labui.
Vis dėlto tipiškas fluxus atstovas K.Grigaliūnas nėra (neatitinka charakteris: mat turėtų nuolat pokštauti). O KG linkęs pokštauti rimtai.
Dabar, grįžęs prie pjaustinių, renka batus.


Grupinės parodos

1981 Pabaltijo knygos meno trienalė, Dailės parodų rūmai, Vilnius
1982 Pabaltijo jaunųjų dailininkų trienalė, Dailės parodų rūmai, Vilnius
„Lietuvos grafikai“, galerija „Klub“, Magdeburgas, Vokietija
„Šiuolaikinis ekslibris. 1980–1982“, Centrinė biblioteka, Oksfordas, Didžioji Britanija
„Šiuolaikinis tarybinės knygos dizainas“, Flaksmano galerija, Didžioji Britanija
1983 Penkių dailininkų paroda, Fotografijos galerija, Kaunas
VI tarptautinė grafikos trienalė, Talinas, Estija
Mažosios grafikos trienalė, Ryga, Latvija
„Lietuvos grafikai“, galerija „Klub“, Magdeburgas, Vokietija
1985 Pabaltijo jaunųjų dailininkų trienalė, Dailės parodų rūmai, Vilnius
1987 Sąjunginė jaunųjų dailininkų paroda, „Sovremennik“, Maskva, Rusija
Paroda, skirta Antanui Martinaičiui atminti, Menininkų namai, Kaunas
1988 Pabaltijo jaunųjų dailininkų trienalė, Dailės parodų rūmai, Vilnius
1989 VIII tarptautinė grafikos trienalė, Talinas, Estija
1990 Vadgaseno vasaros akademija (su Gediminu Šiboniu), Vokietija
1991 I autorinės knygos paroda „Būdai gerti vandenį iš krano“, „Arkos“ galerija, Vilnius (kuratorius)
„10 Lietuvos grafikų“, galerija „Grafiskasellskapet“, Stokholmas, Švedija
Grafikos bienalė, Nykobingas, Danija
Krokuvos grafikos trienalė, Lenkija
Pabaltijo jaunųjų dailininkų trienalė, ŠMC, Vilnius
„10 grafikų“, Oslo rotušė, Norvegija
„Lietuvos grafikai“, Balzeko lietuvių kultūros muziejus, Čikaga, JAV
Mažoji grafika, Susenkullen Olostromas, Švedija
1992 II autorinės knygos paroda „Vynas“, Kauno paveikslų galerija, Kaunas (kuratorius)
IX tarptautinė grafikos trienalė, Talinas, Estija
Grafikos trienalė, Stokholmas, Švedija
„Baltijos šalių taikomoji dailė ir dizainas“, Hamburgas/Kylis/Hanoveris/Bona, Vokietija
XXIV tarptautinis ekslibrisų kongresas, Saporas, Japonija
„Perkėla II – Floating Bridge II“, ŠMC, Vilnius
1993 „6 grafikai iš Kauno“, Vestfoldo menų centras, Norvegija
III mažosios grafikos paroda, Juniper galerija, Kalifornija, JAV
XIII tarptautinė mažosios grafikos paroda, Cadaques, Ispanija
„Šiuolaikinė lietuvių dailė iš Kauno“, „Mestna Galerija“, Liubliana, Slovėnija
Falu bienalė, Falu, Švedija
V mažosios grafikos paroda, Ostrovas, Lenkija
1994 Grafikos paroda (su Edmundu Saladžium), galerija „Kierat“, Ščecinas, Lenkija
III autorinės knygos paroda „Musė’94/Fly“, M.Žilinsko dailės galerija, Kaunas (kuratorius)
Menininko knyga, Horno miesto galerija, Austrija
Grafikos paroda, galerija „Atelier Am Eck“, Diuseldorfas, Vokietija
1995 „Box’95“, M.Žilinsko dailės galerija, Kaunas (kuratorius)
„1995: Lietuvos dailė“, ŠMC, Vilnius
X tarptautinė grafikos trienalė, Talinas, Estija
1996 „Biskvitas (su Herkum Kunčium)“, ŠMC, Vilnius; M.Žilinsko dailės galerija, Kaunas
„Pokalbis“ (su Redu Diržiu), akcija „Tiesė–pjūvis“, Alytus; M.Žilinsko dailės galerija, Kaunas
Akcija „Ženklas Kaunui“, Kaunas
Kūrybos paroda (su Laisvyde Šalčiūte) „Kauno lango“ galerija, Kaunas
Vilniaus grafikos meno centro atidarymo paroda, galerija „Kairė-Dešinė“, Vilnius
1997 „Lietuvos dailė’97: galerijos pristato“, ŠMC, Vilnius
1998 Vilniaus grafikos meno centras, galerija „Kairė-Dešinė“, Vilnius
„Dodo“, galerija „Kairė-Dešinė“, Vilnius
Akcija „Tiesė–pjūvis“, Alytus
1999 „Kelionė į Tadžmachalą“, Kauno paveikslų galerija
„Biografijos ypatybės“, galerija „Kairė-Dešinė“, Vilnius
III erotinio meno paroda, „Vartų“ galerija, Vilnius
Tarptautinė grafikos bienalė, Saporas, Japonija
„Grafika“, Grafikos muziejus, Odensė, Danija
„Grafika“, Dailės akademijos galerija, Marselis, Prancūzija
2000 „Galerijai „Vartai“– 9“, „Vartų“ galerija, Vilnius
„Rezus+“. Kauno paveikslų galerija
„3x9“ (su Kęstučiu Gintalu, Gintautu Trimaku), galerija „Kairė-Dešinė“, Vilnius
„Intriga-provokacija“, M.Žilinsko dailės galerija, Kaunas
2001 „3x9“, Kauno galerija, Kaunas
„Fetišas“(su Kęstučiu Gintalu, Gintautu Trimaku), galerija „Kairė-Dešinė“, Vilnius

Plenerai
1983 Solnečnogorsko kūrybos namai, Rusija
1985 Kūrybos namai, Palanga
1993 „Perkėla II“, Nida
1994 „Popieriaus žavesys“, Ščecinas, Lenkija
Bad Saarow grafikos pleneras, Vokietija
Studija Diuseldorfe, Vokietija
„Autorinė knyga“, Hornas, Austrija
1995 „Perkėla III“, Nida
Tarptautinis popieriaus pleneras, Hanshagenas, Vokietija
Franso Masereelio grafikos centras, Kasterlas, Belgija

Stipendijos
1983 VLKJS CK stipendija – kelionė po Altajų, Maskva, Rusija
1994 Austrijos kultūros ir švietimo ministerija, „KulturKontakt“ stipendija, Hornas, Austrija
Studija Diuseldorfe, Vokietija
1995 Ministre Van de vlaamse Gemeenschap stipendija, Franso Masereelio grafikos centras, Kasterlas, Belgija
1996 Polloc-Krasner fondo stipendija, Niujorkas, JAV

Į TURINĮ
ATGAL