art 2003/1

Jūratė Mykolaitytė. Gde to tam. 2002, drobė, aliejus, 85 x 141
Personalinės parodos
1986 Valstybinis jaunimo teatras, Vilnius
1987 Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Vilnius
1992 „Vartų“ galerija, Vilnius
1993 „Vartų“ galerija, Vilnius
IGNIS galerija (kartu su Klaudijum Petruliu), Kelnas, Vokietija
1994 „Vartų“ galerija, Vilnius; Utenos kultūros rūmai
1995 „Vartų“ galerija, Vilnius; „Laiptų“ galerija, Šiauliai; „Kauno lango“ galerija
1996 „Laiptų“ galerija, Šiauliai; „Vartų“ galerija, Vilnius; „Baroti“ galerija, Klaipėda
1998 Lietuvos ambasada, Varšuva, Lenkija; „Lietuvos aido“ galerija, Vilnius; „Laiptų“ galerija, Šiauliai
1999 „Baroti“ galerija, Klaipėda
2000 Helsinkio katedra; Lietuvos ambasada;
koncerno FORUM dailės galerija;
Hartolos miesto merija, Suomija
„Lietuvos aido“ galerija
2001 „Baroti“ galerija, Klaipėda
„Laiptų“ galerija, Šiauliai
LR Vyriausybės rūmai, Vilnius
2002 „Lietuvos aido“ galerija, Vilnius
Panevėžio dailės galerija
Vilniaus kongresų rūmai
Dusetų dailės galerija
2003 „Baroti“ galerija, Klaipėda
Ukmergės kultūros rūmai

Jūratė Mykolaitytė. Babelio bokštas II. 1996, drobė, aliejus, 77 x 87
Grupinės parodos
1982, 1985 Pabaltijo jaunųjų dailininkų trienalės
1987 III tarptautinis Vilniaus pleneras
1988 I tarybinių ir Amerikos dailininkų paroda, Kijevas, Ukraina
Jaunųjų Lietuvos dailininkų paroda, Helsinkis, Suomija
1989 Jaunųjų Lietuvos dailininkų paroda, Liuksemburgas
Jaunųjų Lietuvos dailininkų paroda, Vengrija
1990 Pabaltijo tapybos trienalė, Vilnius
Šiuolaikinio Lietuvos meno paroda „Apokalipsė ir tikėjimas“, Marburgas; Bochumas, Vokietija
1991 Šiuolaikinės Lietuvos tapybos paroda, Xylono muziejus, Šetringenas; Hepenheimo rotušė, Vokietija
1992 „Penki dailininkai iš Lietuvos“, Rideherho galerija, Olandija
„Vartų“ galerijos dailininkų paroda, Ryga, Latvija; Austrija; Čekija
„Keturi Lietuvos tapytojai“, Pasau, Vokietija
1994 Tarptautinio meno festivalio paroda, Salonikai, Graikija
„Vartų“ galerijos dailininkų paroda, Vašingtonas, „Gallery-10“, JAV
1995 Tarptautinė moterų dailininkių paroda „Pavasario salonas’95“, Maskva, Rusija
„Lietuvos dailė’95“, Vilnius
1996 „Lietuvos tapyba“, Sankt Peterburgas, Rusija
1998 Lietuvos dailės paroda, J. Baltrušaičio namai; dailės parodų salė „Maniežas“, Maskva, Rusija
Lietuvos dailės paroda, galerija STAIRS, Londonas, Didžioji Britanija
1999 Lietuvos dailės paroda, Turkija
Tarptautinė galerijų mugė, Maskva, Rusija
2000 Tarptautinio meno festivalio „Lys Ower Lolland“ paroda, Danija
2001 Torunės meno festivalio paroda, Lenkija
„Lietuvos aido“ galerijos paroda, Kaliningradas, Rusija
2002 „Šeši Lietuvos menininkai“, Dailės muziejus, Fridrikshavenas, Danija
„Vasaros paroda“, „Arkos“ galerija; „Lietuvos aido“ galerija, Vilnius
„Auksas mene“, galerija „Meno niša“, Vilnius
paroda „Natiurmorto retrospektyva“ iš ciklo „Nežinoma XX a. paskutiniojo dešimtmečio Lietuvos dailė“, „Arkos“ galerija, Vilnius
2003 „Baroti“ galerijos dailininkų paroda, galerija „Vasby Kunsthall“, Stokholmas, Švedija
Pirmoji Juodkrantės galerijos paroda, Juodkrantė

Jūratė Mykolaitytė. Svetimas miestas II. 1998, drobė, aliejus, 97 x 116

Jūratė Mykolaitytė. Balta kėdė.
1998, drobė, aliejus, 73 x 81

Jūratė Mykolaitytė: Passages of Memory

by Zita Čepaitė

Jūratė Mykolaitytė is one of those humble and unpretentious persons. Raised and based in Užupis painter says that her predisposition for “humble” monochromic canvases is largely determined by constant murkiness of light in her basement studio. More “heavenly tones” have entered her works since she moved into a new studio with more daylight. Her life, she admits, has been full of misunderstandings and irrationalities, yet she would not like to go back to square it.
Dreamlike, ghostly images dominating her canvases give her work the aura of broken hopes. Local art lovers who still recall Užupis a decade ago, cannot but wonder at how precisely the female artist has captured the spirit of the place (especially in the works from the 1980s and 1990s.) In her paintings, emerges a ghostly town separated from rest of the Old Town not only by the river, but also by its “otherness”. It is a place, which lives and decays entirely by its own laws. The dream or recollection logic allows the painter to blend things that in reality belong to separate realms. The world in her fantasy emerges without a predefined God’s plan: houses and buildings grow on top of each other, then disintegrate and are reduced to dust, which initially gave them life. Town, civilization, culture are subject to natural life and death cycle, and the most mysterious part of this cycle is their existence in the present time.
The artist is not after innovations either through theme or technique, but instead, seemingly incidentally, she refers to cultural memory (the idiom of the early Renaissance landscapists is her obvious source of inspiration). She avoids energetic brushwork or more vibrant colours as these would ruin the impression of a dream or reminiscence. The images in her paintings seem to have been lingering in the canvas waiting for the artist to brush away the concealing layer. The viewer’s task is very simple – to allow these image enter him. Subdued colours and a “worn out” brushwork do not impose anything, but lure the eye. It is the magnetism of a dream and recollection.