dailė 2002/2
Į TURINĮ
ATGAL

Tarptautinė Frankfurto knygų mugė. Lietuvos paviljonas


Saulius Valius. Instaliacija "Istorijos puslapiai". 2002. Tarptautinė Frankfurto knygų mugė, Lietuvos paviljonas


Sėkmė 2002

Rima Povilionytė

Įvykis
Lietuvos sėkmė Frankfurto knygų mugėje jau pašlovinta beveik visuose leidiniuose. Ditirambų gausmas užsienio ir vietinėje spaudoje, nepaisant kelių atsiliepimų "ne į natą", gerokai kilstelėjo Lietuvos piliečių savigarbos lygį. Tai ryškiausias Lietuvos kultūrą tarptautiniu mastu pristatęs 2002-ųjų renginys. Pasirengimas mugei sukėlė debatus įvairiuose visuomenės sluoksniuose. Skirtingos prisistatymo vizijos į diskusiją įtraukė daugelį Lietuvos gyventojų. Vieni graužėsi viduje, kiti – žiniasklaidos puslapiuose, vieniems blogis įsikūnijo geltonose, pripinamose kasose, klumpėse ir reiškėsi liaudies šokių pavidalu, kiti netoleravo džiazo (nežinia, ar dėl kosmopolitiškos grojikų kompanijos, ar dėl kosmopolitiškų honorarų). Šios įtampos fone sklandė nerealizuoti politiniai poreikiai. Simfonija (gr. susitarimas) skambėjo tik esminiu klausimu – niekas nenorėjo, kad prisistatymą ištiktų "lūzeriškas" švediško Vazos laivo likimas (jis, skirtas reprezentacijai, pilnas amatininkų ir menininkų įstabių kūrinių, vos nuleistas į vandenį, didžiausiai miniai stebint pasviro ir nukeliavo dugnan). Atmosferoje tvyrojo G.B. kadaise aprašytas istorinis Lietuvos valstybės "be penkių minučių sėkmės" fenomenas. Tačiau sėkmė šį kartą nevėlavo, nors mugei pasiruošta per stebėtinai trumpą laiką. Net skeptikai-fatalistai patikėjo, kad išsikeltus tikslus galima įvykdyti.

Apie kontekstą
Frankfurto knygų mugės istorija siekia XV amžių. Liberalios jos nuostatos skyrė mugę nuo kitų prekybos knygomis vietų (Martinas Lutheris savo raštus čia pristatė tuomet, kai įvairiuose Vokietijos regionuose jie dar vadinti erezijomis). Tačiau XVII amžiuje prasidėjo nesėkmių periodas. Trisdešimties metų karas ir valdovų potvarkiais sukurtas cenzūros mechanizmas prekiautojams knygomis reiškė nuopuolį. Rašytinę lotynų kalbą keitė vietinės kalbos, todėl Frankfurtas, kaip tarptautinė prekeivių knygomis susitikimo vieta, prarado savo reikšmę. Karo vejamas intelektualinis Vokietijos centras persikėlė į šiaurę, taigi Frankfurto knygų mugės reikšmė dar labiau menko. Leipcigas ir reformuoti prekybiniai regionai šiaurėje bei rytuose tapo nacionaliniu Vokietijos prekybos knygomis centru. 1750-aisiais išleistas paskutinis Frankfurto knygų mugės katalogas, reguliariai ėjęs nuo 1564-ųjų. Mugė nustojo egzistuoti. Prabėgus dviem šimtams metų Frankfurtas susigrąžino knygų prekybos centro pozicijas. Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijai skilus į dvi dalis, vakariečiai leidėjai ieškojo vietos, kuri pratęstų rytų pusėje likusios Leipcigo mugės misiją. Ir iš naujo atrado Frankfurtą, seną knygų prekybos centrą. Pirmoji mugė po karo vyko1949 metais. Įvairūs faktoriai lėmė tolesnę Frankfurto mugės plėtrą: auganti ekonomika, besiplėtojanti leidyba ir ypatingas, tarptautinis mugės pobūdis. Aštuntajame dešimtmetyje nuspręsta atskirti profesionalams ir plačiajai publikai skirtus mugės renginius siekiant sukurti geresnes ir efektyvesnes darbo sąlygas. Mugė augo ne tik dalyvių ir lankytojų skaičiumi, ji nuolat reagavo į naujas kultūros idėjas bei impulsus. Nuo 1988-ųjų organizatoriai kasmet kviečia šalį viešnią, suteikia jai galimybę pristatyti tarptautinei knygomis besidominčiųjų bendruomenei savo kultūrą ir literatūrą. Griuvus Berlyno sienai Frankfurto knygų mugė sudarė sąlygas į tarptautinį knygų prekybos pasaulį integruotis Vidurio ir Rytų Europos šalims. Pasaulio globalizacijos, kultūrinio identiteto klausimai atsispindėjo šiemetinėje diskusijoje "Futura mundi" ir temoje "Tiltai išskirtam pasauliui". Lietuva, sutikusi tapti šalimi viešnia, pasirinko devizą "Pasakojimas tęsiasi". Siekta ne tik kuo plačiau atspindėti literatūros įvairovę, bet parodyti ir sudėtingą Lietuvos valstybės istorijos kelią, jos transformaciją į modernią, demokratišką šalį, naujos šalies tapatybės formavimosi atspindžius kultūroje ir ateities projekcijas, nukreiptas į europinį kultūros kontekstą. Šių idėjų vizualizacija buvo patikėta Sauliui Valiui ir firmai "Expobalta".

