dailė 2003/1
Į TURINĮ
ATGAL

A. Mončio namų-muziejaus ekspozicija. 2002, Palanga


Netradicinės erdvės. Nauja tradicija?

Ignas Kazakevičius

Kiekvienos naujos ekspozicinės erdvės atsiradimas Lietuvoje yra įvykis. Kartais tai sukelia šurmulį, patraukia meno visuomenės dėmesį, o kartais – praeina nepastebėtas. Kas lemia galerijos stilių? Iš esmės tai erdvė, kur pateikiama vizuali informacija, kur vyksta kūrinio ir žiūrovo bendravimas. Galerija tampa savotišku informaciniu centru. Centru, vienijančiu tam tikros „kastos“ autorius, kūrybos formas, meno gerbėjus, nes dažniausiai meno parodas lanko „žiūrovai profesionalai“.
Daugelis įvairių miestų galerijų panašios savo parodų politika, panašiai orientuojasi į konkrečius klientus, jų visuomeninę aplinką. Panašiausios galerijos, užsiimančios tik komercine veikla. Pastarosios tapatinamos su tradicinės ekspozicinės erdvės sąvoka. O kas yra netradicinė parodų erdvė? Ekspozicinių erdvių tipus galima būtų suskirstyti į kelias kategorijas. Pirmasis tipas – erdvė, kurioje akcentuojamas estetinis aspektas, yra aiškus kontaktų paieškos orientyras. Antrasis tipas – erdvė, kurioje orientuojamasi į projektus, t.y. akcijas, performansus. Čia net erdvės išplanavimas lemia galerijos veiklos pobūdį. Pasirinkimas nėra didelis – ekspozicinė erdvė gali būti konceptuali arba tradicinė, arba „tradicinė bent trečdaliu“.
Pastaruoju metu Lietuvoje atsirado trys naujos netradicinio tipo erdvės – tai A. Mončio namai-muziejus Palangoje, galerija „IBID projects“ Vilniuje ir „ARTeritorija“ Kaune. Pristatydamas jų veiklą pateiksiu ir šiek tiek statistikos.

