dailė 2002/2
Į TURINĮ
ATGAL

Ievos Sireikytės plakatas ÜBERFaHHrt projekte


Vilmos Šileikienės plakatas ÜBERFaHHrt projekte


Ievos Sireikytės plakatas ÜBERFaHHrt projekte


ArtGendos eksperimentai Hamburge

Kristina Inčiūraitė

"Grupė yra kūnas, kurio kontūrai yra kūnai, kurių kontūrai yra kūnai, kurių yra kontūrai yra kūnai, kurių yra kontūrai yra…"
Gal šis nesibaigiantis sakinys padėtų apibrėžti socialumo ar socialaus meno reiškinius? Paaiškinti procesą, kai įvairūs individai asimiliuojasi viešose erdvėse tam, kad jų junginys sukurtų situaciją, provokuojančią viešą erdvę kaitai, sąmyšiui, spūsčiai ar netikėtam rezonansui atsirasti.
Bandysiu šį nesibaigusį sakinį pakomentuoti plačiau: jį atsitiktinai perskaičiau vienoje skrajučių, kurių krūvos dar neišmestos gulėjo grįžus iš Hamburgo. Šiame mieste teko viešėti, kai čia vyko Baltijos šalių regiono jaunųjų menininkų bienalė "ArtGenda’ 2002" (birželio 6- 23 d.). Tarp daugybės Baltijos regiono šiuolaikinio meno kūrėjų dalyvavo ir 10 Vilniaus menininkų: Aurelija Maknytė, Inga Raubaitė, Ieva Sireikytė, Alma Skersytė, Laura Stasiulytė, Vilma Šileikienė, Ignas Krunglevičius, Andrius Pulkauninkas, Galmantas Sasnauskas bei aš - Kristina Inčiūraitė. Menininkai dėkingi Vilniaus miesto savivaldybei bei aviakompanijai "Lietuva" už skrydį į festivalį.
Iš tiesų bienalėje buvo gausu socialinių situacijų - viešose miesto teritorijose vykusių meninių akcijų. Jau ne pirmi metai Baltijos regionų savivaldybių pristatomas "ArtGendos" festivalis kviečia šio regiono menininkus burtis draugėn. Pradėta rengti 1996-aisiais danų iniciatyva ir pirmiausiai pristatyta Kopenhagoje, 1998 - Stokholme, 2000 - Helsinkyje, "ArtGenda" atskleidė regiono kultūrinį potencialą bei kūrybinį menininkų gyvybingumą ir tapo vienu svarbiausių Europos kultūros sostinės renginių. Šis projektas virto regiono savivaldybių bendros kultūros politikos, o kartu ir atskiro miesto bei jo kultūros išraiška. Kiekvienais metais "ArtGendos" festivalis vis labiau akcentuoja socialumą, komunikaciją, intervenciją į miesto gyvenimą. Tačiau šių metų "ArtGendos" festivalio koncepcija radikaliausia:
a) decentruotas meninis procesas. Įvairūs menininkų kūriniai buvo pasklidę judriose ir nuošaliose miesto vietose (pvz., muziejuose, kino teatruose, klubuose, parkuose, gatvėse ar krantinėse);
b) gyvi, komunikaciją skatinantys projektai. Hamburgo "ArtGendos" organizatoriai Baltijos regiono menininkams siūlė rinktis keletą iš trisdešimt šešių projektų. Juose dalyvavo ir vietos, ir iš svetur atvykę menininkai.
Susidomėjusi stebėjau, kaip įgyvendinami šie projektai, kurie vyko bohemiškuose Sankt Pauli bei Sankt George rajonuose. Šie Hamburgo rajonai garsėja kaip triukšminga pigių pramogų vieta, kur suplūsta įvairių socialinių sluoksnių atstovai. Sėdi ir stebi: vakarėjant po darbo ar savaitgalį jauni ir vyresnio amžiaus miestelėnai juda miesto transportu link šių, pigiomis atrakcijomis garsėjančių rajonų - vieni tiesiog išgerti alaus, kiti - gerokai pašėlti. Nors čia gausu musulmonų ar žemesnio socialinio sluoksnio gyventojų, tačiau apskritai ramu. Vietiniai gyventojai tikino, kad Hamburgas - taikus miestas. Dar pridurčiau - miestas, kurio gyventojai moka ir mėgsta linksmintis bei aktyviai dalyvauti miesto gyvenime. Per labai trumpą viešnagę teko stebėti ir didžiulį gėjų paradą, vinguriuojantį miesto gatvėmis, ir karštas moksleivių protesto akcijas Rotušės aikštėje, nukreiptas prieš švietimo reformas, nepalankias jaunimui.
