ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-01-25 nr. 637

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Darius Klibavičius. Minkštumo ženklas – "i" (43) • -gb-. Štai ką vadinu metimu (18) • Bertolt Brecht. Įsikalk (2) • Leonas Stepanauskas. Užsižiebkite, Kvedlinburgo analai (1) • Thomas Merton. Mintys vienumoje (2) • Sigitas Geda. Šuo šunį džiovina (16) • Agnė Narušytė. Post Soviet Scriptum (10) • Donatas Petrošius. Eilės (3) • Gytis Norvilas. Eilės (6) • Luigi Zoja. Analizės amžius (1) • Rūta Birštonaitė. Argi tai gyvenimas (1) • Rokas Sinkevičius. Atsiliekantys stereotipai (8) • Vygantas Vareikis. Gerceno kompleksas (3) • K. K.. Septyniasdešimtmetis jaunuolis (1) • Edvardas Žižys. Eugenijaus Ginvilos-Kulviečio vaikaitis kalbės lietuviškai (3) • Juozas Šorys. Medeljino "saulutės" (28) • Janina Bielinienė. Du karaliaus autografai (5) • Dmitrij Prigov. Kūryba (10) •

Eilės

Donatas Petrošius

[skaityti komentarus]


Būtojo kartinio vienaskaitos antras asmuo



Įsimylėjai?
Ir kas čia tokio – jos kambaryje kūrenosi krosnis, ir ji niekada
neatspėdavo, kas vaikšto jai už nugaros ir rankomis uždengia akis.
Bet kai ateidavai tu, už užuolaidų kažkas slėpdavosi ir
langas būdavo tamsus,

todėl nerodyk pirštu į ugnį –
ji liudininke tavo nebus.

Tai gal nieko tarp jūsų ir nebuvo?
Nebuvo. Prisimenu – tądien mane apvogė. Troleibuse ištraukė
dvidešimt litų ir Mokslų akademijos bibliotekos skaitytojo bilietą.

Bet nerodyk pirštu į keleivius –
jie liudininkais tavo nebus.

Šiąnakt vėl nemiegojai?
Įsibėriau per daug arbatžolių, iškart nepritraukė, nes vanduo
buvo per šaltas. Tik žvilgsnis ilgam įklimpo tirščiuose,
kai baigiau gerti.

Nerodyk pirštu į dugną –
liudininkų ir iš ten nebus.

Ištrūko saga iš palto?
Taip, tai – tobulai surežisuotas triukas, tam, kad nukreipčiau
pašnekovo dėmesį nuo vidinės kišenės, kurioje spaly
įsivėlė kankorėžis.

Koks dar kankorėžis –
jis liudininku tavo tikrai nebus.

Bėgi nuo savęs?
Švinta, o Vilnius jau kitas, ne tas, kuriame prieš tris valandas
gluosny prie Taurakalnio vakarojom. Grįžtam visi tokie
šaukdami "aš užkalbėsiu tave nuo jų, aš numylėsiu tave
nuo jų, aš nukankinsiu tave, aš susprogdinsiu…"

Troleibusas Čiurlionio stotelėje nesustojo, niekas
nepriėjo ir nepasakė, kad liudininku mano bus.

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
- - - - virš cerkvės praskrido kovarnis.
Suspėjau baloje užminti ant jo atspindžio.
Sustok ir apsidairyk, kas dar matė, kas šį kartą
tavo liudininku niekada nebus.


Dvi antiteritorijos su kilnojama sostine



Nusprendėm nugriaut Grąžtų gamyklą, nes gręžta buvo per daug.
Aplink vienos skylės, o iš jų tarsi kieno akys žiūri, kai nesmagu.

Gamyklos vietoje iškils modernus kino teatras su policijos nuovada.
Klestės Laisvalaikio Užimtumas ir Tvarka – mūsų mieste taip
greit viskas keičiasi.

Architektūroje – tereikia pakeist genetinę plytą – vietoj bjaurių
horizontalių įsivyraus didingi kupolai – tartum kas Geras ir Didelis
galva būtų įlenkęs troleibuso stogą.

Nuspręsta griaut Grąžtų gamyklą, nes ji yra gyvas akibrokštas
miestui, kuriame neužtenka arklio jėgų ekskavatoriams, rankų
kastuvams ir burnų greitai gendantiems maisto produktams.

Keliautojui miestas prasideda nuo stoties rajono, net jei jis dar
tik planuoja būsimas keliones. Čia aš nusiperku Baltarusijos vizą,
nors nieko nenoriu, nes nežinau plano, keisti. Tik išsiunčiu anapus
sienos kelis nededikuotus laiškus, bet dėl viso pikto visada
nešiojuosi su savimi nematomą dvipirštį šautuvą,
(ech – chei!) šautuvą – nusišautuvą.

Rausiame gruntą nagais ir girdime, kad kažkas Geras ir,
aišku, Didelis rausiasi iš aukštybių pas mus – o-ho! –
ištartum – tiesiai iš aukštybių pas mus.


Griūva Grąžtų gamykla, kasasi žiūrovai kas sau į visas
žinomas puses. Kai turi Baltarusijos vizą, rodos, priešaky –
visa Bizantija, bet mano priežastys, kertant sieną, nuo
pasekmių atsiskirs, ant horizonto nusileis iškilminga uždanga,
kaulai masinėje kapavietėje truktels lyg per blogą sapną:
gerai tiems, kurie apanka dar paviršiuj, gyvi, nebemato,
kaip peiliai žaidžia, kaip dega durpynai, kaip dvi –
nei dangaus, nei žemės teritorijos susiremia dėl
virtualios sostinės, dvasios važinėjasi tuščiais liftais:
ten ir atgal, gręždamos švytinčią debesų plazmą,

užgesusių žvaigždžių pelenais pasibarstome galvas,
galingais šviestuvais nubaidome užklydusias Zodiako bandas –
mūsų mieste dabar viskas taip greit keičiasi,

ilgas ir laimingas gyvenimas vis rečiau bepasiteisina.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


479. komplikuotas :-( 2003-01-25 12:56
Kas čia per poezija? Eklektiškų minčių sąšlavynas ir nieko daugiau. Tokios poezijos pilnus sąvartynus supilti galima iš žmonių rašančių dėl rašymo. Jokio stiliaus, jokios minties, metaforiškumo, simboliškumo etc. Klaiku...

531. Voina2003-01-27 14:44
Gal taip baisu nėra, kaip rašai pirmasis, bet... Eilėraščius lyg ir pradeda Petrošius gan tvirtai, o paskui svyru, svyru ir nusvyruoja tekstas kaip pusgirtis gibonas. Pabaigos tragiškai blogos - tiksliau - jokių pabaigų. Nėr pabaigos - nėr ir eilėraščio.

617. Hmm...2003-01-31 10:16
Atleiskite, bet nesuprantu panašių eilių. Mintis lyg ir yra, bet rimas ir derinimas ? Tai, kodėl tada šis kūrinys vadinasi eilės ? Ar ne geriau būtų tai pavadinti apsakymu ? Jei taip ir toliau išsigims mūsų eilių sąvoka, tai greit vaikams mokyklose drąsiai galėsime sakyti - Žemaitė rašė puikius eilėraščius. Štai, kad ir "Marti". Išmok vaikeli nors kelis POSMELIUS šio puikaus eilėraštuko.