dailė 2002/2
Į TURINĮ
ATGAL

Stella Mimikou (Graikija). Be pavadinimo. 2002, instaliacija, performansas


Irakli Tsuladze (Gruzija). Banga.
2002, plienas


Kitoks peizažas

Rugsėjo 9-19 d. Palangoje, Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybos namuose "Dailė", vyko II tarptautinis menininkų simpoziumas "Kitoks peizažas". Jis tęsia atgaivintą Palangos simpoziumų tradiciją - įgavęs tarptautinį skambesį, sulaukia vis didesnio dėmesio ir tampa specifinis bei išskirtinis. LDS rengiamų simpoziumų tikslas - suburti įvairių šalių menininkus bendrai kurti ir naujai pažvelgti į susiklosčiusią plenerų tradiciją. Šių metų simpoziumo tema - interpretuoti įprastą plenerų žanrą. Menininkai buvo skatinami reflektuoti ne tik, kas vizualu, bet ir dalyvauti (per)kuriant vietos peizažą. Siūloma tirti aplinką ir atlikti kūrybines intervencijas, paliekant arba nepaliekant savo žymę erdvėje, laike ir atmintyje.
Šiemet simpoziume dalyvavo Jana Trnka (Šveicarija), Stella Mimikou (Graikija), Irakli Tsuladze (Gruzija), Tanja Koponen (Suomija), Jukka Jârvinenas (Suomija), Andresas Koortas (Estija), Leena Kuutma (Estija), Ieva Babilaitė (Lietuva), Marta Vosyliūtė (Lietuva), Juozas Laivys (Lietuva). Kuratorė - Ieva Dilytė. Rugsėjo 18 d. simpoziumo dalyvių darbų paroda buvo atidaryta viešbutyje "Palangos vėtra" ir A. Mončio name-muziejuje.
Rengėjai ir dalyviai dėkoja LR kultūros ir sporto rėmimo fondui, viešbučiui "Palangos vėtra", vilai "Ramybė", Antano Mončio namų-muziejaus galerijai.

Antituristikus, arba Simpoziumas rudenį

1 diena*
Aerouoste. Pasitinkame graikę. Jana, šveicarė, kurios pavardėje yra tik viena balsė, susijaudina, matydama žmones su gėlėmis. Tą pirmadienį jų buvo aštuoniolika. Atvykimų terminalas. Pakeliui į Palangą visi miega. Karšta. Vakare susitinkame kitus dalyvius. Juntamas visuotinis poreikis gerti alaus, būtinai prie jūros. Graikė desperatiškai bando rasti būdą paskambinti namo (be vietinės valiutos, mobiliojo telefono, telefono kortelių, kalbos). Vakare jos pastangas vainikuoja sėkmė ir mes prisijungiame prie likusiųjų pajūrio bare.

kita diena
Apžiūrime potencialius ekshibicionavimosi plotus. Laiko skaičiavimas vėl keičiasi. Sutikriname laikrodžius. Juozas - gruzinui: "Labas, aš - Juozas, einam gert degtinės". Vakare ima lyti suomės ir šveicarės kambariuose. Jos perkeliamos į 3 aukštą.

3 diena
Estas Andresas nepasirašinėja po savo darbais. Juozas pasisiūlo pasirašyti po jo darbu. Juozas pasirašo ant esto darbo.

4 diena
Kelionė į Nidą tapo tikra turistine pramoga. Grįždami sustojame pas Mizgirius ir atsitiktinai sudalyvaujame parodos atidaryme. M. išskirtinį dėmesį rodo šveicarei ir graikei. Visus nufotografuoja, liepia palikti adresus, kuriais "atsiųs fotografijas".

