dailė 2001/2
Į TURINĮ
ATGAL


Kaip pastatyti moderniojo meno muziejų

Viktoras Liutkus

„Pradžioje buvo žodis“ (Jn 1, 1). Prieš gerą dešimtmetį tas žodis dailininkų lūpose skambėjo taip: „Nacionalinė dailės galerija“. Bet skirtingai nuo Jono Evangelijos, kur žodis buvo Dievas, iš šių lietuviškų žodžių niekas neatsirado. Jie liko kaip entuziastingų svajotojų gležna viltis, kaip saldi menininkų saviapgaulė. Ir šiandien tebekybo kaip lūkesčių miražas.
Nebekartosiu šimtąsyk pasakytų, aprašytų, komentuotų minčių, pareiškimų, publikacijų, konferencijų etc. apie visas nacionalinės XX a. dailės galerijos peripetijas. Jos vertos dailėtyros arba utopinės psichologijos magistro darbo. Bet pripažįstu, kad straipsnio pavadinimas atsirado kaip klausimas sau: o ką dar galima pamėginti daryti, žinant tokią karčią patirtį? Juk išbandyti veik visi oficialūs ir neoficialūs būdai: rašyti laiškai Prezidentui, kelioms Vyriausybėms, kultūros ir ūkio ministrams, teikti investicijų planai, ketinimai Tūkstantmečio programai, surengtos konferencijos. Ir jokio apčiuopiamo rezultato! Kur užstringa veiklos sraigteliai?
Pamėginau, kaip dabar madinga, atsakymą rasti virtualiu būdu. Bandysiu brėžti kažką panašaus į dar vieną veiklų ir veiksmų schemą – viziją, taikomą dabartiniam Nacionalinės galerijos pastatui ant Neries kranto. Tai ne receptas (valio! – išeitis surasta), o tik pamąstymas apie tai, kaip akumuliuoti taip reikalingą pirmojo postūmio energiją, tegu ir virtualią. Taip galvoti verčia patirtis, jog kalbomis apie moderniojo meno reikmes nieko pozityvaus mūsų visuomenei neįrodysi, nes žmonių sąmonė tebėra orientuota atgal, į romantinių etnokultūrinių pavidalų garbinimą, jų formų pseudoatkūrimą ir vertės dabarčiai iškraipymą. Kaip yra pasakęs skulptorius Mindaugas Navakas, su moderniojo meno muziejaus „kolūkine utopija“ toli nenueisi.
Tad kaip pastatyti moderniojo meno muziejų Vilniuje (toliau MMM)? Kaip galėtų/turėtų klostytis kelios svarbiausios veiklos ir veiksmai tokio muziejaus radimosi link? Iš karto perspėju: čia aptariamas tik variantas, o ne galutinis ir vienintelis problemos sprendimo būdas. Kalbama apie pirmuosius žingsnius, toliau nekeliant kojos į muziejaus vidų, į ekspozicijos erdves ir rodomo meno pobūdį. Taupant laiką, daugelio žemiau išvardytų veiklų aspektų nekomentuosiu.
Veiklos. Struktūrinė ir teisinė veikla. Jos tezinė prielaida: lanksčiai, operatyviai, atvirai novacijoms bei kryptingai MMM kūrimosi veiklai atsiskleisti turi rastis nauja valstybės finansuojama biudžetinė institucija.