Kaip atrodėme
Klasika spaudos fotografijose tapo Lietuvos paviljono vaizdas, matomas pro S. Valiaus kinetinės instaliacijos lapus. Ramiai, beveik hipnotizuojančiai erdvėje plazdenantys popieriaus kvadratai traukė žvilgsnį ir viliojo lankytojus užsukti. Daugelis paviljoną apibūdino kaip elegantišką, išmoningą, skaidrų. Parodos architekto pasirinktos dvi dominuojančios medžiagos – šviesiai pilka metalo konstrukcija ir baltas peršviečiamas popierius – sukūrė lengvumo, efemeriškumo įspūdį. Ir su nedidelėmis lėšomis parengta įdomi, detalėmis gausi, tačiau neperkrauta ekspozicija. Įžengti į oranžiniu kilimu išklotą 1000 kvadratinių metrų jos plotą tekdavo pro du stendus. Kairysis skirtas Lietuvai, dešinysis – Vilniui. Temos reprezentuotos pateikiant unikalią iliustracinę medžiagą ir plačią informaciją kataloguose. Išdidinti vizualiniai simboliai, įprasminantys temas (Mikalojaus Konstantino Čiurlionio "Raigardo slėnis", Jono Meko filmų kadrai, Vilniaus katedros aikštė), kiekvienam žiūrovui siuntė trumpą koncentruotą pranešimą. Pasiskaityti apie Lietuvos istoriją ir kultūrą buvo galima firmos "Gaumina" parengtuose virtualiuose puslapiuose. Paviljono centre iš abiejų pusių sumontuotuose ekranuose keitėsi Liudviko Jakimavičiaus kalbinti ir Gintaro Makarevičiaus filmuoti Lietuvos rašytojai. Mugės šurmulyje ištirpę jų žodžiai atsikartodavo angliškais ir vokiškais titrais ekrano apačioje. Scena, nuo kurios visus mugės vakarus liejosi džiazas (grynasis ir maišytas), buvo įtaisyta pačiame salės gale. Stenduose aplink paviljoną eksponuoti Lietuvos knygų iliustratorių kūriniai.
Tokioje aplinkoje vyko politinių ir kultūrinių klausimų aptarimai, literatūros kūrinių skaitymai. Netrūko geranoriškų šypsenų mugėje zujusių padėjėjų veiduose, o senas reklamos triukas – mielų mažmožių dalijimas – veikė idealiai. Lankytojai graibstė spalvingus popierinius zuikučius ir pegasėlius su lietuviškai bei vokiškai užrašytomis jų būsenomis ("miegantis pegasėlis", "svajingas zuikis"). Dar greitesnis lietuvių kalbos kursas buvo parengtas priėmimų lankytojams – dailios popierinės servetėlės išmargintos lietuviškais: "labas", "į sveikatą", "iki pasimatymo", išverstais į anglų ir vokiečių kalbas. Kiekvienas nesunkiai galėjo atsiminti paprastučius žodžius ir čia pat pritaikyti ką išmoko.

