dailė 2002/1
Į TURINĮ
ATGAL

Romo Oranto knygos antraštinis puslapis


... ir apie knygos meną

Romas Orantas

Knygos menas - tai kūrybos procesas nuo principinės idėjos iki grafinio apipavidalinimo ir tipografinio realizavimo. Kadangi knyga pirmiausia yra informacijos priemonė, todėl ji turi būti funkcionali - aiški, patogi, patraukli ir graži. Knygos, kaip meno kūrinio, vertę iš esmės lemia skoningas ir tikslingas tipografinis apipavidalinimas, t.y. formato, šrifto, teksto rinkinio, popieriaus, įrišimo parinkimas. Svarbu viskas: ir popieriaus bei šrifto santykis, maketo struktūros visuma bei atskiro puslapio rinkinio formavimas, atvertimų horizontalios slinkties seka. Anot Jano Tschicholdo, knygos meno esmę sudaro paprastas kiekvieno puslapio grožis. Iliustracijos yra atskiras ir savarankiškas menas. Tik patyręs, profesionalus knygos dailininkas sugeba jas padaryti organine knygos dalimi, sujungdamas vaizdinių ir šriftinių ženklų raiškos santykį į vientisą, paveikią ir harmoningą visumą.
Lietuviškos knygos apipavidalinimo tradicijos rėmėsi daugiau iliustracijų meno puoselėjimu. Turėjome (ir tebeturime) daug talentingų ir savitų iliustratorių, bet ne tiek daug (tiksliau, per mažai) knygos dailininkų, gebančių profesionaliai ir įtaigiai įpinti iliustracinę medžiagą į knygos meninio apipavidalinimo visumą. Vis dėlto Viktoro Petravičiaus, Antano Kučo, Algirdo Steponavičiaus, Birutės Žilytės, Rimtauto Gibavičiaus ir kitų lietuviškos knygos meno meistrų darbai suformavo dirvą, kurioje išleido šaknis, brendo ir bręsta šiuolaikiški, originalūs nūdienos knygos dailininkai. Akivaizdu, kad pastaraisiais metais knygų (ypač vaikiškų) iliustruojama kur kas mažiau nei prieš porą dešimtmečių. Naujos leidybos technologijos, kompiuterizavimas, popieriaus ir įrišimo medžiagų gausa taip pat daro poveikį knygų apipavidalinimui. Tad dabartinę knygos meno raidą ir vertinimą vis daugiau lemia tipografinis apipavidalinimas. Greta tradiciškai stiprių grožinės literatūros iliustratorių (Stasys Eidrigevičius, Petras Repšys, Bronius Leonavičius, Alfonsas Žvilius, Irena Žviliuvienė, Irena Daukšaitė-Guobienė, a.a. Saulius Chlebinskas, Rimvydas Kepežinskas, Kęstutis Kasparavičius) pastarąjį dešimtmetį ryškiau atsiskleidė ir knygos dailininkai, patys nekuriantys iliustracijų. Tai Eugenijus Karpavičius, Elona Marija Ložytė, Vida Kuraitė, Albertas Broga ir kt.
Galime kalbėti apie lietuviškos knygos meno mokyklą, tradicijų tęstinumą ir novatorišką, drąsų jų taikymą šiandien, bet galime ir apgailestauti dėl nykstančios knygos meno srities - vaikų, poezijos knygų iliustravimo. Dauguma patyrusių vyresnės kartos ir neseniai Dailės akademiją baigusių knygų iliustratorių negali atskleisti savo sugebėjimų, nes leidykloms jų nereikia. Lietuvių dailei (ir ne tik) tai didžiulis praradimas. Kalbama apie ekonominių svertų poveikį knygų leidybai, bet ar nebus tai pražūtingai ilgai užsitęsęs procesas? Ekonominis šalies gyvenimas, rinka, be abejo, turi įtakos knygų leidybos specifikai. Knyga turi tenkinti skaitytojų poreikius ir galimybes, tačiau ir nuosekli valstybės kultūrinė-edukacinė knygų leidybos programa, rėmimo