dailė 2004/2

Į TURINĮ
ATGAL

Dan Harvey ir Heather Ackroyd (Didžioji Britanija). Gyvenimo piešinys. 2004, molis, žolės sėklos, vanduo

Rygos skulptūros kvadrienalė

Elona Lubytė
Baltijos šalių skulptūros kvadrienalės
Europos erdvė Lietuvos kolekcijos kuratorė

Birželio 4–liepos 25 d. Rygoje vyko Baltijos šalių skulptūros kvadrienalė, pradėta rengti dar 1972 m. Šiemet pirmą kartą joje pristatyta vieningos Europos erdvės kūrybinė įvairovė – kvadrienalėje dalyvavo 50 menininkų iš 25 valstybių, Lietuvai atstovavo Petras Mazūras, Mindaugas Navakas, Svajonė ir Paulius Stanikai. Renginio, kurį rėmė programa „Kultūra 2000“, kuratoriai – naujojo meno legionieriai Kristapas Gulbis ir Aigarsas Bikše. Vienas iš 5 šio projekto koorganizatorių – Lietuvos dailės muziejaus Šiuolaikinės dailės informacijos centras.  
Kvadrienalę sudarė dvi ekspozicijos – parodų salėje „Arsenalas“ ir Geležinkelio muziejuje. Dar vienuolika skulptūrų ir 25 dalyvaujančių šalių stendai su plakatais, kuriuose užfiksuoti 1950 m. kūriniai, buvo pastatyti pačiame mieste. Rygos meno akademijoje veikė studentų iš kvadrienalėje dalyvaujančių valstybių dirbtuvės. Surengta konferencija „Kolonizuota erdvė“, kurią organizavo žinomas parodų kuratorius Andersas Kreugeris, išleistas dviejų dalių katalogas, kuriame pristatomi visi menininkai, bendradarbiaujančios institucijos, spausdinami kuratorių interviu ir konferencijos „Kolonizuota erdvė“ pranešimai.
Rengiantis kvadrienalei penkiems renginio koorganizatoriams – Lietuvos dailės muziejaus Šiuolaikinės dailės informacijos centrui, Britų tarybai Latvijoje, Švedijos kilnojamųjų parodų agentūrai Riksutställningar, Estijos skulptūros sąjungai bei Suomijos skulptorių asociacijai buvo pasiūlyta surengti seminarus, nagrinėjančius skirtingų tikrovių klausimus. Seminaras „Europos erdvė: naujausios žinios apie genius loci Lietuvoje“ vyko Atviros Lietuvos fonde 2004 m. kovo 26 d. Jame buvo aptarti lokalios kultūros sklaidos ypatumai globalioje aplinkoje, kuri vietos dvasiai – genius loci – suteikia naujų verčių ir galimybių.
Kodėl Lietuva pasirinko kalbėti apie genius loci? Lietuva – tai erdvė tarp Rytų ir Vakarų. Šioje iš abiejų pusių veikiamoje erdvėje modernumo raidą sąlygojo savita išorines permainas sugerianti ir atspindinti, uždara ir atvira, prisitaikanti ir besiginanti pasaulėžiūrų sistema. Kita vertus, skulptūra – tai viešosios erdvės menas, kuriame materializuojasi genius loci – tautos kūrybinių galių ir šalies sociokultūrinės, politinės, ekonominės, technologinės aplinkos sąveika. Stebint, kaip modernumas siejasi su oficialia reprezentacija, apčiuopiamos valstybės kultūros politikos kryptys.
Atsiliepdami į kvadrienalės kuratorių siekį – pristatyti trimatės skulptūros raidą, organizatoriai nubrėžė laiko ribas: 1950–2004 m. Tai leido sugretinti XX a. viduryje Baltijos šalių prarastą tapatumą su Vakarų kultūra ir XX–XXI a. sandūroje pastebimą grįžimą prie Vakarų kultūros, t.y. apčiuopti genius loci kaitą.
Svarstant galimybę surengti retrospektyvinę 1950 m. ekspoziciją ir siekiant pabrėžti Lietuvos ryšių su Europos erdve tęstinumą, manyta istorinės ekspozicijos dalyje pristatyti ir žinomo išeivijos skulptoriaus Antano Mončio kūrybą. Tačiau organizatoriams nusprendus Rygos mieste eksponuoti plakatus, kuriuose užfiksuoti 1950 m. sukurti kūriniai, esantys viešojoje erdvėje, šio sumanymo teko atsisakyti ir grįžti prie Lietuvos realijų. 1989–1994 m. buvo demontuoti 42 sovietiniai paminklai, tad eksponuotas išlikęs Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų ansamblis, kuris šiandien įgyja naujų prasmių.
Pristatant 2004-ųjų skulptūros būvį pasirinkti menininkai, kurių kūryba atspindi įvykusių permainų įvairovę ir suteikia genius loci naujų verčių. Norėjosi pateikti priešpriešą, provokuoti požiūrių kaitą, kritišką gebėjimą įsiklausyti, diskutuoti, o ne ieškoti vienos tiesos.

Į TURINĮ
ATGAL