dailė 2002/2
Į TURINĮ
ATGAL

"Kankinamas žmogus" (Der geschundene Mensch)


Janinos Monkutės-Marks tapybos ir tekstilės paroda "Grįžtu namo"


"Dienos sapnai"

Feng Zhengjie


M. Žilinsko dailės galerija

"Kankinamas žmogus" (Der geschundene Mensch)
(2001 10 05-2001 11 04)

Ši didžiulė Güntherio Ueckerio paroda atsirado jam sumanius sukurti darbą, kuris būtų tarsi paties autoriaus vidinis portretas ir apibūdintų dabartinę jo kūrybą bei atspindėtų praeitį. "Kankinamą žmogų" menininkas kūrė nuo1992-ųjų rudens iki 1993-iųjų pavasario savo dirbtuvėje, buvusiame Diuseldorfo uosto sandėlyje. Kūrinio objektas - ne tik menas, bet ir reakcija į jėgos panaudojimą prieš užsieniečius Vokietijoje, į svetimšalių ar kitaip galvojančiųjų neapykantą. Keturiolika objektų, arba įrankių, kaip G. Ueckeris juos vadina, atskleidžia menininko gyvenimo ir kančios viziją. Jis perkuria patirtį, fiksuoja pojūčius ir jautriai, pasitelkdamas ženklus, bando atskleisti tikrovę formuojančias jėgas - agresiją, destrukciją ir joms priešpriešina taikančius bei globojančius gestus.
Keturiolika objektų primena Kristaus kančios kelio stotis. Juos papildo ant sienos greta eksponuojamų objektų užrašyti žodžiai. Daugelį žodžių G. Ueckeris paėmė iš Biblijos, užrašė juos susiliejančiu, tarsi "verkiančiu" šriftu vokiškai, o vėliau tos šalies kalba, kurioje vyksta paroda. Menininkas šiame kūrinyje yra ir nusikaltėlis, ir auka, jis išpažįsta ir perspėja, o ne vien kaltina. "Kankinamo žmogaus" kūrimą dokumentuoja daugybė fotografijų ir videofilmas, kuris buvo demonstruojamas parodoje. Parodos tema tapo kančia, kurią sukelia "žmogaus nehumaniškumas žmogui" ir kurią menininkas išgyvena kartu.
Paroda surengta bendradarbiaujant su ifa (Vokietija) ir Goethe Institut (Vilnius).

Joanas Cruspinera "Stebėjimas" (All Eyes)
(2001 12 07-2002 01 20)

Joanas Cruspinera gimė 1945 m. Tianoje (Barselona, Ispanija). Pirmąją parodą surengė 1966-aisiais Barselonoje, vėliau jo darbai buvo eksponuoti Madride, Paryžiuje, Londone, Berlyne, Kelne, Ciuriche, Veimare, Bergene, Niujorke, Los Andžele. J. Cruspinera kūryba įvertinta apdovanojimais tėvynėje ir užsienyje. 2000 m. jam paskirtas Nacionalinis apdovanojimas.
Kaune autorius eksponavo 15 didelių ofortų ciklą, instaliaciją iš 42 monotipijų ir 141 metalo skulptūros instaliaciją. Joano Cruspinera kūryboje ypač svarbi vieta tenka piešiniui, kuris atlieka tarsi dvigubą vaidmenį: apčiuopiamas atvaizdas kontrastuoja su judančių formų paieška. Tuomet įvyksta apčiuopiamo atvaizdo ir judančių formų suartėjimas, kuris atmeta pasakojimą ir paslaptingumą, nes vaizdai niekada nenurodo nieko aiškaus.
Paroda surengta bendradarbiaujant su Kultūrinių mainų fondu 3,14 (Bergenas, Norvegija).

