dailė 2002/2
Į TURINĮ
ATGAL

Fluxus pašto meno akcija


Čikaga - Kaunas: galerijos sugrįžimas


Grafika. Džiazuojantis estampas

Grafika. Džiazuojantis estampas

You+Me Theater

You+Me Theater


Kauno paveikslų galerija

Fluxus pašto meno akcija
(2001 11 09-2002 02 03)
Fluxus pašto meno akcija (Mail Art), skirta Jurgio Mačiūno 70-mečiui. 2000 metų rudenį daugybei menininkų visame pasaulyje buvo išsiųsti atvirlaiškiai su prašymu užpildžius jų tuščiąją pusę atsiųsti atgal į Mačiūno kabinetą, nuo 1999-ųjų vasario 16 d. veikiantį Kauno paveikslų galerijoje.
Pašto menas, pradėtas Ray’aus Johnsono, kuris 1968 m. įkūrė Niujorko susirašinėjimo mokyklą (New York Correspondence School), klestėjo tarptautinėje Fluxus terpėje. Ir Jurgis Mačiūnas aktyviai susirašinėjo su savo kolegomis, kūrė pašto ženklus, rengė pašto meno akcijas (pvz., slėpdamasis nuo antstolių, tačiau niekur neišvykdamas iš JAV, prašė draugų išsiuntinėti jo rašytus atvirlaiškius iš įvairiausių pasaulio šalių). Pašto menas - viena demokratiškiausių meno formų. Jis remiasi mintimi, kad "kiekvienas yra menininkas". Todėl šio meno parodos tradiciškai rengiamos neribojant atlikimo technikų, stilių, nedarant atrankos ir panašiai. Menininkai galėjo laisvai išnaudoti pašto magiją: siųsti tik atvirlaiškius, daryti siuntinius (paketus), gaminti ir kurti antspaudus, pašto ženklus ir t.t. Beje, šioje akcijoje aktyviai "dalyvavo" ir pašto institucija, pakoreguodama ne tik parodos datą, bet ir menininkų idėjas.
Iki 70-ojo Jurgio Mačiūno gimtadienio į Fluxus kabinetą iš viso pasaulio sugrįžo daug žymių menininkų, jo draugų, bendražygių ir pasekėjų atvirlaiškių. Po parodos dalis atvirlaiškių nuolat eksponuojami Jurgio Mačiūno Fluxus kabinete Kauno paveikslų galerijoje. Čia galima pamatyti, ką atsiuntė Philipas Corneris, Jonas Hendricksas, Jonas Mekas, Jeffas Perkinsas, Mieko Shiomi, Takako Saito, lietuviai Jolanta ir Jurgis Janavičiai, Kęstutis Grigaliūnas, Redas Diržys, Marta Vosyliūtė ir daugelis kitų. Akcijos kuratorė - Eglė Komkaitė.

Čikaga - Kaunas: galerijos sugrįžimas
(2002 02 16)
Valstybės šventės proga - vasario 16-ąją atidaryta unikali ilgalaikė paroda "Čikaga - Kaunas: galerijos sugrįžimas". Parodos eksponatai - penkis dešimtmečius kauptas ir Nacionaliniam M.K. Čiurlionio dailės muziejui padovanotas lietuvių išeivijos dailės rinkinys iš Čikagos Čiurlionio galerijos. Ekspozicija supažindina su įvairių kartų lietuvių dailininkų tapybos ir grafikos darbais, sukurtais JAV, Kanadoje, Australijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Italijoje ir kitur. Dominuoja kelios kūrėjų grupės: lietuvių dailės klasikai A. Galdikas, V.K. Jonynas, V. Vizgirda, V. Kasiulis, V. Ratas, P. Augius, T. Valius, V. Petravičius, dailės pagrindus įgiję Kauno meno mokykloje ir meninę veiklą tęsę Freiburgo, Paryžiaus ar JAV aukštosiose dailės mokyklose, bei vidurinioji ir jaunesnioji karta, kuri, šaknimis susijusi su Lietuva, išsilavinimą įgijo jau Vakaruose (M.B. Stankūnienė, G. Žumbakienė, P. Gailius, V. Švabienė, H. Blyskis ir kt.). Ekspozicijoje - nauji R. Viesulo, V. Kasiulio, A. Veščiūno, A. Dargio, Ž. Mikšio, V. Petravičiaus, V. Vizgirdos ir kitų darbai. Dvidešimt keturių autorių darbai Kaune rodomi pirmą kartą.
Idėja už Atlanto rinkti po pasaulį išsklaidytus lietuvių dailės kūrinius ir juos perduoti Nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai gimė 1956 m. Netrukus įsteigtą Čiurlionio galeriją rėmė Amerikos visuomeninės institucijos ir pavieniai mecenatai. Nors ne kartą keitėsi Čiurlionio galerijos vadovai, užsibrėžti tikslai - grąžinti sukauptus išeivijos dailininkų kūrinius Lietuvai - buvo įgyvendinti.

