dailė 2003/2
Į TURINĮ
ATGAL

Gimė 1963 Vilniuje.
1982–1991 studijavo Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), Skulptūros katedroje.

Arvydas Ališanka. Akmens apkabinimas. 2001, lauko riedulys, h 230
Personalinės parodos
1988 „Etnografinio piešinio paroda“, Respublikinė biblioteka, Vilnius
1996 „Skulptūros rūsyje“, galerija „Skliautai“, Vilnius
1997 „Private“, Zabarijos k., Trakų r.
„12 skulptūrų“, Mažeikių muziejus
1999 „Apsauga kūnui“, galerija „Akademija“, Vilnius
2003 „Revizijos“, Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius

Arvydas Ališanka. Ugnies skulptūra Kūrėjas. 2000, šiaudai, medis, h 600
Svarbiausios grupinės parodos, simpoziumai, plenerai
1988 „Žmogaus ženklai“, Klaipėdos parodų rūmai
1989 Jaunųjų menininkų paroda, Kauno paveikslų galerija
„Etnografinio piešinio paroda“, Tabor Farm, JAV
1990 Respublikinė skulptūrų paroda, Dailės parodų rūmai, Vilnius
1992 Tarptautinė skulptūros kvadrienalė „Ryga’ 92“, Parodų salė, Ryga, Latvija
1993 vienos dienos akcija „Tiesė. Pjūvis’1“, Alytus
1994 „K-Banan“ (Ars Baltika), Moriestad-Linchopingas, Švedija
Pasaulinė paroda „Raidė faksu“, galerija „GRA“, Stokholmas, Švedija
„Žaidimai smėlyje’ 94“, Smiltynė, Klaipėda
1995 Tarptautinis ledo skulptūrų simpoziumas, Valloire, Prancūzija
XII tarptautinė mažosios skulptūros bienalė, galerija „Murska Sobota“, Slovėnija
VIII tarptautinis medžio skulptūros simpoziumas, St. Pierre de Chartreuse, Prancūzija
„1995: Lietuvos dailė“, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
VI tarptautinis medžio skulptūros simpoziumas „PUU’ 95“, Talinas, Estija
1996 I tarptautinis skulptūros simpoziumas, Talinas, Estija
XII tarptautinė bienalė, Dante’s centras, Ravenda, Italija
Tarptautinė skulptūros kvadrienalė „Ryga’ 96“, Arsenalas, Ryga, Latvija
simpoziumas „Vėjo spalvos“, Šonfeldas, Vokietija
„Nepripažįstantys sienų“, Untergrysbachas, Vokietija
1997 I bronzos skulptūros simpoziumas-paroda, Medalių galerija, Vilnius
VII medžio skulptūros simpoziumas, La Bresse, Prancūzija
I medžio skulptūros simpoziumas, Renavo dvaras, Mažeikių r.
I akmens skulptūros simpoziumas, Juodkrantė, Neringa
Tarptautinis skulptūros pleneras, Muritzo nacionalinis parkas, Vokietija
paroda „Gi“ (Nereikalingi), JMC „Meno lyga“, Vilnius
1998 II bronzos skulptūros simpoziumo dalyvių darbų paroda, Medalių galerija, Vilnius
„A. Ališanka. Skulptūra. B. Gražys. Tapyba. R. Jakimavičius. Keramika“, galerija „Akademija“, Vilnius
skulptūros seminaras „Homo Silvanus“, Hasselby dvaras, Baltijos kultūros centras, Stokholmas, Švedija
paroda „Šalia“, Zabarijos k., Trakų r.
„Pirmoji skulptūra Molėtų skulptūros parkui“, Molėtai
VIII tarptautinis skulptorių simpoziumas „Nepripažįstantys sienų“, Braunau In, Austrija
Tarptautinė skulptorių stovykla Antalakajoje, Molėtų r.
Seminaras Baltijos jūros centre, Kelokoskis, Suomija
III bronzos skulptūros simpoziumas, liejykla „Bronzos amžius“, Vilnius
mažosios skulptūros paroda „Skulptoriai Vilniaus miestui“, galerija „Arka“, Vilnius
1999 III akmens skulptūros simpoziumas, Juodkrantė, Neringa
