ANTANAS ŠIMKUS

Demonai

Mano širdy gyvena viso labo kokie trisdešimt demonų –
Pirmas atsakingas už degtinę,
Antras viską žino apie moteris,
Trečias išmano taro kortas,
Ketvirtas pažįsta Dievą ir būtent dėl to su juo nebendrauja,
Penktas apsimetinėja, kad viską o viską jau matęs,
Šeštas savo veiklą pradeda ir baigia šeštadieniais,
Septintas visą laiką ilsisi,
Aštuntas sakosi buvęs Marse,
Devintas seka labai daug pasakų, kurios liūdnai baigiasi,
Dešimtas yra dekadentas ir à la Baudilaire’o bei Poe gerbėjas,
Vienuoliktas gali aplošti Sabonį,
Dvyliktas moka už mano sąskaitą "Suokalbyje",
Tryliktas man įteikė loterijos bilietą,
Keturioliktas visad mane trūkusį įsodina į "Gerosios vilties" troleibusą,
Penkioliktas mane apdovanojo potraukiu į heroiną,
Šešioliktas išmokė daužyti langus,
Septynioliktas dažniausiai apsireiškia Štirlico pavidalu,
Aštuonioliktas leidžia rūkyti ir pūsti dūmus į akis,
Devynioliktas amžinai nieko prieš ir nieko už,
Dvidešimtas, deja, tapo pederastu,
Dvidešimt pirmas nuolat su manimi lošia "akį",
Dvidešimt antras išrado naujuosius rusus,
Dvidešimt trečias perrašė Naująjį Testamentą timbuktu dialektu,
Dvidešimt ketvirtas privertė mane laipioti stogų pakraščiais,
Dvidešimt penktas kasmet man suteikia psichologinę pagalbą,
Dvidešimt šeštas labai primena moterį,
Dvidešimt septintas transliuoja "Nirvaną" bei "Doorsus",
Dvidešimt aštuntas turi nerealų smūgį kairiąja,
Dvidešimt devintas mėgsta bučiuoti mane sapnuose į nepadorias vietas,
Trisdešimtas kažkodėl itin drovus, nes paskutinis…
Ir vis dėlto, rupūže, ką aš turėčiau veikt vasario mėnesį, kai jūs
nesutelpat?..

Kai nėra ką veikt...

Sekmadienio rytas. Viešpats ilsis Pilaitėj.
Vasariškai sninga. Šiek tiek noris išgerti.
Už lango – aikštelė, vaikai vis dar miega,
Tik varnos, balandžiai ir sutryptas sniegas.

Nėra čia bažnyčios, žmonių vienas kitas,
Pamaldžiai keliauja į centrą prekybos
Bobutė, kuriai visą naktį sapnavos,
Kad karas, kad badas, kad vėl laša čiaupas.

Prie gretimo namo laiptinės – trys nusigėrę karaliai
Žvirbliauja po kišenes, gal bent alui, dūšiai palaimint,
Dvi juodos katės tarpusavy pjaunas,
Ir kuičias šiukšlinėj apšepęs benamis.

Tokios kronikos tad, kol iš pilkšvo dangaus
Naujienų jokių, nu ir ačiū Dievui,
Va sėdžiu virtuvėj, geriu šnapsą, rūkau,
Ir nieko daugiau. Daugiau nieko.

Sezonas baigtas

Sezonas baigtas,
Suteneriai išsiveža kekšes,
Raguotus vyrus į lagaminus pakuoja žmonos,
Turistų piniginių tuštuma
Jau liudija, kad vietiniai kapitalistai sotūs.

Sezonas baigtas,
Tik vėjas paskutines plaštakes
Paversti bando vakarykščiais lapais kalendoriaus:
Tačiau stebuklams tinka dykuma –
Tvarkingiems buržua netinka netvarka kurorte.

Sezonas baigtas,
Vienišystė gaubia gatveles,
Šešėliais dengiasi barai, skveriukai, paviljonai.
Sugrįšite namo. Čia liks dykra
Poezijai plytėti. Balius baigės, ponios, ponai.

Girtas dvasios gangsteris (visą gyvenimą norėjęs tapti kino aktorium) pasakoja savo svajonių vaidmenį:

– Sekundės tikslumu sugriūva mano karalystė,
Trys ketvirtinės dūmų. Bliuzas puskiemy kavinės.
Krauju dalinas su tamsa lietus,
Ir, juostai trūkus, amžiams pradingstu:
Juk ne aš pirmas, žuvęs šiame filme,
Kai baigės babkės, kulkos ir benzinas...

Užrašų knygutės atplaišos, rastos dienai gimstant

Vėjo skonio pirmadienis brėkštant
Užrašai pavėlavusią spalvą
Trim kryžiukais į širdį

Šviesos slopsta akligatviuos lieka
Tik ženklai tarsi būta per tamsą
Tarsi nebūtį švinta

Laisvė moti į debesis niekam
Netrukdai tegu ras tavo kelią
Tegu mano jog klydai

Tie iš proto tie šnekasi mirę
Jų sakiniai akyse aidi labas
Bet argi jie girdi

Ir užgroji kas grojasi kaip ir
Traukiniai išlaikinti transliuoja tuščią
Stotį lietaus šniokštimas

Štai ligoti pavasariai sniego
Patalai o palatoje juosvas
Liūduo ir jo žvilgsnis įskilęs

Per vėjo
širdį
švinta
dangus---

Puškin koškin

Ja vas liubil, mol to užtenka,
Ubil ja vas, liubimaja graždanka,
Tik šito tu dar nežinai,
Nes taip gyvena katinai…
MIAU!!!

Nuovargis

Kas belieka, įkopus į nuobodžio brandą?
Stebėtis orais, rašyt laiškus likimo draugams apie tai;
Rytinė kava, monotoniškas dienraštis, bilietai į vakarinį seansą;
Brangioji, kur mano žydras kaklaraištis?
Brangusis, sugedo indaplovė…
Dieve, neleisk atsibusti anksčiau, negu mirsim visai…