MOTERS PASAULIS GALERIJOJE

Jurgita Gerlikaitė. "Judita". 2003

Galerija "Meno niša" nuolatos puošia savo žiūrovų gyvenimą. Juvelyrika, eksponuojama galerijoje, tapyti kūriniai su auksu – neapsunkina sudėtingomis koncepcijomis, labiau linkę į dekoratyvumą, eleganciją, o ne į komplikuotus minties labirintus. Panašu, jog šioje galerijoje veikusi paroda "Gražiai gyventi neuždrausi" tapo savotišku šios vietos devizu. Dviejų menininkų – Jurgitos Gerlikaitės ir Darijaus Gerliko tandemas galerijoje pristato grafiką ir juvelyriką. J.Gerlikaitės, studijavusios Vilniaus dailės akademijoje meno istoriją ir teoriją, o paskui susidomėjusios grafikos studijomis, kūriniai atlikti labai retai Lietuvoje naudojamomis netoksiško estampo technikomis. Danijoje studijavusi šias technikas – fotopolimero plėvelę, ofortą ir kitas, autorė demonstruoja grafikos lakštus, kuriuose garsių praeities meistrų kūrinių parafrazėms ir replikoms sukuriamas grafiškų elementų fonas. Dėmės, linijos, koncentriniai apskritimai derinami su paslaptinga, vylinga Lucaso Cranacho kadaise tapytos Juditos šypsena. Leonardo da Vinci ir kitų iš praeities atėjusių paveikslų veikėjai perkeliami į ofortus, sudabartinami, išlaikant atpažinimo galimybę. Autorė tarsi rodo savo pagarbą ir palankumą garsiems meno istorijos vardams, kukliai nuo savęs pridėdama naują aplinką naujam jų gyvenimui. Tačiau taip sukuriami nauji lyriški ir subtilūs kūriniai, kuriuose praeities šešėlis tik suteikia papildomą gilumą. Taškeliai, brūkšneliai, patamsėjimai ir šviesos blyksniai išreiškia moterišką, elegišką, švelnų pasaulį. Ekspozicija pavadinta "Moters pasauliu": moteris prisimena praeitį, apsupa ją dabarties vaizdiniais, kurdama savitą to, kas seniai buvo, ir to, kas yra šiuo metu, harmoniją. Harmonijos su savimi ir aplinka, o ne destrukcijos siekimas, bandant prisitaikyti prie pasaulyje tvyrančio chaoso, leidžia pasinerti į autorės siūlomas temas ir vaizdus.

Darijus Gerlikas gerokai žemiškesnis. Jis eksponuoja ne vidinį moters pasaulį perteikiančius tikrovės fragmentus, o tai, kas puošia moterų gyvenimą ir matoma visiems, – moters rūbus bei papuošalus. "Moters garderobas", anot autoriaus siūlomos versijos, susideda iš jos išorinio apvalkalo bei juvelyrinių aksesuarų. D. Gerlikas po dizaino studijų Vilniaus dailės akademijoje ir interjero dizaino studijų Italijoje toliau juvelyriką studijavo Florencijos profesinio formavimo centre, įgydamas II kategorijos juvelyro kvalifikaciją su teise kurti ir realizuoti juvelyrinius dirbinius visose Europos Sąjungos šalyse. Studijos užsienyje, be amato žinių, autoriui neabejotinai suteikė ir originalumo, savotišką "svetimumo", itališkos mokyklos atspalvį, kuris Lietuvoje atrodo šiek tiek egzotiškai. Estiška–žemaitiška lietuvių juvelyrikos mokykla įgyja naujų spalvų, kai į autorių gretas įsijungia kitas specialybes baigę menininkai, o juo turtingesnė ji tampa tuomet, kai svetur išsilavinimą įgiję autoriai grįžta į Lietuvą. Darijus Gerlikas demonstruoja elegantiškus, santūrokus kūrinius, drauge pateikdamas jų dėvėjimo būdų variantus; puspaltis ar švarkas, apsagstytas papuošalais, kailis, derantis prie žiedų ar segių, sudaro harmoningą ir įsimenančią visumą. Be to, toks juvelyrinių aksesuarų demonstravimas drauge su kitomis aprangos detalėmis leidžia jas iš karto įsivaizduoti rūbo, o su juo – ir kūno kontekste.

Elegantiški ir žadinantys asociacijas Darijaus ir Jurgitos Gerlikų įsivaizduojamos moters esybę atspindintys pasaulio komponentai "Meno nišoje" gali būti suvokiami kaip siektinos vienybės su savim ir pasauliu fragmentai chaotiškoje kiekvieno iš mūsų kasdienybėje.