dailė 2003/1
Į TURINĮ
ATGAL

Raphaėl Mognetti (Prancūzija).
Šokis su Zita.
2002, dažytas plienas, 250 x 400 x 130


Skulptūrų zona Kaune

Viktoras Liutkus

Vieta: teritorija prie bendros Lietuvos–Vokietijos įmonės „Baltic Sign“, Taikos pr. 145B, Kaunas, Lietuva
Laikas: 2002 m. rugsėjo 2–21 d. Koncepcijos autorė: dailėtyrininkė Rasa Andriušytė
Kuratorės: dailėtyrininkės Rasa Andriušytė, Linara Dovydaitytė, Kristina Budrytė
Architektas: Linas Tuleikis
Rengėjai: UAB „Bonarta“, bendra Lietuvos–Vokietijos įmonė „Baltic Sign“, galerija „Meno parkas“.

Kūrėjų užmiršta vieta, kurią prisiminė menotyrininkės. Taikos prospekto Kaune aplinka – pramoninis miesto rajonas, kuriame savo biurus ir gamybines patalpas turi nemažai per pastarąjį dešimtmetį įsikūrusių įmonių. Viena jų – bendra Lietuvos–Vokietijos įmonė „Baltic Sign“. Teritoriją riboja judri, į magistralę panaši gatvė, pramoninis geležinkelis ir miesto šiluminė elektrinė. Neišraiškingas „Baltic Sign“ pastatas kartu su teritorijoje esančiais želdiniais turėjo sudaryti būsimos skulptūrų ekspozicijos foną. Skulptūros eksponuojamos ištęsto stačiakampio formos plote prieš pastatą, tarp želdinių, greta geležinkelio.
Idėja, kilusi „Meno parko“ galerijoje devyni mėnesiai iki jos įgyvendinimo. Unikalūs menininkų kūriniai turi atsirasti dirbtinėje industrinėje aplinkoje. Tai urbanizuota zona ir skulptūriniai objektai iškils pramoninės statybos, gamybinių cechų, kaminų, stambių transporto arterijų apsuptyje. Vieta specifinė, menkai humanizuota – žmonės čia arba dirba, arba pravažiuoja judėdami jaukesnių vietų link. Tokioje aplinkoje sunkiai įsivaizduojama įprastinė dekoratyvinė skulptūra, kuri tikriausiai neatlaikytų šiurkščios aplinkos konkurencijos ir liktų nepastebėta. Čia neužtenka vien „papuošti“ aplinką, meno kūriniai turėtų organizuoti monotonišką ir entropišką pramoninio rajono erdvę. Skulptūriniai objektai čia turi būti tiesiogiai susiję (kontrastingai/harmoningai) su eksponavimo vietos ypatumais, kūrinys ir aplinka turi konceptualiai vienas kitą papildyti. Taigi pagrindinė idėja – sukurti tikrus šios vietos ženklus, specifinės vietos kūrinius in situ. Tokie kūriniai turėtų:
1. išryškinti vietos savitumą ir specifiką (medžiagos: metalas, betonas, stiklas);
2. išnaudoti vietos ypatybes formaliai (spalva prieš aplinkos pilkumą; blizgumas, skaidrumas prieš šiluminės elektrinės skleidžiamą dulksną ir pilkumą; konstruktyvumas, segmentų mobilumas prieš neišraiškingą aplinkos formų monumentalumą).
Projekto tikslas – ne tik humanizuoti pramoninio rajono aplinką praturtinant ją unikaliais kūrybiškais darbais, bet ir meno kūriniais sukurti prasmingą miesto pradžios, rytinio įvažiavimo į Kauno miestą ženklinimą skulptūrų zona.
Projekto dalyviai atrinkti uždaro konkurso keliu. Dalyvauti eskizų konkurse kuratorės pakvietė trylika menininkų. Įgyvendinti savo sumanymus buvo pakviesti menininkai Gediminas Akstinas, Algirdas Bosas, Mindaugas Navakas, Raphaėlis Mognettis (Prancūzija) ir stiklo dailininkai Arūnas Daugėla ir Valmantas Gutauskas, pirmą kartą kūrę stiklo darbus viešajai erdvei, o Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai Mindaugas Navakas ir Robertas Antinis dalyvavo projekte kaip garbės svečiai.