Veiksmai:
• Kultūros ministerija, būdama steigėja, parengia Lietuvos dailės muziejaus reorganizavimo projektą pagal Muziejų įstatymo 12 str. ir Civilinio kodekso 2.97 ir 2.99 str. nurodytas sąlygas; jį įvertina nepriklausomas ekspertas;
• Kultūros ministerija (ministras) priima sprendimą (įsakymą) dėl Lietuvos dailės muziejaus reorganizacijos (Muziejų įstatymo 20 str. I d. 2 punktas); juo šio muziejaus struktūroje panaikinami padaliniai „nacionalinė galerija“ ir „šiuolaikinės dailės informacijos centras“;
• Kultūros ministerija tuo pačiu įsakymu steigia naują biudžetinę įstaigą „Moderniojo meno muziejus“; steigimo įsakymas vizuojamas finansų ministro (Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 str. 1 dalis);
• LR Vyriausybei teikiamas nutarimo projektas dėl valstybės turto (pastatų ir kt.) ir valstybės finansavimo sumos minėtiems padaliniams išlaikyti perdavimo iš nacionalinio muziejaus statusą turinčio Lietuvos dailės muziejaus balanso į MMM balansą; nutarimo projektą vizuoja kultūros ir finansų ministrai;
• Kultūros ministras įsakymu patvirtina „n“ vienetų pareigybių MMM struktūrą; skelbiamas konkursas MMM direktoriaus ir „n“ pareigybėms užimti; pasiūlymas: kol nebus galutinai suformuota MMM valdymo, funkcijų ir kolekcijų panaudojimo koncepcija, sąlygiškai šią pareigybių (etatų) struktūrą vadinti „3M projekto grupe“;
• Sprendimas dėl MMM reikalingų muziejinių rinkinių perdavimo (padalijimo/deponavimo) priimamas vėliau, kai bus paruošta ir suformuluota MMM ekspozicinio turinio koncepcija (Muziejų įstatymo 5 str.).
MMM išskyrimas į savarankišką įstaigą sufokusuotų ir paties muziejaus problematiką, ir visas tolesnes būsimas organizacines, finansines, teisines, funkcines, informacines jo veiklas.
Valdymo veikla. Jos tezinė prielaida: „3M projekto grupės“ aktyvumas ir jai suformuluotų uždavinių kryptingas įgyvendinimas yra būtina sąlyga padėti pagrindus MMM įkūrimui.
„3M projekto grupę“ (bent pradžioje) sudarytų 6 specialistai. Iš jų suformuojami 3 padaliniai po du specialistus:
• Plėtros padalinys,
• Rinkodaros padalinys,
• Programų/projektų padalinys.
Kelios svarbiausios jų funkcijos:
Plėtros padalinys: parengia MMM rekonstrukcijos ir išplėtimo projektinę užduotį; organizuoja MMM rekonstrukcijos ir išplėtimo architektūros konkursą; toliau plėtoja MMM koncepciją; palaiko tarpinstitucinius ir tarptautinius ryšius; vienas iš padalinio specialistų kartu eina MMM direktoriaus pareigas;
Rinkodaros padalinys: lėšų paieška ir kaupimas; MMM įvaizdžio kūrimas ir informacijos sklaida; muziejaus paslaugų krypčių, visuomenės nuomonės formavimas; ryšiai su prie MMM įkurtu fondu ir kitais fondais; padalinyje reikalingi rinkodaros specialistai, finansų vadybininkai;
Programų/projektų padalinys: MMM parodinės veiklos gairių, ekspozicijos meninės koncepcijos formavimas; priešatidarymo (pre-opening) ir menininkų pakvietimų kurti vietoje (artists in residence) programų kūrimas bei įgyvendinimas, muziejaus rinkinių papildymo strategija, tarptautiniai ryšiai.
Padalinių funkcijos nėra vienodos apimties ir – juolab – griežtai atribojamos, pvz., plėtros padalinys dalyvauja formuojant rinkinių įsigijimo strategiją, tariasi su rinkodaros specialistais ir pan. Laikui bėgant funkcijos keisis, įvairės, matyt, atsiras poreikis kurti kitus padalinius ar transformuoti esamus.
Prie MMM galėtų įsikurti ir veikti visuomeninė organizacija – Patikėtinių taryba (Board of Trustees), sudaryta iš garsių Lietuvos ir užsienio meno, kultūros, politikos, verslo, visuomenės žmonių. Jos pagrindinė funkcija būtų padėti įkurti MMM, formuoti šios įstaigos įvaizdį, atlikti lobistų vaidmenį. Ilgainiui tokia Patikėtinių taryba transformuotųsi į vieną iš MMM valdymo organų.
