"ŠOKOLADINIS MOZARTAS"

Kol Lietuvoje nėra pakankamai išplitusi koncertų vadyba, muzikantai sukasi pavieniui, kaip kuriam išeina. Patys dėl koncerto susitarę, įsiskaudėjusia galva dažniausiai dar turi sėsti prie automobilio vairo. Be to, dažniausiai aplankydami 2–3 gretimus miestelius.

Dainininkė Sigutė Trimakaitė yra viena iš minėtos kategorijos atlikėjų. Tačiau jos "atvejui" dar būdingas idealizmas. Ji, užuot, sakykim, įrašinėjus savo CD ar sukus kokius klipus, organizuoja festivalius, "šventes ir kitiems", kaip pati sako. Ką tik pasibaigė "Arija", vyksta straipsnio pavadinime minėtas "Šokoladinis Mozartas", artėja šv. Kalėdų festivalis. S.Trimakaitės renginių pagrindas – ne programų koncepcijos, bet dalyvių skaičius: ji kviečia daugybę kitų dainininkų (Igną Misiūrą, Aušrą Cicėnaitę, Arvydą Sauspreikšaitį ir kt.). Atsižvelgdama į situaciją, sutinka padainuoti dykai, nes nori ugdyti gražesnės muzikos poreikį. Todėl jos renginiuose skamba tik įvairių epochų perliukai, trečdalį programų sudaro lietuvių kūriniai.

O pianinai paprastai būna nesutvarkyti. Pianistams prieš skambinant telieka nustatyti instrumento "diagnozę": "Pirmos oktavos la-bemol, re-bemol ir bosuose la geriau neliesti", "Re-bemol užstringa, tad turėsiu grodamas vienu pirštu vis atkrapštyt" – atmintin įstrigusios frazės.

Rugsėjo 24 d. "Šokoladinis Mozartas" pasiekė Rytų Aukštaitiją. Šįkart keliavo S.Trimakaitė ir pianistas Arūnas Staškus. Buvo tęsiama festivalio edukacinė linija: koncertai surengti Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto, Obelių bei Rokiškio senamiesčio vidurinėse mokyklose.

Koncertas Obeliuose buvo pakilus. Atlikėjai pajuto klausytojų pagarbą tiek menui, tiek jiems patiems. Vos atvykusius su džiaugsmu pasitiko pats mokyklos direktorius Jonas Bulovas, paskui per visą koncertą išstovėjęs prie durų salės gale. Kai prieš koncertą S.Trimakaitė norėjo direktoriui pasakyti, kas toks esąs šios mokyklos absolventas Sigitas Parulskis, J.Bulovas entuziastingai pasakė viską žinąs, nors poetas mokėsi dar ne "prie jo". Į koncerto programą buvo įtrauktos Silvestros Balkytės dainos S.Parulskio tekstais: "Ir tyla", "Stiklinis vėjas"; dainininkei jas pranešus, į salės priekį atskubėjo direktorius ir publikai priminė, kad teksto autorius lankė šią mokyklą. Informacija sukėlė plojimų audrą – beje, ir visi koncerte skambėję kūriniai, nors dainininkė programą kaip visuomet sudarė remdamasi estetiniais kriterijais, tai yra parinkdama sunkiau klausomų kompozitorių dainų. Buvo atlikta R.Schumanno "Aus meinen Tränen sprießen" (H.Heine’s ž.), E.Satie "Air du Rat" iš ciklo "Ludions" (L.P.Fargue’o ž.), F.Poulenco "Un Počme" (G.Apollinaire’o ž.), B.Kutavičiaus "Lietuva" (O.Baliukonytės ž.) iš ciklo "Avinuko pėdos", Š.Nako "Paukštis ant balso šakos" (A.Grybausko ž.) ir kitos kompozicijos, keletas lietuvių liaudies dainų. Pagaliau pamatęs padorų instrumentą A.Staškus ryžosi solo paskambinti J.S.Bacho, F.Chopino opusų (tarp jų – Etiudą E-dur, op. 10 Nr. 3). "Jei iš trijų koncertų bent vienas būna toks, pasidaro smagu", – sako S.Trimakaitė.

Dėmesingumu tądien apdovanojo ir Rokiškio mokyklėlės pradinukai bei mokytojai, bet apleistas instrumentas vėl pakišo idėją: gal, pagal aštrėjančius reikalavimus studentus ruošti realiam gyvenimui, įvesti naują discipliną, maždaug "skambinimas su kliūtimis".