Kornelijus Jazbutis

   Niekados nesu turėjęs progos per tokį trumpą laiką susitikti tiek daug poetų ir išgirsti juos skaitant tiek savo kūrybos, kaip per šį Poetinį Druskininkų rudenį. Iki šiol aš tebuvau susipažinęs ir skaitęs tuos žinomus, pripažintus poetus, o čia buvo visokių. Kai kurie iš tų mažiau žinomų man pasirodė įdomesni, žaismingesni ir geriau perteikiantys tą dabartinę lietuvių žmonių nuotaiką ir jos niuansus. Tomas Venclova palygino jų eiles su džiazo muzika, o savo ir kitų nusipelniusiųjų eiles su klasikine muzika. Jis prisipažino, kad jis niekad nesiklauso džiazo, o tik klasikinę muziką, kaip Beethoven, Brahms ir t.t. Savo pagrindinėj paskaitoj Tomas Venclova kalbėjo ir apie grafomanus ir buvo sužavėtas Romo Railos, Ukmergės Kultūros Fondo išleista eilėraščių knyga „Grafo Manija“, kurioj Tomas Venclova niekur nerado grafomanijos. Su Romu Raila man teko susipažinti ir pabendrauti daugiau, nes jis per tas tris dienas buvo mano „room-mate“, kartu dalijomės kambariu ir savo įspūdžiais. Mudu abu pirmą kartą dalyvavome Poetiniame rudenyje, tai turėjome privilegiją būti „out-siders“. Poezija buvo skaitoma net keturiose vietose ir kai kada eilės buvo skaitomos tuo pačiu metu dviejose vietose, kaip kad penktadienį, spalio 11 dieną, kavinėje „Širdelė“ ir Druskininkų kultūros centre. Visus išgirsti buvo beveik neįmanoma. 


Man irgi buvo leista pasireikšti. Skaičiau savo eiles per Džojos Barysaitės fotografijos parodos atidarymą „Vita Brevis“ ir dar kelis kartus kavinėje. Savo eiles skaičiau žemaitiškai, angliškai ir lietuviškai. Daugiausia dalyvių ovacijų sukėlė eilės, skaitytos Neringos Abrutytės ir Sigito Parulskio eilėraštis „Jok, Gediminai, jok“, kuris, kiek žinau, dar nėra išspausdintas. Tomas Venclova taip pat skaitė daug savo eilių ir Vstislavos Šimborskos kūrybos vertimą. 

Draugo kultūrinis priedas, 1996 lapkričio 9


| atgal |

 
PDR '2000 | Istorija | Laureatai | Darbai | Kontaktai

ENGLISH

Poetinis Druskininkų Ruduo / Druskininkai Poetic Fall ' 2000