5 ir 6 diena
Laikas ima pašėliškai lėkti. Patys uoliausi užkrečia darbo bacila likusius ir visi imasi veiklos. Vakare žiūrime videofilmą apie Gruziją ir suomiai netiki, kad gruzinai yra draugiška tauta. Pokalbiai apie meną nesimezga. Atvyko M. kaip gaivus oro gūsis... "No communication" virsta specifine vietos kalba, suprantama beveik visiems. Juozas prakalbo prancūziškai. Juozas gydosi po Nidos.
Kai atvykau į simpoziumą pavėlavusi (nes Vilniuje dariau Palangai skirtus namų darbus), 22 val. prie "Dailės" fasado stovėjo jau ne sykį minėtas Juozas su dar ne tiek dažnai minėtu gruzinu, gražiu Iraklio vardu. Abu skulptoriai minimalistai (darbai - Iraklio skardinė banga ir Juozo jūros druska). Nerealaus dydžio sovietinėje valgykloje vis skambėjo mūsų kartos muzika (jei jos neišjungdavo suomis), kuri vienintelė grąžindavo mus realybėn, nes kelionė laiko mašina 15 metų atgal gali būti pavojinga.
Mončio muziejus Rolando Rastausko asmenyje intensyviai ieškojo bent vieno ekshibicionieriaus - atsirado net du.
Intensyviai vystosi nauja esperanto kalba - Dilytė/delete; gruzas/gruzinti/gruz-art ir pan.

7 diena, rugsėjo 13, penktadienis, rodos, pilnatis
Šiandien pliažo kabinoje perskaičiau: "Aš matau tavo organus" (parašas nutrintas).
Siaubo filmų numylėtą penktadienį, 13 dieną, numatytąjį suomių meno vakarą kažkaip netyčia išmainom į mirštančio "Anapilio" ir rusiškos diskotekos "Daisoje" erdves. Kaip baudos taškus kelias kitas dienas turime valgyti prėskus kareliškus pyragus.
Pirmas lietus Lietuvoj po pusantro mėnesio sausros mus pagavo vidury Basanavičiaus gatvės ir mes likome jo glėbyje kaip galima ilgiau.

vėlus šeštadienio rytas be "Šiaurės Atėnų"
Vakare apsilankėm Arinos koncerte vėl "Anapilyje", susidūrėm kaktomuša su dviem ministrais ir šiaip matytais vilniečiais. Šveicarė Jana Trnka - the best dancer, the most elegant and nice person - sukūrė tokį pat elegantišką, jautrų vėjui ar kitiems išorės dirgikliams darbą.

sekmadienis, 15 diena
Dievui skirtą dieną trys lietuvaitės norėjom taip ir praleisti, bet brolis Gediminas, gražiausias pranciškonas, "džipų ordino atstovas" (Pažaislio vienuolių replika, nors patys turi daug mašinėlių), kažkaip velniškai erzinančiai priartėjo prie neleistinos ribos - salėje ėmėm užuosti tikėjimo žodžio kvapą, save vis tramdėme nepasiduoti išoriniams dirgikliams, bet jautrių vizualisčių juslės nenumaldomai protestavo, kad "Trise šiandien ieškojom Dievo Naglio kino teatre. Neradau". Neradau ir aš. Po to atsigauti bandėm sovietiniame (=stilingame) bibliotekos bare, kuriame atminimui tų, kurių nėra šalia, kurie emigravo, palikę mums darbo vietas šiame piligrimų pilname pasaulyje, geriame pigiausią pasaulyje airišką kavą (4,5 Lt). Atšąla, palyja.
Tąvakar kaupėmės ir lietuvių meno vakarui, kuris, kaip dera šeimininkams, buvo vienintelis toks sąmoningai ilgas ir malonus su visų dalyvių portfolio peržiūrom ir baigėsi S. Cubricko "Švytėjimu" per TV.

Pirmadienį-antradienį,
Ievai išrašinėjant paskutines faktūras, supratom, kad "Fuji", kanceliarinės ir fotoprekės neabejotinai viršijo savo metinius pardavimo planus, nes suomiai (ir ne tik) nupirko daugybę fotojuostelių ir per atidarymą (ciniškai arba šmaikščiai, spręskite patys) pakvietė į savo būsimos parodos Helsinkyje balandžio mėn. atidarymą, kuriame Jukka rodys už LDS "babkes" nupirktų juostelių nuotraukas - Sartre’o, kuris kadaise vaikščiojo Lietuvos pajūriu, pėdsakų beieškant. Fotografijas, kurių velniškai laukėme Palangoje, būsimo kazino švarioje erdvėje, fotografijas, kurias nekantravome pamatyti, kasdien klausydamiesi Jukkos nesibaigiančių kritiškų pastabų Ievai (kuratorei): nebuvo nebuvo nebuvo (pasirodo, kad, pavyzdžiui, suomiška pirtis simpoziume turi būti savaime suprantamas dalykas; užsirašykite, būsimieji kuratoriai!). Suomiai ekshibicionavosi tik pirtyje, kurią, beje, jiems nupirko gruzinas, sėkmingas "self/manageris" gražiu Iraklio vardu. Tradiciniai menininkai, jie, pasirodo, tebetęsiantys senojo suomių "body art" pirtyje saitus.
Mano tentai vėluoja, skambinu visais pasaulio varpais, prisiskambinu ir laukiu.
Aplankau Klaipėdos "Maximą". Pasaulis - ne didelis kaimas, o didelė picerija, kur kiekvienas moka už save, kur picos visada atrodo per mažos.

