Marija Briede

Kančios

Mano dienos skęsta
laukime
kitos akimirkos,
kuri tą laukimą pradės iš naujo.
Laukimas kankina,
jo ašmenys žeidžia
lig alpulio,
ir mes krentam į nebūtį
visiškai tam nepasiruošę.
Mes išsisklaidom joje.
Mes išsisklaidome tuose,
kurie šį laukimą jau įveikė.



| atgal |

 
Jei

Jei aš kada buvau ir dar esu
giesmė, kurioje paslaptis
užgimsta ir miršta,
kurios prasmė
paslėpta nuo jūsų;
jeigu ją vis dar girdi žemė
ir nujaučia žolė, – –
begalinė tylos
tampa mano bendrininke;
ir jei mane dar nušviečia svaja
ir savoj paslapty man prieglobstį duoda, – –
tai dėl to, kad
giedodamas paukštis
manęs neišduoda.


Iš latvių kalbos vertė Giedrė Šlapelytė

 
PDR '2000 | Istorija | Laureatai | Darbai | Kontaktai

ENGLISH

Poetinis Druskininkų Ruduo / Druskininkai Poetic Fall ' 2000