politika turėtų lavinti, plėsti ir gilinti tuos poreikius. Galime džiaugtis dabartine knygų įvairove ir turinio, ir meninio apipavidalinimo prasme. Lietuvoje kaip niekad gausu leidėjų. Tačiau, jei žvelgiame į knygos meną kaip į tipografinį knygos apipavidalinimą, dažnai, pavarčius naujų leidyklų produkciją, nusvyra rankos. Knygas maketuoja ir apipavidalina visai tam profesionaliai neparengti, atsitiktiniai asmenys. Daugelis tokių leidyklų neturi savo meninių redaktorių ar knygos dailininkų. Jau prieš keletą metų išryškėjo tokia tendencija - leidyklose ėmė darbuotis įvairių specialybių dailininkai, dizaineriai, atsitiktiniai žmonės, "perkandę“ kompiuterių programas. Tokia praktika formavo specifinę patirtį ir kartais duodavo netikėtų ir įdomių rezultatų. Tačiau tikrai profesionaliam knygos dailininkui privalu žinoti pamatinius dalykus, be kurių negalima kalbėti apie knygos meną. Elementarus nusimanymas apie rašto istoriją, šrifto charakterį ir savybes, sugebėjimas parinkti tinkamą knygos formatą, popierių ir įrišimą, derinti rinkinio ir vaizdų struktūrą, viršelių ir knygos visumos konstravimas - tam reikia specialaus pasirengimo.
Tarptautinėse knygų mugėse bent probėgomis galima sugretinti mūsų knygas su kaimynų, nors šiose mugėse vyrauja komercinė leidyba. Regis, knygos išvaizdą dažniausiai lemia finansinės investicijos, leidėjų dėmesys bei ambicijos, tiražavimo galimybės ir, aišku, dailininko sugebėjimai. Negalima kaltinti lietuvių knygos dailininkų estetiniu neišprusimu, bet vis dėlto mūsų knygų lentynos kartais dvelkia provincialiu ribotumu ir kuklumu. Taip atrodome šalia modernesnių leidėjų, tačiau šalia artimiausių kaimynų rausti tikrai netenka. Kasmet išleidžiame kelias ar net keliolika knygų, kurios yra tikri meno kūriniai. Baltijos šalių knygos meno konkurse pristatome pačias gražiausias, vertingiausias knygų kolekcijas. Tai pripažįsta latviai ir estai. Kaip matyti, latviai yra pamėgę puošybą ir išorinę prabangą, o estų knygų dailininkai - santūresni, racionalesni, geriau naudoja šriftus, drąsiau ir tikslingiau parenka maketų struktūras.
Panašūs vertinimai ir knygų iliustracijų trienalėse. Beje, ir kasmetinius tradicinius knygos meno konkursus, ir iliustracijų trienales sovietmečiu organizuodavo Kultūros ministerija, Spaudos komitetas, Dailininkų sąjunga ir dar krūva pagalbininkų. Dabar gražiausių knygų meno konkursus rengia ir remia Kultūros ministerija bei Lietuvos dailininkų sąjunga, iliustracijų trienales - Dailininkų sąjunga, kuri, regis, yra gyvybingiausia ir veikliausia kūrybinė organizacija Baltijos šalyse. Niekam nekyla dvejonių dėl tarptautinių kultūros mainų reikalingumo, tačiau kai nėra iniciatyvos ir kiek ženklesnės paramos, renginiai nyksta, smulkėja. Matant po leidyklas išsibarsčiusius ar ten retsykiais bendradarbiaujančius (dažnai ir bedarbius) gabius ir darbščius knygos dailininkus, senokai peršasi mintis, kad reikėtų sutelkti jų jėgas į vieną veiksmingą būrį (pavyzdžiui, į Knygos dailininkų asociaciją). Čia rastų sau vietos ir knygos iliustracijų kūrėjai, ir knygos dailininkai, formuojantys lietuvių knygos meno raidą ir principus.

Į TURINĮ
ATGAL