paroda-akcija „Griovio galerija“, Zabarijos k., Trakų r.
IX tarptautinis skulptorių simpoziumas „Nepripažįstantys sienų“, Arnbrukas Celertalis, Vokietija
III tarptautinis Grimingo medžio skulptūros simpoziumas, Irdningas, Austrija
„Pradžios pabaiga – pabaigos pradžia“, galerija „Baroti“, Klaipėda
2000 akcija „Zabarijos kaimas 2000“, Trakų r.
Tarptautinė skulptūros kvadrienalė „Kryžkelės“, Arsenalas, Ryga, Latvija
„Nežinoma XX a. paskutiniojo dešimtmečio Lietuvos dailė”, Medalių galerija, Vilnius
Tarptautinis skulptorių simpoziumas „Nepripažįstantys sienų“, Plasis, Čekija
IV bronzos skulptūros simpoziumas, liejykla „Bronzos amžius“, Vilnius
I akmens skulptūros simpoziumas, Bikuškis, Utenos r.
I ugnies skulptūrų simpoziumas, Kalnų parko stadionas, Vilnius
paroda „Tradicija ir ateitis“, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
I ledo skulptūrų simpoziumas, Katedros aikštė, Vilnius
2001 paroda „Tradicija šiandien“, Stokholmas, Švedija
I akmens skulptūros simpoziumas „Vilnoja“, Sudervė, Vilniaus r.
akcija „Medžio metamorfozės“, Zabarijos k., Trakų r.
Tarptautinis skulptūros simpoziumas, Vyrnwy, Velsas, Didžioji Britanija
skulptūrų paroda „Portretas“, galerija „Arka“, Vilnius
V bronzos skulptūros simpoziumas, liejykla „Bronzos amžius“, Vilnius
2002 paroda „Bronzos metamorfozės“, Medalių galerija, Vilnius
29-asis sniego skulptūrų konkursas, Saporas, Japonija
paminklo Lietuvos karaliui Mindaugui konkurso II etapo paroda, Vilniaus rotušė
meno akcija „Energijos“, Zabarijos k., Trakų r.
paroda „Lietuvos skulptoriai tarptautinių simpoziumų dalyviai“, Medalių galerija, Vilnius
Skulptūrų paroda, Prezidentūros kiemas, Vilnius
III tarptautinis ugnies skulptūrų konkursas „Ugnies šokis“, Išglas, Austrija
simpoziumas ir paroda „Gintaras interjere“, Mizgirių menininkų namai, Nida
paroda „Kartu“, galerija „Baroti“, Klaipėda
akcija „Meno desantas“, Atgimimo aikštė, Klaipėda
III tarptautinis popieriaus simpoziumas „Pop. menas“, Smiltynė, Klaipėda
III tarptautinio popieriaus simpoziumo paroda „Pop. menas“, galerija „Naujieji skliautai“, Vilnius
Ugnies skulptūrų festivalis prie Baltojo tilto, Vilnius
III tarptautinis skulptūrų simpoziumas, Cvikau, Vokietija
paroda „Kolekcija 2002“, Šiaulių dailės galerija
2003 30-asis sniego skulptūrų konkursas, Saporas, Japonija
meno akcija „Kelias“, Zabarijos k., Trakų r.
simpoziumas ir paroda „Gintaro beieškant“, Mizgirių menininkų namai, Nida
„13 vyrų apie meilę ir „Baltos kandys“, galerija „Meno niša“, Vilnius
paroda „Skulptūros ir videoinstaliacija“, Juodkrantės parodų namai
paroda „Akvariumas 2“, Klaipėdos dailės parodų rūmai, galerija „Baroti“, Klaipėda
paroda „Zona S“, Klaipėdos dailės parodų rūmai, galerija „Baroti“, Klaipėda
paroda „Posūkis“, A. Mončio namai-muziejus, Palanga
akmens skulptūrų simpoziumas „Širvintos simpoziumas“, skulptūra-pavėsinė Širvintų girininkijoje
paroda-konkursas „Bernardinų skulptūrų sodas“, Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius
paroda „Medis“, Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius
paroda „Akmuo“, Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius

