PERDAGAS

"Premiją davė Kornelijui" Gintaro Žilio nuotrauka

Į rudenio poetų fiestą
Ataskuodžiau beveik pakviesta.
Kai žiūriu akim Bezdžionės,
Man labai patinka - žmonės!
Sentimentas mano kietas
Tam, kuris yra poetas,
O kiečiausias, kai poetės.
Ypač, jeigu jos - kaunetės!
Bet palauk: mane pakusija -
Į šlapios ugnies diskusiją.
Nastopka, pakvietęs Gedą,
Laikinai prarado žadą.
Tas pasakė, kad Niliūną
Tempia Noreika į liūną.
Daviau Zelčiūtei degtuką,
Įpyliau Dovilei degtinės -
Užsiliepsnojo Šlepuko
Perukas - byškį ugninis.
Mane keliskart kaip nesavas
Baltrušis patigrapavo...
Bet čia priėjo Bleizgys -
Klausykim, ką pableizgys:
Jei neminėsi ugnies,
Bleizgys - tavęs neminės
Ant amžių ir amžinųjų
Tarp senių irgi jaunųjų!.. -
Tuksena širdelė Kajoko:
Ne juokas - šitiek pijokų
Širdelėj klauso Navako... -
Čia mano protas pakvako.
Degė žmonės, ir blėso ugnys
Ant ryto skaisčios bedugnės -
Tai ten buvo smagiau Bezdžionei:
Regėjau - supės Šimonis...
Vakare, parėjęs sušalęs,
Patackas griebės bandelės.
Atsivežė kietą dešrigalį:
Šitas poetas - dar įgali!
Keysas prie to pačio byškio
Ugnį lašino iš viskio...
Paskiau tai jau rašė rengą -
Sušalę, storai apsirengę.
Bet... ne visai nusitašę.
Tai nekarštai ir prirašė...
Pėter, a kur tava gailis,
Sarkans iš lielos meilės? -
Riškutė beigi Sventickas -
Ir prisistatymas dickas.
Laukiau labai laureato, -
Aš nematau, nieks nemato -
Apakus aš ar abstulbus?
Tik zyro zyro two - dūmų stulpas
Jotvingiams atsiuntė laišką...
Jo! - kad jau taip, tai jau aišku:
Kaunetė ir suvalkietis
Padarė jotvingį kietą:
Amerikės milijoną
Gina vaikinas Jonas.
Širvinskas nepasivėlijo -
Premiją davė Kornelijui.
Norvilo akmen-kelnė
Katino uodegą pelnė.
Sventickas išėjo iš kelio,
Tai pasiprašė žodelio.
Sakė, kad nežinojo,
Kas Zdanį į šoną nujojo. -
...Eiliuotojų melancholija,
Anoniminė - kaip alkoholikų...
Komisija ne iš puskvailių:
Nušiko - tik pusę puslapio...
Plėšrios valgytojų burnos,
Bet Rudžianskas tai nedurnas:
Jam iš vynmaišio vis kapsi... -
Tuoj apdovanotas tapsi.
Eglė, engliškai tašyta, -
Kaip kupiūroj parašyta.
Ir sakė vienas toks kaip išsigandęs:
Teisingi norai, bet streikuoja skrandis...
O man širdelė stoj ir lapatuoj:
Nutilsiu tuoj, jau tuoj, gal net rytoj.
…Atsiminiau - kiti dar rijo ugnį,
Nuo tų ugnių ir man prisvilo dugną
Lig sielos, kaip kad Platelis teisingai sakė.
Teisingai sakė - lyg anuo į akį!
Rimti rėmėjai parėmė mane,
Tai šitaip - paremta - rimtai ir stoviu.
Tokia Bezdžionės tarp žmonių tikrovė,
Tokia karšta ugnis po uodega.
Dabar einu, paliksiu jus kaipmat.
Vandenyje pasimatysim. Kitąmet.
Teisingai viską pasakiau,
Kaip reikia. O ko nereikia, -
Pasiklauskit Streikaus!

Bezdžionės perdagonę, Olitos Dautartaitės rankele surašytą, jai (Bezdžionei) perplerškiant, už lapo kraštelio laikė Vladas Braziūnas
_________
Autorius kalbą taisė