A. Mončio namai-muziejus (S. Daukanto g.16, Palanga). Šios institucijos steigėjai – Lietuvos kultūros ministerija, Palangos miesto savivaldybė bei A. Mončio fondas. Pirmajame aukšte jau ketveri metai veikia galerija. Jos tikslas – pristatyti šiuolaikinį meną ir, žinoma, propaguoti Antano Mončio kūrybos palikimą – antrajame aukšte yra nuolatinė šio skulptoriaus kūrinių ekspozicija. Komercinės veiklos galerija kol kas nevykdo, bet planuoja tai pradėti po metų. Šiuo metu galeriją remia Lietuvos kultūros ministerijos Nevyriausybinių organizacijų rėmimo fondas, Kultūros ir sporto rėmimo fondas, Palangos miesto savivaldybė bei privatūs asmenys. Oficialūs galerijos rėmėjai – „British Petroleum“, UAB „Friskas“, UAB „Palangos vėtra“.
Galerijos kuratorius Darius Gerasimavičius projektuose dažniausiai kviečia dalyvauti jaunus dailininkus Eglę Ridikaitę, Andrių Kviliūną, Gytį Skudžinską, Ramūną Alminą, kiek vyresnius žinomus menininkus Gintautą Trimaką, Valdą Ozarinską ir Aidą Čeponytę, Liną Jablonskį, Ričardą Nemeikšį, Remigijų Treigį, Modestą Ežerskį, Joną Gasiūną, Jurgą Barilaitę. Parodose ir bendruose projektuose pristatomi lietuvių bei užsienio menininkai (pvz., Britų Tarybos, Šiaurės šalių ir Lietuvos galerijų projektas „Kickstart“).
A. Mončio namams-muziejui papildomo žavesio teikia unikali geografinė padėtis – jis įkurtas didžiausiame Lietuvos kurorte. Tad kiekvienas čia vykstantis projektas iš anksto „pasmerktas“ kitokiam požiūriui ir vertinimui – ši ekspozicinė erdvė ryškiai skiriasi margame kurorto renginių blizgesy. Ketverių metų meninius procesus galima apibūdinti trumpai: nuo debiutų iki jau klasika tampančių reiškinių analizės; nuo videomeno iki tradicinių meno formų.
2002-aisiais įgyvendintas projektas „Baimės“ skatino analizuoti įvairių fobijų raiškas šiuolaikiniame mene. Projektas „Menas kurorte“ aprėpė dvidešimties parodų ir jas lydinčių edukacinių paskaitų ir pokalbių ciklą. „Menas kurorte“ iš esmės atspindėjo paradoksalius šiuolaikinės dailės ir visuomenės santykius. A. Mončio namų-muziejaus galerijos parodomis siekiama patraukti ir „neprofesionalus žiūrovus“, žmones, pavargusius nuo kurortinės mugės, ir vietinius gyventojus (ypač ne sezono metu), mažinti atstumą tarp centrų ir periferijų. Kitas tęstinis galerijos projektas „Įvairus menas“ pristato apie 50 įvairių kartų menininkų ir meninių mokyklų autorių. Parodos tikslas – sutelkti kuo įvairesnių raiškų kūrėjus, mesti iššūkį jų meninėms koncepcijoms.
Kaip minėta veikla siejasi su oficialiu A. Mončio kūrybinio palikimo reprezentavimu? Pirmiausia, čia yra didžiausia Lietuvoje A. Mončio kūrinių kolekcija. Antra, norint pristatyti menininko kūrybos palikimą, 2003 m. liepos 12–19 dienomis pirmą kartą rengiamos A. Mončio meno dienos, kurios sutaps su Palangos 750-mečio jubiliejumi. Programoje – performansai (grupė Post Ars), akcijos (fotografavimas atvirose erdvėse), Lietuvos tapybos debiutantų ekspozicija, vaikų piešiniai, džiazas, alternatyvi muzika, literatūriniai skaitymai, knygos apie A. Mončį pristatymas ir kt.
Galima teigti, jog A. Mončio namai-muziejus yra pagrindinė Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos parodinė scena, kurioje nepaisoma sezoninio bangavimo. Veiksmas čia tolygiai intensyvus ir raiškus.

Panašia kryptimi dirba galerija „IBID projektai: Vilnius & Londonas“. Galerijos veikla koncentruojasi į bendradarbiavimą su jaunais britų ir lietuvių menininkais. „IBID projektai“ įkurta 2001 m. Londone, o 2002-aisiais atidaryta ekspozicinė salė Vilniuje (Šv. Stepono g. 9). Galerijos steigėja ir direktorė – Vita Zaman.
Šios ekspozicinės erdvės atsiradimo priešistorė – tarptautinio projekto idėja, daugiapakopis šešių parodų ciklas Londone, Vilniuje ir Stokholme. Londono parodų tema buvo vietos ir priklausomybės bendruomenei (belonging) apmąstymas. Minėtose parodose pristatyti Rytų Europos, Austrijos, Olandijos, Vokietijos menininkai, kurių meninė veikla jau buvo žinoma tarptautiniu mastu, tačiau Didžiojoje Britanijoje dar nerodyti. Nuo kuratorinio eksperimento „IBID projektai“ pasuko į galerijinę veiklą – imta dirbti su konkrečiais menininkais, plėtoti jų projektus, pristatyti menininkus meno mugėse.
Galerijos veiklos kryptis – naujausios tendencijos šiuolaikiniuose vizualiniuose menuose. „IBID projektai“ dirba tik su keliais lietuviais menininkais, kiti – Didžiosios Britanijos, Austrijos ir Vokietijos atstovai. Vilniuje galerija plėtoja tik parodų veiklą, Londone – parodų ir komercinę. „IBID projektai“ išsilaiko rėmėjų padedami: remiama finansais, suteiktos patalpos, vykdoma kūrybinių mainų programa. Rengiant didesnius projektus, kreipiamasi į Britų Tarybą, „Visiting Arts“, „London Arts“ ir kitus fondus. Lietuvoje pasikliaujama privačiu finansavimu.
„IBID projektai“ tarp kitų galerijų išsiskiria eksperimentiniu veiklos pobūdžiu, tačiau sėkmingai funkcionuoja ir komercinėje erdvėje. Taigi galerijos „arkliukas“ yra mišri ir laisva veiklos struktūra. Kaip ir A. Mončio namai-muziejus bei ARTeritorija, „IBID projektai“ kiekvienam projektui kviečia atskirus kuratorius.