Kroatijos grafika
(2002 03 01-2002 03 31)

Norvegijos kultūrinių mainų fondo 3,14 prezidento Gorano Ohldiecko iniciatyva Kauno paveikslų galerijoje eksponuota Kroatijos šiuolaikinės grafikos paroda, atspindinti pasaulyje žinomų dailininkų kūrybą (D. ir A. Babičiai, Z. Pozaičius, F. Veizovičius, A. Kuduz, I. Rabuzinas, I. Picelj ir kt.). Viduržemio jūros regiono, Rytų, Vakarų ir Vidurio Europos įtaka, istoriniai ryšiai su Italija, Vengrija, Jugoslavija, Serbija nulėmė Kroatijos kultūrinį identitetą, susidedantį iš daugybės multistruktūrų. Kroatų darbus ženklina europietiško ir amerikietiško avangardo elementai, juntama V. Kandinskio, H. Matisse’o, P. Klee įtaka. Estampuose perteikiamos kelių kartų dailininkų, išsilavinimą įgijusių ne tik Zagrebe, bet ir Prahoje, Berlyne, Niujorke, mąstymo ir meninio suvokimo nuostatos. Kroatų grafikai puikiai naudoja klasikines raižymo technikas, faktūrų galimybes. Kompozicijose nėra bedvasio manipuliavimo medžiagomis, eklektiškos vaizdų sandaros, dailininkus jaudina globalinės temos, pasaulio išlikimo problema, karo padariniai Kroatijoje. Ekspresyvi, alternatyvi ir novatoriška kroatų grafika, prieš patekdama į Kauną, pabuvojo Indijoje, Irane, Turkijoje, Egipte.
Paroda surengta bendradarbiaujant su Kultūrinių mainų fondu 3,14 (Bergenas, Norvegija) ir galerija Klovičevi Dvori (Zagrebas, Kroatija).
Vida Mažrimienė

Grafika. Džiazuojantis estampas
(2002 04 11-2002 05 12)

Parodos "Grafika. Džiazuojantis estampas" santykis su džiazu - tai nuoroda į jos leitmotyvą, suvienijusį dalyvius konceptualioje erdvėje. XX a. - džiazo klestėjimo era, pagimdžiusi intonacinę sintezę ir įkūnijusi daugiatautį mišinį, tapatų modernistinei ir postmodernistinei meno raiškai. Paroda ne tik atskleidė dalyvių požiūrį į džiazą, bet ir leido apžvelgti šiandieninės Lietuvos grafikos raidos tendencijas.
Išskirtinis projekto bruožas - jo edukacinė misija. Šalia parodos veikusioje grafikos studijoje visą mėnesį kartu su menininkais kūrė vaikai, vyko seminarai pedagogams. Tokia eksperimentinė, jau ne pirmi metai Kaune propaguojama edukacinė veikla neabejotinai praturtino moksleivių dvasinį pasaulį, pasitarnavo grafikos sklaidai, susilaukė didelio dėmesio ir palankių vertinimų.
Projekto kuratorė - Violeta Jasevičiūtė, organizatorius Egidijus Rudinskas, koordinatorė Jolanta Galdikaitė. Dalyviai: Ramūnas Čeponis, Romualdas Čarna, Irena Daukšaitė-Guobienė, Redas Diržys, Jolanta Galdikaitė, Tomas Gečiauskas, Greta Grendaitė, Vytenis Jankūnas, Giedrė Karsokienė, Vilija Kneižytė, Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, Eglė Kuckaitė, Inga Mažėtytė, Auksė Petrulienė, Indraja Raudonikytė-Petkuvienė, Rolandas Rimkūnas, Violeta Rudinskaitė-Juodzevičienė, Egidijus Rudinskas, Dovilė Rukšėnienė, Jūratė Stauskaitė, Algimantas Šlapikas, Kęstutis Vasiliūnas, Roberta Veigeltaitė, Nijolė Vilutienė, Birutė Zokaitytė, Neringa Žukauskaitė.