Materializuotos idėjos apmąstymai. Pasaulyje jau beveik keturi dešimtmečiai menininkai nuolat ieško neįprastų, netikėtų, alternatyvių vietų savo kūriniams. Ekspansija į platesnes erdves – urbanizuotą miesto peizažą prasidėjo septintojo dešimtmečio pabaigoje, kai Niujorko dailininkai, palikę galerijų sales, su savo kūryba ėmė veržtis į laukinės gamtos platybes. Landšaftai ir miestų erdvės tapo ne tik skulptūrų fonu, bet ir jų „medžiaga“.
Kauno Skulptūrų zonos projekto idėja – pilkokame pramoniniame Kauno miesto rajone sukurti naujo patyrimo erdvę, skulptūrų zoną, – kai kam gali pasirodyti keistoka: kokia prasmė brangiai kainuojančius kūrinius tarsi nusviesti už miesto? Aplinka – kaminai, blokai, tvoros ir geležinkelis; tikriausiai būtų gryna eskapistinė utopija bandyti juos „humanizuoti“, „pridengti“ kokiais nors meno kūriniais ar įsivaizduoti kūrinio ir aplinkos dialogą. Bet šis tariamas „absurdiškumas“ taip pat yra sumanymo dalis: apskritai sovietinės industrijos (kaip tik šiuo laikotarpiu ir atsirado Taikos prospektas, jame skubiai ir atmestinai pastatyta eilė įmonių) be gailesčio suniveliuota aplinka – gatvių ir geležinkelio linijos ir statiniai, netgi nenumaldomas transporto judėjimas tampa šio projekto koordinačių sistema. Visa, kas neišvengiama šioje vietoje – galimi urbanistiniai landšafto pasikeitimai, transporto ir gamyklų keliamas triukšmas, užterštas oras ir jo sąlygojama erozija – visa tai yra tarsi reali medžiaga, pratęsianti kūrinių prasmes, kartais jas paaštrinanti, kartais nuslopinanti. Keistokas prigimties ir paskirties kontrastas pirmiausia įrėš į atmintį ne tiek atskirų skulptūrų formas, spalvas, siluetus, kiek išsiskiriantį iš aplinkos, skulptūrų pakeistą šio žemės lopinėlio charakterį. Žvelgiant iš arčiau skulptūros, žinoma, atskleis savo suverenias menines vertes, bet ne mažiau svarbu ir tai, kad jos subtiliai arba kritiškai reaguos, veiks erdvinę situaciją ir stebėtojus.
Skulptūrų zonos sumanymas nekartoja Klaipėdos skulptūrų parko ar Europos centro idėjų. Konkurso būdu atrenkant eskizus šiam projektui siekta, kad kūrinys nebūtų izoliuotas, nežinia iš kur ir kodėl atkeltas objektas, bet būtų tam tikros vietos dalis, o kūrinių visuma šioje vietoje taptų netikėtu ir įsimintinu reginiu. Patrauklus projekto bruožas ir tas, kad į miesto pakraštį atblokštas menas įgyja galimybę būti įdomus ne tik pats sau (tokia problema „smaugia“ galerijose eksponuojamus kūrinius). Kas suskaičiuos, kiek žmonių per metus apsilanko „Baltic Sign“ ar rytą vakarą lekia automobiliais Taikos prospektu? Tad meno ekspansija į naujas teritorijas intensyvina ir jo prasmes.
Taikos prospektas 145B Kaune nuo šiol tampa lankytina vieta. Priminsiu, kad „Baltic Sign“ patalpose, tiksliau sandėlyje, 2000 m. vyko tarptautinis graffiti meno simpoziumas „Klasikos parafrazės“, o 2003 m. vasario 15 d. VDU menotyrininkų klubas „Men02“ ir Šiuolaikinio meno informacijos centras įvykdė elektroninės muzikos ir videoprojektą „Garso zona“. Pasirodo, ir nyki vieta, užpildyta menais, gali tapti traukos centru.

Į TURINĮ
ATGAL