Kauno šiuolaikinio meno ir dizaino galerija „ARTeritorija“ atidaryta 2002 m. balandžio 24 d. (K. Donelaičio g. 62). Galerijos steigėja – Kristina Martinkevičienė, ekspozicijų plotas – 200 kvadratinių metrų, meno salonas – 50 kvadratinių metrų. Be direktorės Daivos Citvarienės, dar dirba kuratorė Kristina Martinkevičienė ir interjero konsultantė Rūta Stanikūnaitė.
„ARTeritorija“ įsikūrė itin palankioje vietoje – stiklinis galerijos fasadas atgręžtas į vieną centrinių miesto erdvių – Nepriklausomybės aikštę. Galerijos veikla orientuota į vizualiuosius menus – objektus, instaliacijas, šiuolaikinę skulptūrą, tapybą, grafiką. Pagrindinis galerijos lankytojas – vidutines pajamas gaunantis 20–40 metų asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, intelektualus, besidomintis kultūra ir menu, pasirenkantis įdomų, savitą gyvenimo stilių. Kaip ir anksčiau minėtų galerijų,
„ARTeritorijos“ projektus taip pat remia įvairūs fondai. Derindama komerciją, interjero apipavidalinimo paslaugas ir nekomercinius parodinius projektus, pastaruosius galerija kartais pasuka funcionalumo link – parodose eksponuoja interjero dizaino detales, rengia interjero darbų parodas. Projektų kuravimo naštą dalinasi galerijos darbuotojos, menininkai ir nepriklausomi kuratoriai. Rengiant projektus bendradarbiaujama su panašiomis Lietuvos galerijomis (pvz., „Meno parkas“), institucijomis bei autoriais iš Latvijos, Austrijos, Čekijos, Vokietijos.
2003 m. „ARTeritorijoje“ numatyti trys dideli tarptautiniai šiuolaikinio meno projektai, viena dizaino paroda ir tarptautinis eksperimentinio dizaino simpoziumas, kuris turėtų tapti kasmetiniu galerijos renginiu. Pirmuosius veiklos metus
„ARTeritorija“ pažymėjo trijų savaičių projektu „ARTpropaganda“, kuriuo pristatytas kontekstinis galerijos „dosjė“.
Apibendrinkime. Minėtos galerijos dirba su šiuolaikiniais profesionaliais menininkais, aktyviai dalyvaujančiais Lietuvos ir užsienio meno gyvenime. Už šios standartinės frazės slepiasi gerai žinomos pavardės (atviriausi buvo A. Mončio namų-muziejaus darbuotojai, tačiau tie patys menininkai neišvengiamai dirba ir su „IBID projektais”, ir su „ARTeritorija“, ir su kitomis šiuolaikinio meno institucijomis). Galerijų veikla įsibėgėjo – susiformavo gana pastovus projektuose dalyvauti kviečiamų menininkų srautas, dirba nuolatiniai kuratoriai. Renginių spektras platus, tačiau sklaidos diapazonas – mažas. Orientuojamasi tik į šiuolaikinį meną. Regis, netradicinių ekspozicinių erdvių tradicinis menas ar net netradicinis jo pristatymas „patenkinti“ negali. Vis dėlto tradicinio meno (pvz., ekspresionistinės tapybos) neigti neketinama, priešingai – jo spalvos netradicinėms erdvėms suteikia rafinuotumo.

Į TURINĮ
ATGAL