You+Me Theater
(2002 07 26-2002 09 08)

Japonų menininkė Takako Saito savo gyvenimą paskyrė Fluxus menui. Ji gyveno ir kūrė Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje, o šiuo metu - Vokietijoje, Diuseldorfe. Takako Saito gerai pažinojo Jurgį Mačiūną, jam ir dedikavo šią parodą. Atsisakiusi pasiūlymo rengti ją Paryžiuje, pirmiausia atvežė į Kauną, Jurgio Mačiūno gimtąjį miestą. Takako Saito taip pat sukūrė ir galerijai padovanojo dvi instaliacijas - "Manomano Theater"/ "Laukiamasis Nr. x" ir "You+Me Shop" (pastarojoje dalyvavo Lietuvos menininkai).
Pernai Kaune viešėjęs kitas garsus japonų Fluxus menininkas AY-O sukūrė instaliaciją "Juodoji skylė", kurią, kaip ir "Vaivorykštinę grafiką" bei dėžutę "Rinkinys pirštams", padovanojo Jurgio Mačiūno Fluxus kabinetui Kauno paveikslų galerijoje. Taigi Takako Saito vizitas - tai antrasis didžiųjų Fluxus mohikanų nusilenkimas J. Mačiūno gimtinei po to, kai 1997-aisiais M. Žilinsko dailės galerijoje buvo surengta Josepho Beuyso paroda "Mažieji piešiniai".
Takako Saito parodos ir instaliacijų atidarymas prasidėjo performansu "Jurgi, ar girdi?" Paskutinę parodos savaitę Kauno paveikslų galerijoje vyko didelio pasisekimo sulaukusi edukacinė programa vaikams ir jaunimui "Meno piknikas".
Kuratorius - Saulius Valius.

Leonhardo Lapino modernistinė fiesta
(2002 09 20-2002 10 20 )

Estijoje daugiausia parodų rengiantis dailininkas, apdovanotas valstybiniu "Baltosios žvaigždės" ordinu, menų profesorius Leonhardas Lapinas Kauno paveikslų galerijoje eksponavo tapybą, grafiką, skulptūrą ir instaliacijas. XX-XXI a. sandūroje jis atsigręžė į K. Malevičiaus meną, suprematistines rusų avangardo idėjas pritaikydamas šiuolaikinei visuomenei, groteskiškomis išraiškos priemonėmis formuodamas meno žinynuose neįvardytą suprealizmo stilių. Jo pagrindas - menų sintezė, lengvai atpažįstamų skolinių derinys, suprematistinių objektų asketiškumas, klasikinio meno butaforija, reklaminė, komercinė poparto atributika. L. Lapinas kartais nori būti maištautojas ir manipuliuoja ikonų vaizdais - ciklas "Geometrinės istorijos" devintajame dešimtmetyje sukėlė politinį skandalą. L. Lapino kūryboje gausu postsovietinės kritikos, tarybinės simbolikos elementų.
Estas Leonhardas Lapinas turi mažai ką bendra su Tartu "Pallas" absolventais, XX a. viduryje plėtojusiais avangardizmo idėjas. Jis atsparos tašku pasirinko visiškai atnaujintą 1920-ųjų suprematizmą ir konstruktyvizmą, avangardines pasaulio menų tendencijas. Dailininkui talkina jo patirtis architektūroje, naujai transformuotos J. Kölerio, Le Corbusier, V. Vasarely’o idėjos. L. Lapinas kuria "Architektonus", ieško naujų technikų, tradicinius spaudos būdus derindamas su ready made, koliažu, performansu ir instaliacijomis.
Paroda surengta bendradarbiaujant su Tartu dailės muziejumi. Kuratorius - Holgeris Rajavee.
Vida Mažrimienė

Į TURINĮ
ATGAL