Sigitas Geda

Šiaudų vežimas

Tie žodžiai saulei leidžiant, ta griūtis
užklumpa tarsi mergą neviltis
o saldžios kriaušių žydinčių lavinos
kvailė savaip nuo girto berno ginas
tačiau savaip gražu ir prapultis
laimingas Dantė pragaran išėjęs
o tu lig šiol šiam cirke sukinėjies
tik retsykiais sublyksi toluma
žmogystos lankstos ne šiame pasauly
kai atsibunda klykianti burna
monetos smulkios byrančios iš saujos
kažkas iš Diurerio?.. šėtono apsuptis
palaiminimas fariziejų duotas
gražuolė miega ant karštos krūties
nejučiomis jai užkrenta akuotas
saldus gyvenimas ir baigiasi giesmė
tai ko dar graužtis? juk visus nuteis
teisuolis tas kurio netgi nebuvo
prapuolė bernas ir merga pražuvo
vieni akuotai... šiaude kur esmė?




| atgal |
 
 
PDR '2000 | Istorija | Laureatai | Darbai | Kontaktai

ENGLISH

Poetinis Druskininkų Ruduo / Druskininkai Poetic Fall ' 2000