8-ojo dešimtmečio pradžioje laisvajame pasaulyje buvo gan populiaru atsidusti: „Mmm... Mandom.“ Gal ir gerai, kad mūsų ten nebuvo. Juk tai reklaminis šūkis, vienas iš tų, kurie atgrasiai prilimpa prieš norą. Tuo tarpu šiandien galime grožėtis ta reklama nesuinteresuotai. Nes reklama sena, o siūlomos prekės „Maximoje“ vis tiek nerasime. Nes reklamoje vaidino Charlesas Bronsonas.
„Mandom“ – tai japonų kosmetikos bendrovė, gyvuojanti nuo 1927 metų. Prekės ženklo pavadinimas sudėtas iš dviejų žodžių – man ir freedom. Tad iš reklamos, kurioje Bronsonas reklamuoja „Mandom“ parfumeriją vyrams, galėtume tikėtis vyriškumo esencijos pažado – tebūnie atleista už tokį nekorektišką žodžio man supratimą.
Reklamos siužetas primena filmo nuotrupą. Iš tamsos išnyra rojalio klavišus švelniai liečiantys pirštai. Tamsiaodis pianistas skambina dainos „Lovers of the world“ motyvą. Kamera pereina nuo pianisto rankų prie veido. Paskui, sekdama pianisto žvilgsnį, keliauja prie Bronsono (aktorius rymo prie rojalio, nušviestas žvakių). Kamera atsitolina, padaro kilpą ir vėl grįžta prie Bronsono veido. Stambus planas: aktorius nuleidžia akis, paskui kilsteli ir nusišypso. Pakelia akis dar aukščiau, dar labiau nušvinta. Už kadro pasigirsta jo gilus balsas: „Visas pasaulis myli mylimąjį, visas pasaulis myli Mandom.“ Čia vaizdas užtemsta. Kitame epizode seneliukas portjė (jį vaidina žymus aktorius Percy Heltonas) isteriškai juokdamasis įsodina Bronsoną į automobilį ir palinki kieto miego. Ritmas intensyvėja, ima skambėti originalus „Lovers of the world“ įrašas. Greitas ir trumpas važiavimas naktiniu didmiesčiu; kambario tamsa; prasiveriančios durys ir su šviesos srautu įžengiantis Bronsonas. Vyriškis nusišypso, pasirąžo. Paima pypkę, sviedžia marškinius į orą, stipriu judesiu pasuka flakono dangtelį ir ima dosniai šlakstytis odekolonu – pila jį ant sprando, įsitrina krūtinę. Ima švilpti kulkos. Įsiterpia kadrai, kuriuose Bronsonas šaudo tiesiai į mus ir į save patį, odekolonu besigaivinantį. Pasigirdus žirgo žvengimui, matome, kaip Bronsonas joja per dykumą, kuri išsigaubia kaip flakonas su užrašu „Mandom“. Bronsonas – „Mandom“ karalijos viduje! Stambus planas: vos besišypsantis, bet labai laimingas, o dėl primerktų akių ir samurajiškų ūsų – dar ir labai japoniškas Bronsono veidas. Metas ištarti: „Mmm... Mandom.“ Bet tai dar ne pabaiga. Vėl sugrįžtame į viešbučio kambarį: Bronsonas juodu chalatu sėdi krėsle ir rūko pypkę. Klipas baigiasi trumpu žvilgsniu į savotišką altorėlį: ant jo sustatyti skirtingi „Mandom“ flakonai, o virš jų kabo du ginklai.
Ar pastebėjote: reklamoje nėra moters. O juk atrodo, kad ji turėtų pasirodyti! Kad ir tada, kai Bronsonas įžengia į kambarį ir apsidžiaugia, tarsi būtų ją pamatęs. Bet ne – tik pypkės ir odekolonas... Vis dėlto klipas tiesiog prisodrintas moteriškumo ir įsimylėjimo nuotaikos. Kai skambant melodijai kamera pritraukia Bronsono veidą, jis akivaizdžiai kažką prisimena. Galbūt muzika atgaivina seniai išdilusį jausmą? O gal jis ką tik grįžo iš nuostabaus susitikimo ir trumpam užsuko į barą? O gal pasimatymas su mylima moterimi jo dar laukia? Ta moteris tikriausiai jam atsidavusi, jis tiki ja ir neturi dėl ko nerimauti ar pavyduliauti. Bet kuriuo atveju klipas perteikia tokią antrinę būseną, laimingos meilės pasekmę. Tą patvirtina ir dainos tekstas. Kadangi vyras yra moters mylimasis, jį jau myli visas pasaulis. Štai kodėl vyrui nereikia blaškytis. Jis sklidinas meilės, jis neturi ko trokšti, ilgėtis, tad gali persikelti į uždarą vyro pasaulį, kur pasiners į svajones apie grynai vyriškus reikalus.
Todėl ir turime progą susipažinti su to meto džentelmeno privalomų įgūdžių rinkiniu. Vyras turi mokėti klausytis ir įvertinti muziką, būti draugiškas net ir su portjė, deramai vilkėti ir nusimesti drabužį, puikiai valdyti kūną, kad net ir menkiausius dalykus atliktų nerūpestingai ir grakščiai. Beje, juodą dantytą flakono dangčiuką Bronsonas pasuka taip, lyg jis būtų revolverio šovinių būgnelis.
(O gal tai ne meilė? Gal tai kūrybos džiaugsmas? Ir grįžęs iš filmavimo aikštelės Bronsonas vis dar kupinas pakylėtumo bei malonaus nuovargio, kurį išsklaido aromaterapijos procedūra?)