Apie kultūrinius renginius
Lietuviški akcentai stebino visur. Dar prieš savaitę iki mugės atidarymo laukdama atvažiuojančio metro suvokiau, kad vaizdai, besikeičiantys reklaminiame filme prieš mano akis, – Lietuvos fotografų darbai. Įvairiose Frankfurto vietose dažniausiai "sutinkamas" tautietis buvo ant galvos stovintis Dainius Liškevičius ("atspaustas" plakate). Taip reklamuota Lietuvos fotografijos paroda ("Fotografie Forum international", parengta bendradarbiaujant su Vilniaus dailės informacijos centru). "Frankfurter Kunstverein" eksponuota šiuolaikinė Lietuvos dailė (Eglė Rakauskaitė, Gintaras Makarevičius, Laura Stasiulytė, Vita Zaman). Atliepiant mugės koncepciją reflektuota visuomenės kaita, iš to kylantys įvairūs socialiniai reiškiniai. Kuratorių Natachos Gikas ir Živilės Pipinytės parengta Lietuvos kino programa rodyta "Deutsches Filmmuseum". Frankfurto vaikų ir jaunimo bibliotekoje "Lietuviškų knygų" iniciatyva organizuota Kęstučio Kasparavičiaus iliustracijų paroda. Frankfurtietiškam "rašytnamio" analoge – "Literaturhaus" – Algimanto Aleksandravičiaus rašytojų portretų ekspozicija.

Apie kitus
Iškišti nosį už Lietuvos paviljono ribų, pažiūrėti, ką rodo kiti, buvo pavojinga ir smalsu. Viena Lietuvos literatūros žvaigždė teigė praradusi norą rašyti po to, kai Frankfurte išvydo neaprėpiamus spausdintų tekstų plotus. Visų knygų mugės siūlomų "intelektualinių produktų" (kūrinių ant tualetinio popieriaus, pilnutėlio komiksų paviljono, virtualių leidinių, žinynų) neįmanoma suvartoti, tenka save disciplinuoti. Užsiimti, pavyzdžiui, vienos rūšies leidinių paieška. Salėje 4.1 (čia sukiojosi kolekcininkai, galerininkai, dailininkai) buvo apsčiai meno ir "meninių" leidinių. Kaip visada įdomios autorinės dailininkų knygos (tarp pastarųjų nemaža Kęstučio Vasiliūno atvežta lietuviška kolekcija). Čia pat pristatomi mažatiražiai "ekskliuziviniai" leidiniai. Poezija, architektūros projektai, proza, teorija, žodžiu, kas tik nori, leidžiama originaliais egzemplioriais, nedideliu tiražu. Į pastarųjų leidinių populiarumą, juose naudojamą grafikos techniką verta atkreipti dėmesį visiems susirūpinusiems knygos iliustracijų nuosmukiu Lietuvoje ir besidairantiems naujų perspektyvų. Vieninteliai panašaus pobūdžio lietuviški spaudiniai – Tomo Butkaus ir leidyklos "Vario burnos" (Klaipėda) pristatytos knygos. Didelės besidominčių auditorijos šioje salėje sulaukė knygos gimimo paslaptys. Atgabentomis senomis spaudos mašinomis (pvz., linotipu) spausdintas tekstas, greta kurti grafikos darbai, semtas rankų darbo popierius.
Teksto "įpakavimas" – svarbi knygų leidybos investicija. Tuo buvo galima įsitikinti apžiūrėjus didžiųjų meno knygų leidyklų stendus, kuriuose gulėjo begalės knygų išmoningais viršeliais. Skirtingos faktūros, neįprastos medžiagos panaudotos knygų apipavidalinimui (veltinio dėklas, išlenktas metalo viršelis ir specialios knygų dėžės etc.). Ne paslaptis, kad meno albumai turi dvi funkcijas. Jie įdomūs ir prasmingi savo turiniu, be to, papuošia kiekvieną snobišką knygų lentyną. Prekyba "paveikslėliais" (atvirukais, kalendoriais, katalogais) tokia pat intensyvi, kaip ir prekyba tekstais. Net šios įvairovės užburtam Lietuvos leidėjų stende tekdavo maloniai nustebti vietinės knygos meno kultūra. Viskas nuo kataloginių brošiūrėlių iki reprezentatyvių albumų atrodė skoningai ir solidžiai. Lietuvių dailininkų apipavidalinti leidiniai puikavosi ir tarp vokiečių atrinktų bei eksponuotų 100 gražiausių pasaulio knygų.

Pabaiga
Štai čia galima dėti tašką. Paviljonas išmontuotas, jo erdvėje pristatinėjamos kitos parodos. Frankfurto mugės organizatoriai užbaigia paskutinius darbus, rašytojai pradeda naujus. Sklaidosi euforija. Belieka tikėtis, kad sėkmingai užmegztas dialogas bus naudingas įvairioms kultūros sritims.

Į TURINĮ
ATGAL