Edvinas Raupas

* * *

aš nieko kito neturėjau
ir niekas nieko kito neturėjo
mes garsiai šaukėm viens kitam kad esam
išbandėm mirtį
ir išlaisvinome dangų
jau trečią dieną viskas buvo po senovei
pirmoji pasitraukė kregždė
sirenos buvo mūsų nuotakos ir dvasios
bent jau apsvaigčiau aš ištariau stovėdamas
vidury rato
kol pasaulis susitrauks
visai

 
* * *

Keista žodžių tvarka
gervių trikampy: Niekam netinkantys
atramos taškai tiktai jausmai
jausmai: Atskirai jinai pasakė Ten mes jau
buvom vėliau iš nežinojimo praradom protą kaip
du šikšnosparniai prigrūstoje metro stoty Eik
su manim o visa kita mes jau radom: Didysis
menas reiškia išleisti kokią evangeliją: aš tau
padovanosiu šimtmetį tuščias ėdžias tvartely
Mano vaike!
Mano išsaugotasis Viešpatie!
Mano tabu!
Kai tu pavargsi eik su manimi ir aš tave pradėsiu
dar vieną kartą





| atgal |
 
PDR '2000 | Istorija | Laureatai | Darbai | Kontaktai

ENGLISH

Poetinis Druskininkų Ruduo / Druskininkai Poetic Fall ' 2000