Arvydas Ališanka. Ledo skulptūra Debesų kambarys. 2000, ledas, h 220
Stipendijos
1997 Valstybės stipendija jauniems menininkams

Arvydas Ališanka. Žmoglentė. 2002, popierius, h 210
Apdovanojimai
1996 pagrindinis prizas I tarptautiniame skulptūros simpoziume, Talinas, Estija
diplomas tarptautinėje skulptūros kvadrienalėje „Ryga’ 96“, Arsenalas, Ryga, Latvija
2000 diplomas tarptautinėje skulptūros kvadrienalėje „Kryžkelės“, Arsenalas, Ryga, Latvija
2001 sidabro diplomas I akmens simpoziume „Vilnoja“, Sudervė, Vilniaus r.
2002 I vieta B grupėje (kartu su K. Musteikiu, A. Vakarinu) 29-ajame sniego skulptūrų konkurse, Saporas, Japonija
III tarptautinio ugnies skulptūrų konkurso „Ugnies šokis“ laureatas, Išglas, Austrija
2003 parodos-konkurso „Bernardinų skulptūrų sodas“ laureatas

Arvydas Ališanka. Privati erdvė. 2000, medis, h 250
Skulptūros viešojoje erdvėje
1996 „Rankų darbo gyvūnas“, Zoologijos sodas, Talinas, Estija
„Rankų darbo medis“, Untergrysbachas, Vokietija
1997 „Spąstai akmeniui“, Muritzo nacionalinis parkas, Vokietija
„Gaudyklės“, Juodkrantė
1998 „Suspaustas akmuo“, Baltijos jūros centras, Kelokoskis, Suomija
„Pintas žmogus“, Molėtų skulptūrų parkas
„Valtis“, Molėtų skulptūrų parkas
„Dar gulintis“, Braunau In, Austrija
1999 „Erdvė kūnui“, Juodkrantė
„Medyje“, Irdningas, Austrija
2001 „Akmens apkabinimas“, Sudervė, Vilniaus r.


