Nicolajus Stochholmas

Rožės testamentas

Aš, rožė, lig mirties pasmerkta priimti
net dulkes nuo žemės kaupiu ir gaunu jas vėl
jau smaugia juoda beprotybė pralaužusi skydus
manuosius kur skraitą apvisę godieji vabzdžiai

Kol kas tebesu prie šaknų prirakinta, o saule, o 
debesys!
Ša! Nutilkite jūs, jūs peilio nejuntant
padekit mane begalinėj tamsoj
įtūžusių vapsvų dykroj karūnuokit



| atgal |

 
Šią akimirką

Aš kraujyje dunksintis akmuo
ašarojantis vaikas
panirusių rąstų denyje
veidrodis ant kurio saulė
išskleidžia raudonų samanų bures

Aš senis slenkąs
savomis valdomis
atgimę žingsniai
išnyrantys ūžiančio
miško garsais


   Iš danų kalbos vertė Loreta Laužikaitė

 
PDR '2000 | Istorija | Laureatai | Darbai | Kontaktai

ENGLISH

Poetinis Druskininkų Ruduo / Druskininkai Poetic Fall ' 2000