Henrikas Čigriejus

Giminių lankymas

Kaip neilgai ant vakarės viršūnės
Retas paukštis pabūna – net nesuspėsi
Su juo sušnekti; į to skrajūno
Atlapą širdį nepažiūrėsi.

Papučia vėjas prieš plunksną margą,
Liepa suošia, ir paukštis kyla –
Nei tavo džiaugsmo, nei tavo vargo
Paukščiui nereikia, tiktai kai mylių

Šimtas ar kitas po juo praskrieja
(Aišku, atgal!) mintys tamsios ir keistos
Paveja paukštį: gal nereikėjo
Lėkti ir viltis, skristi ir leistis –

Nulenkei žolę tik, nukrėtei rasą,
Tuo, kaip tas sako, ir baigės
Visos linksmybės... Grįši, nerasi
Ir to trupinėlio; kieno čia išdaigos,

Kad viskas taip greitai virsta „kadaise“?
Tik likę už stalo vienišos dainos,
Pasakę: jau laikas, jau kilsim, jau eisim,
Sėdi, nesensta ir niekur neina.



| atgal |
 
 
PDR '2000 | Istorija | Laureatai | Darbai | Kontaktai

ENGLISH

Poetinis Druskininkų Ruduo / Druskininkai Poetic Fall ' 2000