Arvydas Ališanka: išgyvenimo atvirumas ir apsauga

Elona Lubytė

Vienos novelistas Robertas Musilis, įsiklausantis į XX a. pradžios žmogaus prigimties gelmes, meno pokyčius siejo su gyvenimo permainomis, teigdamas, kad kūryboje perteikiamų „minčių išmąstyti negalima, jas reikia išgyventi“. Universali įžvalga, teigianti apibrėžtą pasaulio raidos cikliškumą, aktuali ir XXI a. pradžioje. Naujos technologijos, informacijos srautai, tarptautinių korporacijų tinklas, politiniai visuotinės gerovės modeliai neužtikrina nūdienos žmogaus saugumo. Kodėl žinių visuomenės vartotojas lyg fin de siecle herojus ilgisi metafizinių pranašysčių? Kodėl kiekvienas ieško darnos tarp išgyvenimo ir apsaugos? Musilis atsakytų: „Viskuo kaltas gyvenimas. Tačiau, dėl Dievo, ką reiškia gyventi?“ Gal paprasčiausiai – apčiuopti, įvertinti materialius išgyvenimų pėdsakus, kuriuos skulptoriai tapatina su trimatėje erdvėje įgyvendintais sumanymais.
Apie atvirumą. Skulptorius Arvydas Ališanka priklauso lūžio kartai, į mūsų meno erdvę atėjusiai 1988-aisiais – audringųjų permainų priešaušry. Žlugus vienodų taisyklių sistemai, pokyčių akivaizdoje svarbu buvo neužsisklęsti savyje, neprarasti vidinės apsaugos. Daugiau nei dešimtmetį vykstant permainoms, išryškėjo kelios judėjimo kryptys. Vieni menininkai sunkiai prisitaikė prie naujų gyvenimo taisyklių, kiti – sėkmingai įsiliejo į naujojo meno sąjūdį. Greta radosi trečiasis, vidurio kelias, savitai sulydęs vietinį modernizmą ir Vakarų konceptualizmą. Svarbia atvirumo ir atsinaujinimo prielaida tapo skulptorių dalyvavimas tarptautiniuose simpoziumuose. Gausus Arvydo Ališankos bendraamžių būrys – Vytenis Antanavičius, Jonas Gencevičius, Gediminas Piekuras, Kazys Venclovas, Mindaugas Šmitas ir kiti sėkmingai derina sezoninį simpoziumų kalendorių ir darbinę veiklą (nuo 1993-iųjų Ališanka dėsto skulptūrą Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedroje).
Gyvenimo permainas lydėjęs euforiškas atsivėrimas pasauliui nebuvo tolygus. 1989–1992 metais daug ką lėmė atsitiktinumai. Pirmieji kontaktai ilgainiui peraugo į planingą gausėjančių ryšių seką, o svetur sukaupta patirtis pamažėl pradėta taikyti namuose. Arvydas Ališanka, dar studijuodamas skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje, 1989 metais išvyko aplankyti giminių į JAV. Pasiliko metams – dirbo, laisvalaikiu keliavo. Betarpiška pažintis su modernizmo, postmodernizmo skulptūros klasikų – Jeano Arpo, Alexanderio Calderio, Henry Moore’o, Isamo Nagucho, Richardo Serra ir kitų kūryba praplėtė tyliojo modernizmo autoritetų suformuotą šiuolaikinės plastikos sampratą. Baigęs studijas Ališanka tyrinėja daiktiškai abstrakčios ir figūrinės plastikos raišką, dalyvauja Lietuvoje rengiamose parodose ir tarptautiniuose simpoziumuose. Darbas svetur jam tapo aktyvia kitų kraštų kultūros pažinimo forma. Tarsi draugiško bendradarbiavimo rungtis, kai per trumpą laiką, nenusileisdamas kitų kraštų kolegoms, privalai susitelkti ir įgyvendinti sumanymą. Kita vertus, nuolat plečiasi galimybių ribos, o stebint didesnę patirtį turinčių kolegų darbo metodus, gilėja technologiniai įgūdžiai, turtėja naudojamų medžiagų arsenalas. Iš netradicinių laikinų medžiagų sukurti darbai – ledo ar sniego skulptūros – ištirpsta, šiaudinės – sudega. Tradicinei plastikai tai suteikia konceptualų atspalvį.
Simpoziumuose užsimezgus vis naujoms pažintims dažnėja pakvietimų į renginius, drauge pildosi svetur sukurtų ir ten paliktų kūrinių žemėlapis – Čekija, Austrija, Italija, Prancūzija, Vokietija, Estija, Švedija, net Japonija. Kita nauja patirtis – suvoki, kad skulptūrų simpoziumai svarbūs ne tik kūrėjui, bet ir publikai, kuri aktyviai įtraukiama į kultūrines pramogas. Prancūzijos Alpėse slidinėjimo sezono metu vykstančio ledo skulptūrų simpoziumo lankytojai smalsiai stebi skulptūrų montavimą, noriai bendrauja su autoriais – aptaria ne tik kalnų grožį, bet ir meninį sumanymą.
Ilgainiui svetur sukauptą patirtį Ališanka ima taikyti Lietuvoje. 1997-aisiais kartu su Keramikos katedros studentais jis organizuoja skulptūros simpoziumą Renavo dvare. Tais pačiais metais surengia personalinę skulptūros parodą „Private“ Zabarijos kaimo sodyboje, o kitais metais pradeda dabar jau kasmetinėmis tapusias vienos dienos skulptūrinių projektų akcijas. Norėdamas suintriguoti, patraukti žiūrovus, į jas kviečiasi ne tik skulptorius, bet ir poetus, tradicinių „Poezijos pavasarių“ dalyvius.
