Alesis Turovičius

Saldi druska

Tu briliantas ar ledokšnis? 
Ar galima tave sušildyti kvapu? 
Šiluma sustiprins tavo spindesį
Ir skaidrumą. 
Įdomu, ši drėgmė – 
Mano kvapo lašai
Ar sužeista
Tavo esmė? 
Kapstau žemę ir
Aptinku apvalią šaknį, 
Tikriausiai tai akmuo. 
Sutemose sunku atskirti, 
Ar gėlė pražydo ant palangės, 
Ar ledo puokštė ant stiklo? 
Kanapės tvaikas aštrus, 
Su ja gerai turėtų rūgti agurkai, 
Kaip ir su krienais, česnakais, ąžuolo ar serbentų 
lapais. 
Tokiais agurkais gera užkąsti sirupą nuo kosulio, 
Tada galime įsivaizduoti save
Kaip virtualis kreiserio „Auroros“ jūreivius, 
Maišančius kokainą su degtine... 
Aurora, Aura, Aum-m-m... Aū-ū Ūa-a
Maša plovė Ramą, Krišną, Knyslę... 
Nieko ypatingo, 
Nieko suprantamo, 
Visi tokie laimingi, 
Truputį susijaudinę, 

Nes jie sklerotikai, 
Tokie įsimylėję, 
Nuo vakaro lig paryčių 
Linksminas berniukai saldainiukai... 

Spalio septynioliktoji 17 valanda 30 minučių
Spalio septynioliktoji 17 valanda 31 minutė... (32, 
33, 34, 35, 36, 37... 61, 62 minutės)
Spalio septynioliktoji 17 valanda 78 minutės
Spalio septynioliktoji 26 valanda 96 minutės
Spalio trisdešimt aštuntoji šimtas keturiasdešimt 
keturios
minutės penkiasdešimt šešta valanda tūkstantis 
devyni 
septyni šimtai aštuonioliktųjų metų
(Eilėraštis parašytas kaip Bi Bi El projekto dalis, 
„Bi Bi 
El“ prieš narkotikus.)
Vis dėlto plaukime už horizonto, 
Kur dangus susilieja su vandeniu, 
Ten išmoksime plaukti danguje, 
Skraidyti vandenyje, 
Ir galų gale vaikščioti žeme.

 
Viskas

Jeigu ilgai belsi į duris,
Atsivers totalus WINDOWS.
Erogeninėse ekrano minų laukų zonose
Kartojasi failų mirgėjimas. 
Juodas kraujas persmeigia baltą popieriaus kūną, 
Durys atsiveria po kiekvienos raidės
Palietus
Klavišus laiptelius. 
Virtualios prasmės sapnas – kompiuterinio žaidimo
karas. 
Neatsimerk – miegok. 
Ten, kur tamsu – atsimerkia trečioji akis. 
Tyloje mokosi rašyti. 
„Nepiešk aklųjų šalyje, 
Nedainuok kurčiųjų šalyje, 
Negyvenk mirusiųjų šalyje“. 
Jis nueidavo po milimetrą kiekvieną sekundę, 
Jis laukė, ieškojo atsakymų į klausimus, 
Kopė į kalną, kur viską žino. 
Jis pasiversdavo skausmu ir baime
Ir sugrįždavo į šviesą bei viltį. 
Jis skendo ir degė požemio tiglyje, 
Vėl sugrįždamas į gyvenimo ratą. 
Kad vėl nueitų po milimetrą kiekvieną sekundę
laukti, ieškoti atsakymų į klausimus, 
kopti į kalną, kur viską žino. 
Jis pamesdavo „Aš“ ir tapdavo mase,
Bet sukurdavo lyderį ir tapdavo savimi. 
Jis nueidavo po milimetrą... kiekvieną sekundę
Jis laukė, ieškojo atsakymų į klausimus, 
Kopė į kalną, kur viską žino. 
Ten jį sutiko Visi, ir jis išgirdo: 
Mes matėme, kaip tu nueini po milimetrą 
kiekvieną sekundę, 
laukė ir ieškojo atsakymų į klausimus, dabar mes 
viską
žinome.


   Iš baltarusių kalbos vertė Benediktas Januševičius




| atgal |
 
PDR '2000 | Istorija | Laureatai | Darbai | Kontaktai

ENGLISH

Poetinis Druskininkų Ruduo / Druskininkai Poetic Fall ' 2000