Balys Bukelis

Įdomiausios rudens valandos

   Popietinio Druskininkų rudens dienomis, priešpiet diskutuodavę apie teksto ir konteksto sąveiką, vakarais visi šios poetų šventės dalyviai susirinkdavo į poezijos vakarus. Be abejo, tai buvo įdomiausios Rudens valandos. Poetams skaitant savo opusus, už didžiulį ekraną primenančio „Aido“ kino teatro lango, kuriame pamėkliškai juodavo skaitantys, liepsnojo klevai ir kalė pneumatiniai kūjai – Druskininkai dirbo, nekreipdami dėmesio į balsių ir priebalsių šlamesį. Tame pat ekrane retkarčiais kildavo ir leisdavosi statybinio krano strėlė. Ji gelbėdavo tada, kai pabosdavo klausytis skaitančiųjų. Tada galėdavai tiesiog žiūrėti į metalinės gervės meilės šokį. Laikas tekėjo, darbininkai išsiskirstydavo, gervė užmigdavo, o poetai skaitydavo, o klausovai klausydavo. 
   Na, o dabar apie tai, kas, mano manymu, panašu į deguto šaukštą Druskininkų medaus statinėje. Jaunųjų poetų vakaras buvo aplaistytas nemažu kiekiu alaus, tačiau nuo to nepagerėjo. Jaunieji buvo susodinti prie baltos sienos, primenančios šiurpųjį Goya’os paveikslą, į akis tvieskė ryškios elektros lempos, tetrūko šautuvų ir kareivių. 



Už kito stalo išsirikiavo komisija, kuri turėjo nuspręsti – tas jau poetas, o tas dar ne. Kiekvienam skaitančiam teko po penkias minutes įrodymams pateikti. Kiekvienas norėjo pasirodyti arba geresnis, arba blogesnis, negu yra. Šio konkurso, priminusio komjaunimo susirinkimą, beprasmybę pailiustravo kad ir tas jau minėtas anoniminio eilėraščio konkursas, kuriame nebuvo skirstoma į poetus ir dar ne, bet vis tiek geriausiai pasirodė jauni autoriai. Galima ir reikia rengti jaunųjų kūrybos vakarą, bet kam komisija, kam tas oficialumas?

Literatūra ir menas, 1994 spalio 15


| atgal |

 
PDR '2000 | Istorija | Laureatai | Darbai | Kontaktai

ENGLISH

Poetinis Druskininkų Ruduo / Druskininkai Poetic Fall ' 2000