8 diena (antradienis)
Su Juozu semiame jūros vandenį. Grįžę verdame jį puode. Išgauname reikiamą "Druskos kiekį, tiesiogiai proporcingą individualistų, atvykstančių prie jūros, skaičiui" - toks jo kūrinio pavadinimas, medinis šaukštas pilnas mūsų jūros druskos.
Grakščioji šveicarė nuskelia veidrodžio gabalėlį eksponuodamasi (laimingas ženklas), bet, kaip tikra estetė (ne estė), išsipjauna kitą iki atidarymo. Važinėju pasiskolintu
dviračiu Palangos tiltu pirmyn-atgal-pirmyn-atgal, kol ima suktis galva. Paskutinis vėjas, paskutinis šiemet jūros kvapas, kartoju sau kaip tikra jūrinės šalies atstovė. Su kita Ieva pakviestos į RoRa namą peržiūrime filmą "Plačiai užmerktos akys", nuo šalčio kalendamos dantimis. Man labiau patiko "Malholando kelias", kuris išvadinamas chaltūra.

9 diena (trečiadienis)
Atvyko LDS valdžia. Atidarymas.
Ieva, atidariusi parodą būsimo kazino patalpoje, nuveda į kitas eksponavimosi erdves - "Dailę", Mončio muziejų bei jo prieigas. Liūdni, nes pavargę, pagaliau baigę darbus ir pasirodę ar pasislėpę, Samukų viloje "Ramybė" vis tiek visi dailininkai kelia nuostabą - atsisveikindami, atsibučiuodami, keisdamiesi rašosi adresus pačiu primityviausiu būdu - net jei tai ir vadintume "haute coutur" - ant išplėšytų bloknotų lapelių, atrodančių apgailėtinai juokingai (jie siunčiami ratu kaip O. Koršunovo "Meistre ir Margaritoje"). Gėda visiems, išskyrus Iraklį, Jukka ir RoRa (stilingiausios "vizitkės" laimėtojas). Visi šįvakar didžėjai, visi kaitalioja muzikas, kol laimi superiniai "Tiger’s Lilly". Aptariami grįžimo namo būdai, ekspromtu keičiasi nuotaikos, maršrutai, kompanijos. Kelionė namo naktį. Gediminas, nebe brolis vienuolis, bet tautietis iš Čilės, 10 metų ten gyvenantis, bando paskandinti mus nesibaigiančia kalbos lavina tiek rusiškai, tiek lietuviškai, ir tik Juozas minimalistiniais sakiniais jį išjungia iš eterio.
***
Estų darbai tokie nuostabiai elegantiški, kad neišeina iš galvos iki šiol. "The bestu" manau esant Leena Kuutma giliai mėlynos spalvos vertikalias juostas, nutapytas ant kūrybinių dirbtuvių viršutiniojo aukšto keleto sienų, esančių viena už kitos - kažkas giliai paprasto, antihorizontalaus, apie jūrą ir tikrai tikrai Kitoks Peizažas. Kaip paskutinės vakarienės metu pastebėjo Rastauskas, "mūsų jau nebeliks, o darbas šis tebebus čia".

09.23 diena, sąskaitų suvedinėjimas
Šiandien iš Mončio muziejaus prieigų pavogtas gruzino kūrinys, kurį jis buvo muziejui padovanojęs. Direktorė Loreta prisiekinėja, kad niekad nebeims dovanų iš metalo. Bet juk tai ne vagystė, ponai muziejininkai, tiesiog Pajūrio Dievai pasiėmė savo duoklę. Dievai, kurių mes ieškojome kino teatre. Dievai, kurie kine nesilanko...

Dienoraštį rašė Marta Vosyliūtė
__________________________
* Kursyvu pateikti simpoziumo kuratorės Ievos Dilytės užrašai

Į TURINĮ
ATGAL