Liudas Pranciškus

Smėlio laivas

marios, nakties užkalbėjimas
jame atpažįstu kaimynus, buvusius
ilgas smėlėtas dugno stalas pilnas vaišių
smėlio laivo šešėly slėpdamiesi nuo nakties saulės
vaišinamės
laiko siūlai dar prasikerta pro vandens lubas
duris naktines klibina kažkas, iš ten degtinės 
tvaikas
ten tie kuriuos užmiršom, ten mes patys
... staltiesės burę plėšo jauna šeimininkė, 
įvyniodama
kiekvienam lauktuvių
šiltas ir minkštas dugno smėlis

kelyje be kelio pro mane tolsta buvusieji 
dalinas šeimininkės
paguoda
bandau įsimint nakties užkalbėjimo melodiją, veltui...

 
Juodas akmuo

nakties troba virš tekančio vandens... nuo slenksčio
tamsos nasruos žvejys žvejoja žuvį, žilas
lietus praryjantis meškerkotį, apsiaustą
ties vandenio medžiu pavargęs rymo
o ryto moterys pravėrusios duris... ledinis smėlis
šunų gauja tarpuvartėj, išniręs takas
tas juodo marmuro senukas pamiškėj, upokšnis senas
šešėliai lenkias miško tylai, šnekas
troba virš tekančio vandens...
ant liepto mėnesienoj renkas kaimo vyrai
sidabro pradalgėm šienauja būtas pievas
auksinis lieptas gulasi į upę – to šešėlis
prie upės stalo medžiai ošia, žuvys renka duoną
taip susitaikęs kaimas giesmes gieda
senieji maldininkai laiko vėjy...



| atgal |

 
PDR '2000 | Istorija | Laureatai | Darbai | Kontaktai

ENGLISH

Poetinis Druskininkų Ruduo / Druskininkai Poetic Fall ' 2000