Valdas Gedgaudas

Ėjau su žvake per girią gūdžią
ir girios žvėrys man kažką kuždėjo
nesupratau tik nujaučiau – tamsos drabužį
liepsnelės kalavijas švelniai glamonėjo
ir buvo gera eiti ir nebeskaudėjo

ir šitaip keliavau daugybę metų
ir gera buvo nieko nežinoti
nei kur kodėl nei ko einu per lietų
per pūgą darganą ir nemokėti žodžių
man buvo gera eiti ir dainuoti

kol sykį į krūtinę stuktelėjo upė
ir kūną surakino niaurūs vėjai
ir švilpė žuvys medžių šaknys ūžė
liepsnelės kalavijas gesdamas čežėjo
ir gera buvo šniokšt drauge ir jau nebeliūdėjau

ir tvėrėsi lėtai naujų pasaulių bokštai
ir kitas krantas vėrėsi ir kilo
iš dulkių miestai – žengdami į sostą
giedojo prakilniai pulkai debilų
man gera ir nepikta buvo lenkti juos – išvydau
kaip girią gūdžią skradžiai skėlė žaibas
žvakelė sprūdo man iš rankų – švito
ir plaštakose suputojo sraunios žaizdos
ir parklupau prie suniokoto skruzdėlyno
ir pravirkau – man buvo gera – nieko kito




| atgal |
 
 
PDR '2000 | Istorija | Laureatai | Darbai | Kontaktai

ENGLISH

Poetinis Druskininkų Ruduo / Druskininkai Poetic Fall ' 2000