MAGNUS DUCATUS POESIS – UKRAINOJE

Gruodžio 6–8 dienomis Kijeve ir Charkove vyko Lietuvos užsienio reikalų ministerijos globojamos tarptautinės poetų bendrijos Magnus Ducatus Poesis skaitymai. Gruodžio 6-ąją Ukrainos rašytojų sąjungos salėje Kijeve susirinko pati didžiausia bendrijos dalyvių komanda: lietuviai Vladas Braziūnas, Antanas A. Jonynas, Kornelijus Platelis, Birutė Jonuškaitė, Eugenijus Ališanka, Vytautas Dekšnys, lenkiškai rašantis vilnietis poetas Romualdas Mieczkowskis, Barbara Gruszka-Zych iš Lenkijos, baltarusiai Uladzimiras Arlovas, Maryjka Martysevič ir Andrejus Chadanovičius, ukrainiečių poetai Serhijus Žadanas, Olehas Kocarevas (Charkovas), Dmytro Lazutkinas (Kijevas), Marjana Savka, Ostapas Slyvynskis ir jaunoji lietuvių poezijos vertėja Jaryna Černiak (Lvovas). Padedami muzikantų Algirdo Klovos ir Mieczysławo Litwińskio improvizacijos, visi aukščiau paminėti iš pradžių pademonstravo, kas yra poetinių kalbų Babelis, vėliau tęsė poetinę ir muzikinę improvizaciją, jau kiek panašesnę į tradicinius skaitymus. Magnus Ducatus Poesis sumanymą pristatė, jos vėliavą išskleidė Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža, vakare dalyvavo, o ir šiaip poetų bei muzikų išvykas rengė bei globojo mūsų kultūros atašė Ukrainoje Gabrielė Žaidytė.

Gruodžio 7-ąją Magnus Ducatus Poesis persikėlė į Charkovą. Charkovo universiteto auditorijoje surengtame vakare dalyvavo V. Braziūnas, E. Ališanka, V. Dekšnys, R. Mieczkowskis, B. Gruszka-Zych, O. Slyvynskis, prie poetų draugijos prisidėjo ir ukrainiečių prozininkai –­ Andrijus Kokotiucha bei charizmatiškasis Jurko Pokalčiukas.

Gruodžio 8-ąją Didžiosios Poezijos Kunigaikštystės pristatymas tapo literatūros festivalio „Charkovo barikada“ dalimi. Festivalio renginiai vyko miesto pakraštyje įsikūrusiame parodų centre, tačiau nustebino nemaža salė, sausakimša prisirinkusi labai gyvos, daugiausia studentiško amžiaus publikos. Po gana akademiškai festivalio fone nuskambėjusių Magnus Ducatus Poesis skaitymų buvo pristatytas Charkovo literatūrinis žurnalas „Sojuz pisatelej“, pasirodė iš Rusijos atvykę poetai, koncertavo kelios Charkovo ir Poltavos roko grupės. Vakaro kulminacija tapo „Atviros Ukrainos slemo pirmenybės“. Atrankos turus laimėję autoriai po tris minutes skaitė trumpus šmaikščius eilėraščius, nuolat kęsdami vedėjo –­ kritiko pabaisos Anatolijaus Uljanovo psichologinį terorą. Ukrainietiški, rusiški, baltarusiški eilėraščiai buvo skaitomi be vertimo, tačiau mieste, kur kalbos norminimo pastangos atrodo beprasmiškos, o jo gyventojų rusų ir ukrainiečių kalba nenuspėjama tarsi Vilniaus krašto tarmės, kalbos barjeras lyg ir neegzistavo. (Tiesa, baltarusių poetų surinkti balai atrodė nepelnytai menki.) Vertinimo komisija kiekvienam turui būdavo atsitiktinai parenkama iš publikos, tad vienu efektyviausių ginklų neišvengiamai tapo decibelų bei necenzūrinės leksikos kiekis ir pikantiškos temos. Balsuotojų garbei reikia pasakyti, kad pirmenybių nugalėtoju vis dėlto tapo subtilumu iš kitų pusfinalininkų išsiskyręs kijevietis Dmytro Lazutkinas, mums pažįstamas iš „Sintezijos“ projekto bei pirmojo Magnus Ducatus Poesis vyksmo Minske 2006-aisiais, taigi ir iš to vyksmo atspindžių „Magnus Ducatus Poesis“ almanache bei jo vaizdo ir garso plokštelėje („Petro ofsetas“, 2007).

Magnus Ducatus choras Ukrainos rašytojų sąjungos menėje Algirdo Kumžos nuotrauka

Festivalio linksmybes baigė festivalio organizatorius „kultinis“ Charkovo poetas Serhijus Žadanas. Jo talentinga radikalia publicistika dvelkiančių eilių ritmą ukrainietišku ska palaikė grupė „Sobaki v kosmosi“. Ši dalis vainikavo ir Lietuvos poetų pažintį su Charkovu – savitu Ukrainos didmiesčiu. Gyvas jo kultūrinis gyvenimas kelia nuoširdžią simpatiją.