Uldis Bėrzinis

Klausiamoji proza

(Kiekvieną kartą būna taip) žmogaus sūnus
eina Jeruzalėn pavasarėja medžių šakos. Tie žmonės tiki kad šįkart ateis toji karalystė. 
Kiekvieną kartą būna taip (bet karalystė neina). 
Pavasarėja medžių šakos žemė pilna žalios
žolės. Dviese sėdi pakelėj. Jei Godo eis Jeruzalėn 
ir jie eis kartu. 
Galbūt tai yra karalystė.

*

Pragaras pastiebiais
Varpos nesiekia 

Lekia per debesis
Širdžių neliečia

Viešpatie, kas ne taip? 
Kodėl nesninga

Lokys dar šlaistosi
Neminga, neminga. 

 
*

Vis viena ateis vagis naktį, prie sklendžių
krapštysis, bailus bus, aklas bus, 
nebus jokių šansų, pilna burna vandens, 
keiksmai
ant galvos, kibirkštis bus į pakulas,
ką padarysi, viskas darsyk kartosis, 
teisėjas bus, minia bus, budelis bus, 
kaklas bus; 
ak, kaip bus faina! Ir vėl iš pradžių tyla
bus, tamsa bus, žvakė bus, vagis bus. 


   Iš latvių kalbos vertė Jonas Strielkūnas




| atgal |
 
PDR '2000 | Istorija | Laureatai | Darbai | Kontaktai

ENGLISH

Poetinis Druskininkų Ruduo / Druskininkai Poetic Fall ' 2000