Janinos Monkutės-Marks tapybos ir tekstilės paroda "Grįžtu namo"
(2002 05 17-2002 06 16 )

JAV gyvenančios garsios išeivijos dailininkės Janinos Monkutės-Marks retrospektyvinė kūrybos paroda supažindino su Lietuvoje mažai žinomo amerikietiško poparto, art brut, pasaulinių archajinių kultūrų apraiškomis. 1923 m. Radviliškyje gimusi J. Monkutė-Marks mokėsi Pagėgiuose ir Kėdainiuose, Kaune baigė gimnaziją, lankė Valstybės teatro studiją. 1944 m. išvykusi į Vakarus, studijavo Insbruko universitete, V.K. Jonyno įkurtoje meno mokykloje (Ecole des Arts et Metiers) Freiburge. Amerikoje dailės dalykus gilino Čikagos dailės instituto mokykloje, Hyde Parko meno centre, YMCA koledže, privačiai pas C. Bentley, H.Haydoną, G. Kokinesą, V. Petravičių ir kitus. Nuo 1959 m. pradėjo dalyvauti parodose, tapo Čikagos dailininkų draugijos, audėjų gildijos, tekstilininkų draugijos, Lietuvių moterų dailininkių draugijos, Balzeko lietuvių kultūros muziejaus gildijos valdybos, Čikagos universiteto Moterų tarybos nare, užsiėmė filantropine veikla. 2001-aisiais Kėdainiuose įkūrė savo meno galeriją.
J. Monkutės-Marks kūryba išsiskiria pasaulio kultūrų pažinimo, liaudies kūrybos tradicijų ir avangardistinės raiškos dvasia. Daug darbų dailininkė sukūrė poparto stiliumi, panaudodama technologizacijos suformuotą reklamos atributiką, grotesko elementus, pratęsdama šios krypties atstovų R. Lichtensteino, A. Warholo, R. Rauchenbergo idėjas. Jos kūriniuose dominuoja kosmogramos, simboliniai, astraliniai semantiniai ženklai, Pietų Amerikos, indų, serbų, persų ornamentika, kvadrato ir ovalo kompozicijos struktūra, preciziška mandalos konstrukcija, lietuvių tautodailės meninė atributika. Fundamentali ekspozicija iš Kauno perkelta į J. Monkutės-Marks galeriją Kėdainiuose.
Surengta bendradarbiaujant su Janinos Monkutės-Marks muziejumi-galerija Kėdainiuose.
Vida Mažrimienė

"Dienos sapnai"
(2002 05 29)

Projektas "Dienos sapnai" skirtas neregiams, silpnaregiams ir regintiems "akliesiems".
Pavadinimą bei koncepciją inspiravo austrų psichiatro ir psichologo S. Freudo bei kitų filosofų samprotavimai apie sapnus. Sapnų, ypač dienos sapnų, turinčių savybę "įgyti laiko žymę", aiškinime aptinkama sąlyčio taškų su šiuolaikiniu menu. Tuo remiantis neregiams ir regintiesiems buvo sukurta kūrybinė aplinka, kur išankstines meno tiesas, įprastas asociacijas, baimės stereotipus pakeitė meninis vyksmas, paremtas subsensoriniu suvokimu. Orientacija į šiuolaikinį meną gimdė abipusį supratimą, paskatino aklųjų saviraišką. Ypač svarbus buvo bendravimo ir kūrybos procesas, suteikęs nepakartojamų įspūdžių ir neregiams, ir regintiesiems.
Projekto kuratorė - Violeta Jasevičiūtė, dalyviai - Robertas Antinis, Raimundas Eimontas, Algis Garbačiauskas, Violeta Jasevičiūtė, Česlovas Lukenskas, Arvydas Liorančas, Evaldas Pauza, Algimantas Šlapikas, Vytautas Umbrasas, Kauno silpnaregių internatinės mokyklos auklėtiniai.

Feng Zhengjie
(2002 06 21-2002 07 28)

Feng Zhengjie gimė 1968 m. Kinijos Liaudies Respublikoje, Sičiuano provincijoje. Studijavo Sičiuano dailės akademijoje, dabar dėsto Pekino švietimo institute. Pirmąją personalinę parodą "Odos pasakojimas" (The Narrative of Skin) jis surengė Pekine 1996-aisiais. Šioje parodoje menininkas drąsiai ir su ironija atskleidė opias socialines problemas. Vėliau sukūrė dar tris kūrinių serijas: "Romantiška kelionė" (Romantic Trip), "Mada" (Fashion), "Laimė" (Happiness).
Naujausioje tapybos darbų serijoje "Mada" Feng Zhengjie vaizduoja Kinijos miesto moteris, neskoningai mėgdžiojančias vakariečių išvaizdą. Pastaraisiais dešimtmečiais, Kinijos valdžiai pakeitus poziciją ekonominės politikos atžvilgiu, dauguma kinų aktyviai įsitraukė į materialinių vertybių gamybą ir vartojimą, juos apėmė aklas turto ir prabangos troškimas. Feng Zhengjie darbai puikiai iliustruoja šiuos socialinius pokyčius. Savo darbuose jis sukuria prieštaringą santykį: išraiškingi žmonių kūnai vaizduojami nihilistiniame fone. Nors dailininkas žmones vaizduoja su ironija, bet kartu viliasi galėsiąs žiūrovams padėti suvokti tikrąją žmogaus vertę ir neprarasti savigarbos. Feng Zhengjie, kaip menininkas, jaučia atsakomybę prieš istoriją, kultūrą. Dailininkas ieško naujų meninės raiškos būdų, leidžiančių geriau atskleisti ir pristatyti šiuolaikinės visuomenės būsenas.
Surengta bendradarbiaujant su Kultūrinių mainų fondu 3,14 (Bergenas, Norvegija).

