Pėteras Brūveris

Dvynių tryniai, II

1
žiūrėsi laikrodį langą
lėks per saulėlydžio dangų

stiebiuos pterodaktiliui sklandant
ilgai nesustos prie kranto

švelnios vilnys denį šlakstys
kalaviją suspaus makštis
2
pterodaktiliai tardo
neaiškią ateitį ardo

į Laiką urbiasi skraido
nejausdami Dievo veido 

gręžiuos į akivaro akį
plaukuos man spiečius plaštakių 

3
šiandieną čia pat su Zoja
bet jaučiantys jau mezozojų

akys akipločiu žiūri
placentiniai kaulingos žuvys

žemės pluta susirangiusi
fosilijos mano rankose

4
danguose mainosi mėnuo
širdyse nuosėdinės uolienos

apdaras smėlis ir gleivės
pterodaktiliai bendrakeleiviai

Laikas šliuzus išsprogdino
švyst randuotoji tavo sėdynė


 
Dvynių tryniai, III

1
prašinėtojai būriais

kirmis ruso sienojuj
bu(r)bulis caro burnoj

rasiejoms nuogoms atiduosim
amerikes susapnuoti

2
apžergęs kraujuotą šaką
ką jis su pjūklu šneka

slėny kareivių tiršta
pavasarį atitirpsta

per baltijas šakos svarios
obuolius žvangina caras


ko ten minia susiplūkus
užuolaidos properšoj snukis

tūkstantakis gelmių spindulys
vidur jūros Dzintaro Ulisas

šlamindamas rublių auksą
Laci Laimos neprasnauski

4
švedas bijosi ruso
latvis apmiršta iš lūkesčio

vikingai delsia prie kranto
nekrologas per paštą skrenda

gal apsieis be karo?
Nobelio premiją carui!


   Iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas



| atgal |
 
PDR '2000 | Istorija | Laureatai | Darbai | Kontaktai

ENGLISH

Poetinis Druskininkų Ruduo / Druskininkai Poetic Fall ' 2000