MŪSŲ BUGIS

„Kontaktų“ gitaristas Urbis

Bugis – roko stilius perdirbtas iš džiazo ir bugivugio. Prieš kelis mėnesius nuo širdies infarkto mirė vienas talentingiausių rokinio bugio europiečių – Alvinas Lee. Šis rašinys – ne tik dedikacija anglų gitaristui.

Vieta

Kaip pagerbti klasikinio roko grupės „Ten Years After“ lyderį? Jis ožio balsu dainavo: „Atsikėliau šį rytą, mano kūdikio nebėra...“ Alvinas Lee daug kentėjo. Manau, kad tokiam koncertui geriausiai tiktų vieta, kur liejosi žmonių ašaros, stojo širdys, – buvęs gestapo pastatas Kaune. Rašytojas ir žurnalistas Jonas Vytautas Narbutas pasakojo, kad vokiečiai turėjo įsirengę šiame pastate prieš tragiškus Lietūkio garažus elektros kambarius, kuriose žmogus ištirpdavo. Likdavo prie grindų prilipusios tik metalinės jų rūbų sagos. Visa kita nuo karščio ištirpdavo. Dabar čia profsajungų rūmai, garsūs netik gražiomis Česlovo ir Jūratės Norvaišų šokėjomis.

Koncepcija

Bet vien draivas ir bugis? Maža. Norisi brandesnio požiūrio.. Atsitiktinumas. Maironio muziejuje originalus renginys. Akademikas Jurgis Bredikis pristato savo naują knygą iš medikų gyvenimo „neDIEVAI“. Sunku ką nors suprasti, pats garsusis chirurgas kuklinasi. Po renginio užrašo knygą. Ji mane sudomina. Paaiškėja, kad šiam profesionalui gyvenime buvo svarbu saikingumas. Pavyksta prikalbinti jį susitikti. Lėtai einame aikšte, stabtelime ties paminklu Motiejui Valančiui. Eureka.

Jurgis Bredikis išrado būdą, kaip užšaldyti širdies defektą, bet neuždirbo nei kapeikos. Ypatingai nustebina, kad mokiniai atvykdavo iš viso pasaulio. Jis išugdė 1500 specialistų. Vėl nemokamai. Paklausiu, ar teko dirbti be meilės. Jis nusišypso: „Buvo ir taip“.

Saikingas gyvenimo būdas. Išlikimas provokuojančiose nūdienos situacijose.

Tai svarbu roko muzikantui. Įtampa, nulatinis stiprus garsas, kvaišalai, tabakas. Alvinas Lee net neatsiminė, kaip jį atskraidino helikopteriu į legendinį Vudstoko festivalį, kuriame jis savo raudonąja gitara sugrojo virtuozišką dešimties minučių solo gabale „I’m Going Home“(„Grįžtu namo“). Namie, Londone, jį pripažino geriausiu ir greičiausiu roko gitaristu pasaulyje. Aštuntąjame dešimtmetyje. Alvinas Lee nušluostė nosis ir amerikiečiams. Bet kokia kaina? Ir ką jis galvojo prieš mirtį?

Atlikėjai

Ieškota visoje Lietuvoje: „Titanike“, „Combo“, „New York“ klube Vilniuje, „Deep light“ – Laisvės alėjoje, net „Mėlynajame apelsine“...

„Titanike“ puikiai skaldė Ričardas Mekionis, bet šokdami senamadišką bugivugį į baseiną įšoko tik keli pagyvenę vokiečiai. Trečią nakties storuliukas barmenas sušuko angliškai „Go funky! (Eime pašėlti!)“. Neįtikėtinai žavi vilnietė seksualiai šoko hiphopą. Ieškojau ilgai. Jau rudenį Laisvės alėjoje išgirdau labai gerą ir garsią muziką. Pagalvojau, kad jeigu tai lietuviai, tai ne blogiau nei „Led Zeppelin“. Nuėjau į klubą ketvirtame aukšte. Grojo jaunų vyrukų roko grupė „Kontaktai“, miegaliai iškvietė policiją, o architektas Audrys Karalius pasakė, kad jam rokenrolas skamba gerai tik garsiai. „Kontaktų“ gitaristas Urbis – švarus ir deginantis kaip malūnininkų trauktinė. Jie kuria ir savo dainas. Ne visą tekstą supratau. Mintį dainose įtaigiai perteikia Egidijus Sipavičius. Jis ir bugivugį nemiegodamas atlieka. Artimi šiai renginio koncepcijai ir „Frank Orchestra“ („Prano orkestras“).

Repertuaras

Sėdime su akademiku prie Karo muziejaus patrankų. Ruduo meta lapus. Jurgis Bredikis siūlo išmatuoti pulsą koncerto metu. Koks gitaristo Urbio pulsas, kai jie varo 120 decibelų? Ar tai pavojinga? Pasakau akademikui, kad kartais užvedančios muzikos labai reikia. Pvz., kai itin liūdna. Jam labiau patinka džiazas, o ne rokas. Prisimename Naujojo Orleano vietas, kur teko abiem lankytis. Sakau jam, kad dabar pas mus įdomiau negu Niujorke, tad svajoju koncertą pavadinti MŪSŲ BUGIS. Pradeda lyti. Vėl nueinu į buvusį gestapo pastatą. Kęstutis, profsąjungų rūmų direktorius, sako:

– Koks akademikas? Donskis?

– Būtų super.

Susirenka moterys. Agnė, Loreta, Sigita, Rima, Vida.

– Kas gros?

– „Vaizbūnai“.

– Kokie dar velniai?

Data

Erika Jennings kuria bugį apie magišką skaičių 77. Jei koncertas įvyktų gruodžio 7 d. 7 valandą vakaro... tuomet gal išsipildytų visi geri ketinimai, ir lietuvių kilmės airė galėtų pekrikštyti berniuką, kuris netikusiai buvo pakrikštytas namuose kaip ligoniukas.

Patenkinti sumanymu su akademiku svarstome apie apnuodytą aplinką. Užterštas organizmas nežino, ko jam reikia. Sveikas žmogus jaučia, kada jam reikia citrinos, o kada – šokolado. Gerą žmogų tyko įvairūs pavojai. Net ir per muziką žmogus gali atsiverti blogiui, kurio net neįtaria. Praeidami pro Juozo Tumo Vaižganto namą svarstome apie meilę. Ir ką apie tai galvoja „Kontaktai“ ir „Rebelheart“, ir kiti. Abejoju, ar toks renginys įvyks, nes tik Erika kol kas sutiko koncertuoti nemokamai.