Tuo pat metu Arvydas aktyviai dalyvauja ir Lietuvoje vykstančiuose akmens skulptūros simpoziumuose Juodkrantėje, Molėtuose, Sudervėje, Širvintose, Lietuvos dailininkų sąjungos bronzos skulptūrų liejimo simpoziumuose, paminklų konkursuose. Svetur pratinęsis dirbti su naujomis medžiagomis, jis noriai reiškiasi ugnies ir ledo skulptūrų, gintaro ir popieriaus simpoziumuose. Sparčiai įvairėja dailininko plastinės raiškos piemonės – greta juvelyrinių daiktiškų gintaro ir metalo objektų, įtaigių erdvinių popieriaus, ledo kompozicijų 2002-aisiais Arvydas sukuria 15-os metrų – aukščiausią Lietuvoje – šiaudinę skulptūrą. Apibendrindami aktyvią, atvirumo strategija paremtą Ališankos kūrybą pastebėsime, kad medžiagiškai skulptūros prigimčiai ištikimas dailininkas konceptualizuotose žmogaus kūno apsaugos kompozicijose sujungia abstrakčios ir figūrinės raiškos patirtį.
Apie apsaugą. Kad tiksliau įvertintume konceptualius autoriaus siekius, įsiklausykime į jo paties mintis. Skulptorius prisipažįsta: „Pirmuosius darbus kūno apsaugos tema inspiravo Senovės Egipto mediniai sarkofagai, matyti Berlyno muziejuje, ir landžiojimas po viduramžių labirintą-urvą Bavarijoje. Postūmiu vystyti šią temą tapo Muritzo nacionaliniame parke sukurtas darbas „Spąstai akmeniui“ (1997). Apsauga kūnui – tai izoliacijos metafora, galimybė ir kartu nesugebėjimas komunikuoti. Kūno apsaugojimas skulptūroje yra noras prabilti apie žmogaus išlikimą. Greičiau čia kalbama apie apsaugą ne tik kūno, bet ir minčių. Nuo išorės, nuo informacijos, kuri skirta ne man, kurios nesugebu perduoti. Apie ribą tarp vidinio „aš“ ir išorinio pasaulio. Tai privačios erdvės šarvai. Ne tik mano, bet ir svetimo privatumo ribos. Savo paties suvarstomas kiautas sukuria savotišką laisvės saugumo zoną. Kita vertus, tai savanoriškas užraktas. Įsikalinimas. Man įdomi kūno dydžio idėja. Kūnas kaip informacija. Nenorėčiau suvaržyti skulptūros autobiografiškumu. Kūnas naudojamas kaip tarpininkas. Skulptūra identifikuojama kaip minimali erdvė žmogui. Iš realaus gyvenimo kūno projekcija pasislenka į meną. Žmogaus siluetas humanizuoja formą. Skulptūra tampa vieta kūnui. Kūrinys išbaigtas, kai patalpinu į jį žmogų. Žmogaus kūnas – skulptūros sudėtinė dalis. Kūnas talpinamas į akmenį, medį, ledą, išdidinamas iki 6 m iš šiaudų ir sudeginamas. [...] „Privačios erdvės“ prieinamos žiūrovui, kiekvienas gali pasijusti skulptūros dalimi. Skulptūra kaip komunikacijos priemonė. Mane domina panašios į statinius – objektus talpyklos žmogui.“
Nuo studijų metų Ališankos skulptūrinė plastika išsiskyrė savita lyrine, poekspresionistine prasmių ir formų raiška. Ji artima dailininko brolio – poeto Eugenijaus Ališankos kūrybai. Sujungdamas gamtos – gyvūnų, paukščių bei etnografinius – liaudies skulptūrų, rakandų elementus, menininkas kūrė objektus, nukreiptus į išgyventą patirtį. Vitališka audros ir veržimosi dvasia paženklintos ankstyvosios Arvydo kompozicijos kupinos egzistencinės išnykusios harmonijos nostalgijos.
Posūkiu dailininko kūryboje laikytina 1996 metų personalinė paroda „Skulptūros rūsyje“, surengta „Skliautų“ galerijoje, Vilniuje. Skliautuotoje rūsio erdvėje lyg saugykloje sutalpinęs iš bronzos išlietus studijų metų eskizus, figūrines bei abstrakčias kompozicijas, autorius tarsi atsisveikino su jaunatvišku romantizmu ir pradėjo naują kūrybos laikotarpį.
Kaip minėta, plastinę autoriaus raišką veikė ir dalyvavimas skulptūrų simpoziumuose. Pažintis su naujomis, netradicinėmis medžiagomis, jų modeliavimu, jungčių gudrybėmis padėjo augti, vertė keisti skulptūrų tūrius, keitėsi jų prasmės. Be minėtų „Spąstų akmeniui“ dera prisiminti „Batą medžiui“ (1995) ir „Spintą žmogui“ (1997). Tai darbai, atvedę menininką prie kūno apsaugos motyvo. Arvydas Ališanka savitai perkuria modernizmo klasiko H. Moore’o pozityvo–negatyvo principą. Jo darbų ertmės ne baigtinės, o statiškos. Jų tūrį, prasmę keičia autorius ar žiūrovas, įsikuriantis jose. Tai ne universalaus būvio, o sprendimo, išeities teigimas. Skulptorius konceptualizuoja jausminį prasmių lauką, siūlo permainų galimybę.
Šių metų vasarą Palangoje, Antano Mončio namuose-muziejuje, veikė Dariaus Gerasimavičiaus surengta retrospektyvinė lietuvių medžio skulptūrų paroda „Posūkis“. Greta abstrakčių Mindaugo Šnipo, Vlado Urbanavičiaus, ankstyvųjų Algio Lankelio, Artūro Railos darbų buvo eksponuota ir videokomentaru papildyta viena pirmųjų Ališankos kompozicijų „Apsauga kūnui“ (1999). Ženklinis žmogaus struktūros kiautas tapo raktu suvokti abstrakčias tūrių prasmes. Šiame kontekste prasminga sugretinti Antano Mončio ir Arvydo Ališankos poekspresionistinės raiškos kūrinius: Mončio išdrožti griaučiai, žmogaus įvaizdį jungiantys, įkalinantys, grandinių retežiais apjuosiantys, jo kaukės-kaukolės tarsi baigties, irimo, išnykimo įvaizdžiai; greta jų Ališankos kompozicija „Apsauga kūnui“ suvokiama kaip išsigelbėjimą, išeitį siūlanti, t.y. racionaliai optimistinė baigtis.
Arvydo Ališankos kūryba, savitai konceptualizavusi vietinio modernizmo tradiciją, liudija ne „skulptūros mirtį“, o jos atgimimą.

Į TURINĮ
ATGAL