EilėsDonatas Petrošius [skaityti komentarus]
Būtojo kartinio vienaskaitos antras asmuo
Įsimylėjai?
Ir kas čia tokio jos kambaryje kūrenosi krosnis, ir ji niekada
neatspėdavo, kas vaikšto jai už nugaros ir rankomis uždengia akis.
Bet kai ateidavai tu, už užuolaidų kažkas slėpdavosi ir
langas būdavo tamsus,
todėl nerodyk pirštu į ugnį
ji liudininke tavo nebus.
Tai gal nieko tarp jūsų ir nebuvo?
Nebuvo. Prisimenu tądien mane apvogė. Troleibuse ištraukė
dvidešimt litų ir Mokslų akademijos bibliotekos skaitytojo bilietą.
Bet nerodyk pirštu į keleivius
jie liudininkais tavo nebus.
Šiąnakt vėl nemiegojai?
Įsibėriau per daug arbatžolių, iškart nepritraukė, nes vanduo
buvo per šaltas. Tik žvilgsnis ilgam įklimpo tirščiuose,
kai baigiau gerti.
Nerodyk pirštu į dugną
liudininkų ir iš ten nebus.
Ištrūko saga iš palto?
Taip, tai tobulai surežisuotas triukas, tam, kad nukreipčiau
pašnekovo dėmesį nuo vidinės kišenės, kurioje spaly
įsivėlė kankorėžis.
Koks dar kankorėžis
jis liudininku tavo tikrai nebus.
Bėgi nuo savęs?
Švinta, o Vilnius jau kitas, ne tas, kuriame prieš tris valandas
gluosny prie Taurakalnio vakarojom. Grįžtam visi tokie
šaukdami "aš užkalbėsiu tave nuo jų, aš numylėsiu tave
nuo jų, aš nukankinsiu tave, aš susprogdinsiu
"
Troleibusas Čiurlionio stotelėje nesustojo, niekas
nepriėjo ir nepasakė, kad liudininku mano bus.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
- - - - virš cerkvės praskrido kovarnis.
Suspėjau baloje užminti ant jo atspindžio.
Sustok ir apsidairyk, kas dar matė, kas šį kartą
tavo liudininku niekada nebus.
Dvi antiteritorijos su kilnojama sostine
Nusprendėm nugriaut Grąžtų gamyklą, nes gręžta buvo per daug.
Aplink vienos skylės, o iš jų tarsi kieno akys žiūri, kai nesmagu.
Gamyklos vietoje iškils modernus kino teatras su policijos nuovada.
Klestės Laisvalaikio Užimtumas ir Tvarka mūsų mieste taip
greit viskas keičiasi.
Architektūroje tereikia pakeist genetinę plytą vietoj bjaurių
horizontalių įsivyraus didingi kupolai tartum kas Geras ir Didelis
galva būtų įlenkęs troleibuso stogą.
Nuspręsta griaut Grąžtų gamyklą, nes ji yra gyvas akibrokštas
miestui, kuriame neužtenka arklio jėgų ekskavatoriams, rankų
kastuvams ir burnų greitai gendantiems maisto produktams.
Keliautojui miestas prasideda nuo stoties rajono, net jei jis dar
tik planuoja būsimas keliones. Čia aš nusiperku Baltarusijos vizą,
nors nieko nenoriu, nes nežinau plano, keisti. Tik išsiunčiu anapus
sienos kelis nededikuotus laiškus, bet dėl viso pikto visada
nešiojuosi su savimi nematomą dvipirštį šautuvą,
(ech chei!) šautuvą nusišautuvą.
Rausiame gruntą nagais ir girdime, kad kažkas Geras ir,
aišku, Didelis rausiasi iš aukštybių pas mus o-ho!
ištartum tiesiai iš aukštybių pas mus.
Griūva Grąžtų gamykla, kasasi žiūrovai kas sau į visas
žinomas puses. Kai turi Baltarusijos vizą, rodos, priešaky
visa Bizantija, bet mano priežastys, kertant sieną, nuo
pasekmių atsiskirs, ant horizonto nusileis iškilminga uždanga,
kaulai masinėje kapavietėje truktels lyg per blogą sapną:
gerai tiems, kurie apanka dar paviršiuj, gyvi, nebemato,
kaip peiliai žaidžia, kaip dega durpynai, kaip dvi
nei dangaus, nei žemės teritorijos susiremia dėl
virtualios sostinės, dvasios važinėjasi tuščiais liftais:
ten ir atgal, gręždamos švytinčią debesų plazmą,
užgesusių žvaigždžių pelenais pasibarstome galvas,
galingais šviestuvais nubaidome užklydusias Zodiako bandas
mūsų mieste dabar viskas taip greit keičiasi,
ilgas ir laimingas gyvenimas vis rečiau bepasiteisina.
|