Dėl tokio aktyvaus visuomenės gyvenimo "ArtGendos" projektai tiesiog ištirpo. Nors festivalyje dalyvavo apie 180 Baltijos regiono menininkų iš 18 miestų, tačiau daugelis miestelėnų nė neįtarė, kad kažkur visai šalia vyksta Baltijos jaunųjų menininkų bienalė. Nors "ArtGendą’ 2002" iškilmingai atidarė Hamburgo miesto meras Ole von Beusto’as, tačiau šis festivalis liko alternatyviu renginiu mieste. Baltijos jaunųjų menininkų bienalė nebyliai oponavo tuo metu didžiausiai Hamburge eksponuojamai parodai "Menas ir ekonomika", kuri vyko Deichtorhallen Hamburg. Pastarasis renginys stiprino meno ir ekonomikos simbiozę, kurią iliustravo garsių menininkų Santiago Sierra, Christiano Jankowskio, Andreaso Gursky, Hanso-Peterio Feldmanno kūriniai. Vizualia kalba eksponatai bandė ryškinti ekonominius bei finansinius veiksnius, kurie pasauliniu mastu veikia dabartinį sociokultūrinį vystymąsi. Parodos "Menas ir ekonomika" idėjos priminė EXPO tipo parodų novacijų euforiją, o tai akivaizdžiai skyrėsi nuo daugelio "ArtGendos" projektų alternatyvumo. Šiųmetinės "ArtGendos" efemeriškumas tiesiog badė akis: ateini į uosto teritoriją, kur turėtų būti rodomos instaliacijos ar performansai, ir pamatai beveik tuščią erdvę, kur stovi komiškas rusų menininkų įrengtas gardas bei kelios vištos šykščiame plotelyje ieško kelių grūdelių… Tada instinktyviai kyla mintis, kad tu turbūt ir esi ta višta, ieškanti meno grūdo (projektas Kolonie Glückliche Erde). Arba blaškaisi, prisidengęs galvą statybininko šalmu, po 500 m² Hamburgo uosto teritoriją, ieškodamas konceptualių urbanistinių sprendimų, bet pasitenkini vokiškomis bulvių salotomis su dešrelėmis (projektas Multipurpose Hall).
Architektūrinių, urbanistinių vizijų restruktūrizavimas itin dažnas šiandienos Europos meniniuose ieškojimuose, tačiau jų realizavimui reikia daug lėšų ir laiko. Įdomiems "ArtGendos" architektūriniams sprendimams realizuoti trūko ne tik laiko ir lėšų. Festivaliui buvo pasiūlyta per daug projektų ir jame dalyvavo per daug menininkų. Atsižvelgus į bendrą bienalės biudžetą, buvo galima per pusę mažinti mastus. Nepaisant šių kritiškų pastebėjimų, "ArtGendoje" buvo daug spalvingų, įdomių projektų. Paminėsiu keletą, kuriuose dalyvavo ir vilniečiai.
House Calls projektas: vietos gyventojai kvietėsi menininkus į savo privačias valdas, kad jie šeimininkams pasiūlytų idėjų ir įgyvendintų savo kūrybinius sumanymus arba tiesiog pabendrautų. Tai gana intymus projektas, kuris konceptualiai rekonstravo privačios erdvės identitetą. Andrius Pulkauninkas demonstravo savo kūno plastiką, Aurelija Maknytė konceptualiai keitė buto apšvietimą.
Trust Your Local Artist projektas: videoinstaliacijos pastatų languose aplink vakarėjančio miesto aikštę. Tai originalus architektūrinių ir virtualių, privačių ir viešų sublimacijų derinys. Tai vienas vizualiausių "ArtGendos’ 2002" projektų, kuriame sėkmingai dalyvavo Alma Skersytė bei Laura Stasiulytė.
Artgenda by Night projektas: daugybės performansų, videoinstaliacijų, muzikos ir akcijų prisodrintas renginys, vykęs Altonos bei Zoologijos muziejuose. Įvairūs garsiniai ir vaizdiniai labirintai kartu su muziejiniais laivų ar gyvūnų maketais, paskendusiais tirštoje naktyje, darė didžiulį įspūdį ir sulaukė itin didelio hamburgiečių dėmesio. Šioje Valpurgijos naktyje masažo malonumus siūlė Laura Stasiulytė, šviesoforų garsų harmoniją kūrė Ignas Krunglevičius, skulptūroje įamžinto gyvulio žvilgsnio įtaigą demonstravo Ieva Sireikytė.
ÜBERFaHHrt projektas: metro stotelėse iškabinti dideli konceptualūs menininkų plakatai, subtiliai neigiantys reklaminių plakatų propagandą. Miesto taršos aktualija domėjosi Vilma Šileikienė, kataklizmų problema - Ieva Sireikytė.
