1996 metų 
Jotvingių premijos laureatas 

Marijus Jonaitis

Apie intelektualų balių

  Literatūra be intelektualinio prado neįsivaizduojama – to reikalauja elementarus kalbos rišlumas, nekalbant jau apie meistriškumą. Jeigu intelektualumas nėra estetinė kategorija, o pasaulėjautos ypatybė, kaip teigia K. Platelis, tai ji atsiduria greta kitų tos rūšies ypatybių, pvz., aistringumo ar žaismingumo, kurios savaime nėra literatūrai nei geros, nei blogos. Vis dėlto nesunku nujausti šios temos poleminę potekstę – lietuvių literatūroje tradiciškai persveria jausminio aprašinėjimo instinktai, išsiugdę viską „širdimi“ (po kuria ritmingai plaka kolektyviniai instinktai), o ne smegenų pusrutuliais matuojantį skaitytoją. Šitokie širdingi-dainingi vieną gražią dieną pasijutome, anot M. Martinaičio, paskutiniai Europoje dainuojantys ir šokantys durneliai (feministės principingai papildytų – širdingai dainingos durnelės). Žinia, su tokiais/tokiomis mažiausiai vargo apsidirbti valstybiškai bei ideologiškai. Intelektualinių ambicijų neturinti tauta – šiam stereotipui padėjo įsitvirtinti tiek mūsų žemdirbiškoji inercija, tiek literatūriniai lietuvio – egzotiško barbaro, naivaus gamtos vaiko, užsispyrusio žemės kurmio – tipažai, gimę tokių rašytojų kaip H. Sienkiewicz ar H. Sudermann galvose. Išties akivaizdu, jog mūsų literatūra (religingumas, politika, etc.) stokoja ne emocinės patirties, bet idėjų ir vaizduotės, o daugelis rašytojų tebėra, anot Vaižganto, buities surašinėtojai. Ankstesnę realistinę buitį pakeitė siurrealistinė, o tačiau realizmo klasikų pakeisti siurrealistai kažkodėl neskuba – matyt, kvapo užtenka tik klasikams nurašyti. Visa tai turint galvoje, aptarti intelektualumą literatūroje atrodo gan perspektyvus užsiėmimas. Tačiau iš karto iškyla problemų – ar nebus šios temos nagrinėjimas pirmiausia bendrosios kultūros krizės, pagaliau viso išsiderinusio gyvenimo požymis, o tik paskui gaivinimo galimybių žvalgyba? Juk turime pripažinti moderniojo intelektualumo atsiskyrimą nuo kūrybos (tą patvirtina ir diskusijos temos formulavimas), negalime nematyti intelektualo susvetimėjimo visuomenei ir visuomenės atsakomojo abejingumo, paįvairinamo abipusės paniekos išlydžiais. Perfrazuojant A. Šliogerį, dar susikalbama dėl reikšmių, bet jau nesusikalbama dėl prasmių, intelektas neišvengiamai tampa preke. Kad intelektualumas literatūroje subtiliai reliatyvus dalykas, bylotų tokie klausimėliai: ką tamstos renkatės – ar, tarkim, V. Rubavičiaus intelektualią poeziją, ar A. A. Jonyno tiesiog poeziją? Ar L. Cieškaitės intelektualią metafiziką, ar G. Patacko tiesiog „fiziką“? Katras intelektualiai patrauklesnis – E. Mieželaičio Žmogus ar M. Martinaičio Kukutis? 
  F. Nietzsche visą Vakarų civilizacijos krizę siejo su racionalaus intelekto išsekimu, gydymui pasitelkdamas vitališkas Dioniso injekcijas. Fovistai (laukiniai) troško barbariško tikrumo, siurrealistai su A. Bretonu priešakyje įtikinėjo, jog eilėraštis turi išreikšti intelekto krachą. Apskritai visas modernizmas su retomis išimtimis neigė arba bent jau nepasitikėjo logika, racionalumu. Antra vertus, ne kas kita kaip modernioji miestų kultūra suformavo nūdienę intelektualo – idėjų specialisto – sampratą (terminas „intellectuels“ išpopuliarėjo Prancūzijoje per Dreyfuso bylą 1898 m.). O ir postmodernizmo arkliukai – antiintelektualizmas, eklektizmas, erotizmas – laigydami pastišų ir performansų pievose, darosi sau pramogą, purtydami intelektą iš balno. Intelektualas A. Šliogeris, kurio neapkaltinsi simpatijomis postmodernizmui, iškilmingai prisipažįsta, jog pavasarinio mėšlo kvapas jam kur kas malonesnis už rafinuotą abstrakcijos aromatą. Beje, panašių (ne parfumerijos prasme) nuostatų laikėsi ir didysis A. Šliogerio autoritetas 

• toliau --> •

 
- Jotvingių premijos laureatai -

1985 - Kornelijus Platelis
1986 - Vytautas P.Bložė
1987 - Bronius Kutavičius
1988 - Alfonsas Nyka-Niliūnas
1989 - Kazys Bradūnas
1990 - Henrikas Čigriejus
1991 - Henrikas Nagys
1992 - Donaldas Kajokas
1993 - Knuts Skujenieks
1994 - Sigitas Geda
1995 - Sigitas Parulskis
1996 - Marijus Šidlauskas-Jonaitis
1997 - Antanas A.Jonynas
1998 - Marcelijus Martinaitis
1999 - Nijolė Miliauskaitė
2000 - Alfonsas Bukontas


- PDR premija už poetinį debiutą -

1998 - Darius Šimonis
1999 - Gintaras Bleizgys
 
PDR '2000 | Istorija | Laureatai | Darbai | Kontaktai

ENGLISH

Poetinis Druskininkų Ruduo / Druskininkai Poetic Fall ' 2000