Kuo gi kvepėjo Bronsonas? Žiūrint klipą atrodo, kad tai turėjo būti paradoksalus parako, prakaito, tabako ir tyro gaivumo derinys. Liūdna, bet sunkiai sekėsi rasti bent vieną padorų „Mandom“ kompozicijos aprašymą. To priežastis veikiausiai ta, kad „Mandom“ iš tikrųjų nėra prabangūs, iš kelių natų supinti kvepalai. Tiesą pasakius, iš klipo apskritai nelabai aišku, kokia kvapiąja priemone naudojosi Bronsonas. Vienur minima, kad Bronsonas šlakstėsi odekolonu. Tačiau sprendžiant iš gausaus kiekio, tai galėtų būti kūno gaiviklis. Kai finale Bronsonas paglosto skruostus ir smakrą ranka, panašu, kad jis po skutimosi pasinaudojo losjonu. Ko gero, tai įvairias priemones apimanti reklama (prisiminkime Bronsono altorėlį).
Kiek anuomet Bronsonui buvo metų? 1921 metais gimęs aktorius turėjo būti jau pusamžis vyriškis. Šiandien sunkiai įsivaizduotume parfumerijos reklamą, kurioje pasirodytų panašus į Bronsoną vyras. Ir ne vien dėl šiais laikais taikomo negailestingo amžiaus cenzo. Per tuos metus vyriško patrauklumo kanonas irgi pakito. „Vyriški vyrai neišrodo jaunai. Vyrai, kurie kovoja, vyrai, kurie deda išties daug pastangų ir neriasi iš kailio, atrodo seni ir atgyvenę“, – teigia Mayu Shimokawa, „Mandom“ reklamos vadovas ar vadovė. Turbūt nenustebs mūsų metroseksualai, kai pasakysiu, kad dabartinis Japonijos moterų numylėtinis yra glotnaus veido liaunas androginas. Pamišimas dėl mielumo (kawaii) Japonijos popkultūroje viešpatauja gerus keturis dešimtmečius, tačiau tik pastaruoju metu ši savybė tapo ir vyrų pranašumu.
Pabrėžti mielą ir jaunatvišką išorę geriausiai padeda kosmetika. Nors apskritai kosmetikos rinkos padėtis Japonijoje gan vidutinė, prekyba odos priežiūros gaminiais vyrams per metus vidutiniškai išauga 13 procentų. Šiandien „Mandom“ turi specialiai jauniems vyrams skirtą priemonių liniją „Gatsby“. Naujuoju reklaminiu veidu tapo Kimutaku – labai jaunai atrodantis dainininkas ir aktorius, prieš dešimtmetį buvęs stiliaus etalonu ir turėjęs daug kopijuotojų. Kaip ir reikia tikėtis, televizijos reklamoje jis nešaudo iš odekolono flakono. Kimutaku vilki šilko pižamą ir žaidžia savo garbanomis, siekiančiomis pečius.
Tiesa, anot lyčių tyrinėtojo Genaro Castro-Vázquezo, visi šie japonų visuomenės pokyčiai yra tik paviršiniai. Nors vyrų išvaizda keičiasi, vyrų vaidmenys ir toliau išlieka tie patys. Juk „vyriškumas ir dailumas Japonijoje nėra priešingybės“!
Beje, „Mandom“ flakonas liko nepakitęs iki šių dienų.
Bronsonas buvo pirmoji garsenybė, pakviesta vaidinti japonų reklamoje. Netrukus kviestis žvaigždes tapo didele japonų reklamos mada. 9-ajame dešimtmetyje išsipūtus ekonomikos burbului Japonijos reklamos rinka buvo tiesiog užtvindyta žvaigždėmis. Reklamavo jos viską: makaronus, vitaminizuotus gėrimus, kumpį, viskį, automobilius. Reklamuoja ir dabar. Tik šiuo metu, kai taip madinga rūpintis sveikata, aktorius nurungė sporto įžymybės. Be to, imta kelti vietos talentus.
Aišku, bepigu pasikviesti žvaigždę. Tada nereikia sukti galvos, kaip sukurti išmoningą reklamą. Tačiau trumpam atmeskime reklamos verslo peripetijas ir pažvelkime į visą reikalą kaip į pasakojimą. Kino žvaigždė atvyksta į gaudžiantį Tokiją. Dienomis klaidžioja po gatvių skruzdėlyną. Vakarais randa užuovėją bare. Stebi, stebisi, kažko laukia.
Ar dar nepagaunate, kur link lenkiu? Ar dar atmintyje nesuskambo frazė iš vieno filmo? „For relaxing times, make it Suntory time!“ Taip, tai žodžiai, kuriuos aktorius Billas Murrayus ištaria Sofijos Coppolos filme „Pasiklydę vertime“. Na, o ten, kaip pamenate, pasakojama apie tai, kaip žymus amerikiečių kino aktorius atvyksta į Tokiją filmuotis viskio „Suntory“ reklamoje. Jaučiu visa širdimi, kad Sofiją Coppolą turėjo įkvėpti „Mandom“ ir mūsų Bronsonas. Tas pats didmiesčio svaigulys, baro teikiamas prieglobstis... Bet svarbiausia – buvusios, būsimos ar neįmanomos meilės nuojauta abiejų aktorių veiduose. Murrayaus atveju – dar ir linksma neviltis. Ir dar kažkas. Ar ne bendrininko žvilgtelėjimas Kazio Bučinskio pusėn?