1920-1940 metų vengrų konstruktyvizmas
(2002 06 21-2002 07 28)

Vengrų konstruktyvistų kūrinių paroda į Kauną atvežta iš J. Panonius muziejaus Peče bei Kiscelli muziejaus Budapešte. Meno istorijos požiūriu ši vertinga ir išsami ekspozicija pristatė žymių vengrų menininkų darbus (41 kūrinys) ir suteikė galimybę pažvelgti į avangardinio meno formavimosi bei klestėjimo laikotarpį. Akivaizdu, jog Vengrijoje konstruktyvizmas neturėjo unifikuoto veido. Parodoje atsispindėjo įvairios stilistinės konstruktyvizmo atmainos: vengrų konstruktyvizmo ideologo L. Kassįko ir apie jo įkurtą žurnalą "Ma" (Šiandien) susibūrusių menininkų plėtota "Vaizdo architektūros" (Bildarchitektur) kryptis, pasižyminti griežta, bet stilinga geometrinių formų ir tuščios erdvės derinių harmonija; šalia - V. Vasarely’o mokytojo Bortnyiko darbai, kuris kartu su savo pasekėjais priešinosi formaliems L. Kassįko meno reikalavimams ir pripažino radikalesnį sociologinį požiūrį. Parodoje pristatyta ir taisyklinga A. Forbįtho - pagrindinio W. Gropiuso grupės architekto - grafika, ir Berény darbai, kuriuose dera ekspresyvi, futuristinė raiška ir tradiciniai žanrai. Žiūrovai galėjo pamatyti ankstyvuosius, dar figūrinius Vasarely’o darbus, Kįdįro ir H. Scheiberio kūrinius. Bendrą panoramą papildė saviti, egzistencialistine nuotaika alsuojantys K. Hįy’aus darbai, tapybiški ir daugiasluoksniai J. Gįbaro koliažai ir keleto kitų mažiau žinomų vengrų konstruktyvizmo atstovų kūriniai. Vengrų konstruktyvizmas, kaip savitas ir daugiabriaunis XX a. pradžios fenomenas, gerai pristatė to meto estetinių bei visuomeninių nuotaikų panoramą.
Paroda surengta bendradarbiaujant su kultūrinių mainų fondu 3,14 (Bergenas, Norvegija), kuratorius Gųranas Ohldieckas.
Violeta Krištopaitytė

"Apie gamybą"
(2002 09 06-2002 10 06)

Šešių skirtingų kartų bei pasaulėžiūrų menininkų - Elenos Urbaitis, Ramūno Almino, Roberto Antinio, Petro Mazūro, Mindaugo Navako, Vlado Urbanavičiaus skulptūrų kolekcija sudaryta siekiant atkreipti dėmesį į svarbius nūdienos meno klausimus: centro ir periferijos santykį, "grynojo meno mirtį", tradicijos ir novacijos pusiausvyrą, skulptūros ir poindustrinių technologijų sandraugą, t.y. siekta pažiūrėti, kaip naujos technologijos ir medžiagos veikia tradicinės skulptūros sampratą. Parodos kataloge šiuos klausimus aptaria ne tik dailės kritikas, bet ir istorikas, ekonomistas, filosofas, publikuojami ir pačių menininkų pasisakymai. Paroda atskleidė, jog sparčiai kintant meno ir technologijų santykiui mūsų dailė per pastarąjį dešimtmetį tapo sudėtine tarptautinio meno proceso dalimi.
Parodą organizavo Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija, kuratorė Elona Lubytė

Į TURINĮ
ATGAL