Atspirties taškas visų „3M projekto grupės“ padalinių veiklai turėtų būti dabar veikiančios darbo grupės, sudarytos prie Kultūros ministerijos, kurios formuoja MMM koncepciją.
Visa „3M projekto grupė“ turėtų dirbti pagal terminuotą 4 metų darbo sutartį.
Finansiniams ir buhalteriniams reikalams tvarkyti samdomi 2 buhalterijos specialistai.
Finansavimo veikla. Tezinė prielaida: tik įvairių finansavimo šaltinių paieškos ir panaudojimas leis sudaryti bent minimalias finansines sąlygas MMM startui. Patarlė “lašas po lašo ir akmenį pratašo” yra šios veiklos devizas.
Be abejo, tai sunkiausiai išsprendžiama, painiausia ir nenuspėjama veikla. Sunku tikėtis LR Vyriausybės staigaus palankumo, pakankamos valstybės skiriamos sumos pirmiesiems darbams atlikti (pastaba: 7 mln. litų suma, numatyta Valdovų rūmams atstatyti, sudaro bemaž 1/3 visų MMM atnaujinti ir išplėsti reikalingų lėšų!).
Siekiant platesnių finansavimo šaltinių ir tikslinių įplaukų, steigiamas MMM fondas. Jo steigėjai yra MMM, Dailininkų sąjunga, Vilniaus dailės akademija, JAV lietuvių fondas (tikėtina). Steigėja gali būti ir „n“ tarptautinė organizacija (Labdaros ir paramos fondų įstatymo 5 str.). Fondo valdybą (5–7 asmenys) renka steigėjų susirinkimas.
Finansavimo iš valstybės biudžeto reikmės:
• „3M projekto grupei“, taip pat buhalterijai (atlyginimams) – apie 182 tūkst. Lt per metus;
• MMM pastato daliniam funkcionavimui palaikyti (šildymas, priežiūra, elektra, komunikacijos ir kt.) – apie 200 tūkst. Lt per metus;
• Aptarnaujančiam personalui (pagal reikalą) – apie 35 tūkst. Lt per metus;
• Programoms/projektams vykdyti – apie 200 tūkst. Lt per metus.
Iš viso apie 617 tūkst. Lt. Ši suma sumažės turint galvoje, jog pastatui Neries krantinėje išlaikyti lėšų reikės ne per visus kalendorinius metus.
Kiti kofinansavimo šaltiniai:
• Kultūros ir sporto rėmimo fondas (kasmet direktyvine tvarka skiriamos tikslinės lėšos programoms/projektams vykdyti, taip pat kūriniams įsigyti – apie 200 tūkst. Lt);
• Valstybės stipendija nacionalinio pobūdžio MMM programoms/projektams vykdyti;
• Tarptautiniai fondai (pvz., Carlsberg, architektūros konkursui paremti; Mondrian Foundation programoms vykdyti, Tarptautinis kultūros paramos fondas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir kt.).
• Informacinės visuomenės kūrimui skirtos PHARE ir kt. šaltinių lėšos (muziejus – informacinės visuomenės kūrėjas).
Išvados, rezultatai:
• Valstybė (Kultūros ministerija) pagaliau parodo, kad ji gali priimti sprendimus dėl MMM įkūrimo;
• Sukaupiama pirmojo impulso energija, ji kryptingai orientuojama kurti sąlygas MMM veiklai;
• Formuojamas MMM funkcijų ir veiklos modelis, kuriama ir patikrinama MMM koncepcija;
• Laipsniškai ateinama iki architektūros konkurso ir jo rezultatų, toliau – atnaujinimo ir statybos darbų;
• Atsiranda MMM dirbančių specialistų veiklos motyvacija ir atsakomybė;
• Meno ir plačioji kultūros visuomenė, politikai pradeda aiškiau suvokti MMM būtinybę.
Žodis ima virsti kūnu.

Į TURINĮ
ATGAL