Noise Factory projektas: tai vienas įdomiausių ir intelektualiausių muzikinių festivalio projektų, kuris buvo realizuotas jaukioje kino salėje. Kartu su kitais Baltijos šalių muzikantais projekte originaliai dalyvavo muzikantas Ignas Krunglevičius, pasiūlęs ne tik vizualų, bet ir konceptualų sceninio apipavidalinimo sprendimą.
Journal for Northeast Issues projektas: šis žurnalas stipriausiai akcentavo teorinius renginio diskursus. Jis gana išsamiai atskleidė įvairias Baltijos regiono meno kritikų bei menininkų pozicijas dėl baltiškųjų bei Šiaurės miestų urbanistikos, socioekonominės situacijos, kultūrinių standartų, kaimynystės, istorijos ir net floros bei faunos. Šiame žurnale publikuota itin daug lietuvių menininkų ir menotyrininkų tekstų (Almos Skersytės, Lauros Stasiulytės, Kristinos Inčiūraitės, Arūno Gudaičio, Raimundo Malašausko, Jono Valatkevičiaus).
Projektų margumyne išsiskyrė spalvingos sceninės bei muzikinės programos, kurias vedė Hamburge gyvenanti lenkų kilmės menininkė Mariola Brillowska. Ši ekscentriška menininkė pristatė kabaretinio tipo programą, kurią parengė "ekssovietai". Pigus, vietomis net makabriškas slaviškas humoras kartu su Mariolos persirenginėjimu bei muzikiniais intarpais atitiko bendrą naktinį Hamburgo gyvenimo ritmą ir siūlė lengvą užsimiršimo svaigulį bei paprastą atsipalaidavimo džiaugsmą.
Galima sakyti, jog miesto bohemiškumas pakoregavo pačią "ArtGendos" idėją, nerūpestingai ją nuskausmino, pavertė kasdienine švente. Fiesta tęsėsi keletą savaičių. Kasdien skirtingose miesto vietose buvo pristatoma keletas projektų, į kuriuos reikėjo skubėti, kad spėtum pamatyti kitą projektą. Vis dėlto lakstymas su žemėlapiu, kad pamatytume visus projektus, tęsėsi gana trumpai. Suvokėme, jog nėra itin svarbu, kas rodoma, nes "ArtGendos" esmė kita - tai buvimas kartu, bendravimas.
O bendradarbiauti menininkams buvo sudarytos geros sąlygos. Festivalio rengėjai pasirūpino, kad dalyvių susitikimo vieta - "ArtGendos" centras būtų judrioje vietoje. Šiam tikslui neatsitiktinai pasirinkta etniškai spalvinga Sankt George rajono Steindamm gatvė, kuri gyvai reagavo į muzikinius vakarėlius, vykusius "ArtGendos" centre. Muzika ir šokiai buvo ne vienintelė atrakcija. Šiame, anot renginio organizatorių, nugriauti pasmerktame pastate buvo ir edukacinis kampelis: Northeast Readingroom skaitykla su Baltijos regiono leidiniais, Fair - vizualus ir verbalus Šiaurės miestų galerijų pristatymas. Buvo pasirūpinta ir jautresniais menininkais - gydykloje, be masažo paslaugų, buvo siūloma pasistiprinti ir degtinės šlakeliu. Kas norėjo stipriau pasigydyti, galėjo užsukti į "ArtGendos" centro barą... Kiekvienas menininkas savaip įsiliejo į šią kiek bohemišką, bendravimui sukurtą aplinką: vieni spartuoliškai bendradarbiavo daugelyje projektų, karštai diskutavo meno klausimais, kiti nepuolė stačia galva į projektus, o išlaikė santūrią distanciją ar net liko pasyviais stebėtojais. Vilniaus menininkai "ArtGendos" festivalyje pasiūlė daug įdomių projektų, bet, pasak Virginijos Januškevičiūtės, "reflektuoti buvo linkę labiau nei kooperuotis" (7 meno dienos, 2002 07 12 ).
Metams bėgant "ArtGenda" evoliucionuoja kaip komunikacinis eksperimentinio pobūdžio renginys ir praranda tradicinės parodos koncepciją. Jis tampa įvairesnis, gyvesnis. Gal tik socialumo (bendradarbiavimo) idėja turėtų būti labiau disciplinuota, techniškai apgalvota, norint suvaldyti judrų grupės kūną. Vertinant šių metų festivalį, galima pasiūlyti gana logišką išeitį būsimoms "ArtGendoms" - renginys galėtų sėkmingai keisti savo pobūdį, jei nepretenduotų į rimtų Europos bienalių titulą, o, pavyzdžiui, taptų vasaros simpoziumu, kuriame menininkų bendravimas lietųsi laisvai.

Į TURINĮ
ATGAL