Linardas Zolnerovičius

* * *

vis naujos ir naujos ugnys sušvis stiebuose
dangus skelbia rytą tai melo ženklai
mūsų laivas nugrims prie ryto žaros krantų
mūsų dienos kaip lapai nuvytę bus nuneštos vėjo
motina kur danguj apraudi čigonų kapus
tėve kuris dausose atleidi už pažadėtąją žemę
blyškūs žiedai anapus kurs karalystę
jų kalnuose švyti pagodos vyšnios raudonos
krauju pražydusiom rankom stveriasi
Knygos
dangaus mylimieji išliekit ant mūsų naktį
dangaus mylimieji dangus jau seniai
uždarytas




| atgal |

 
* * *

klausykis šiąnakt sode kiek nukris obuolių
tiek naktų susitiksim
klausykis kiek žingsnių per sodą žengsiu tiek
metų mes būsim išskirti
klausykis kiek lapų vėjas žarstys tiek
šimtmečių laukiu šio mirksnio
obuolio kelias žolėj sidabrinėj
gyvatė laikas akmeny

klausykis šią naktį sode tavo akmenio dievui
girgždėdamos žemėn
smigs kojos
sodas pilnas barzdotų žmonių su kailiais ir
purpuro rūbais
jie guli sukritę žolėj
(tavo veidas prigludęs prie stiklo)
krenta štai obuolys šnabždesiai obely tupi
buda

aš žinau tu ateisi žolės vilnimis tarsi Kristus
iš kišenės iškris tau stiklinis žaisliukas įriedės
į kurmiarausį
pataikys į akį tam dievui jis gaus žydrą zylę
ji ištrūks ir pamojus tam vyrui sparnu
atsitūps ant šelmens
ir dergs ant palangės

 
PDR '2000 | Istorija | Laureatai | Darbai | Kontaktai

ENGLISH

Poetinis Druskininkų Ruduo / Druskininkai Poetic Fall ' 2000