Laurynas Katkus

Rembranto motyvas

Ant didelio stalo guli Adomas. 
Laurų vainikas ant jo galvos, 
pilvas prapjautas. 

Iškėlę rūdžių spalvos bures, kanalu
plaukia laivai. Šiapus ir už akiračio
siūbuoja vakariniai varpai. 

Vis tirštėja šešėliai. „Sietyno šviesos nepakanka“ –
susižvalgo pirmasis, mokytinių suolas. 
Bortus plaka šiurkštūs nendrynai. 

Uoliai piešęs kaimynas prasilenkia arčiau
ir prabyla: „Kai tiriu atlasus, brėžinius, 
kai suku naująjį gaublį, 
nepaprastas džiaugsmas išmanymo apima –
jį apsakyt prasižiojęs, išspjaunu rupūžę...“
Sutrikęs nutyla. Ir varpų nesigirdi. 

Spragsi ir smilksta žvakių galiukai, 
o geležtės pasiekia išsiilgtą krantą. 
Juodai apsirengęs žmogus (jo galva tartum 
tulpė) 

replytėmis pakelia apnuogintą ranką, 
pakelia galvą ir apsidairo: 
suolai tušti. Burės nuleistos. 
Kita epocha prasidėjus.




| atgal |
 
 
PDR '2000 | Istorija | Laureatai | Darbai | Kontaktai

ENGLISH

Poetinis Druskininkų Ruduo / Druskininkai Poetic Fall ' 2000