Skaitytojų vertinimai
| 105303. Nikvami Vombosi | 2007-12-19 11:31 | kiek pridirbo musu elitinės vištos egzaltuotai tikėdamos, kad reikia remtis kvazigenialiais aferistais (žydų kilmės, kaip taisyklė), tai net šiurpas kyla nuo tokio pažeminimo ne tik lietuvių atžvilgiu, bet ir tų pačiu žydų.
Atsiranda, pvz, išankstinė nuostata apie varnos SPA, džipą, palocius gautą iš kvailų vištų atiminėjančių savo egzistencijas (senmergystė ir etc.), kaip taisyklė terros.
O gal varna vis tik normalus civilizuotas tipas - ką gali žinot. O tos vištos ir tegu lieka vištomis. Visko yra ir visko reikai. |
105424. laima  | 2007-12-20 19:20 | | Ačiū p. Jonui už labai įdomų straipsnį. Deja, ir mokslas, ir menas pilnas tokių pavyzdžių, kai ne patys verčiausi yra patys geriausi. Mokėk girtis ir vaidinti tam tikrą rolę, ir būsi garsus. Šiek tiek, žinoma, gaila - norėjau viename rašiny panaudoti Milevos ir Einšteino santykių istoriją, net ponas Jonas mane aplenkė... |
| 105450. cc | 2007-12-20 22:27 | | Negaliu patikėti... |
| 105502. Aiš Vienos | 2007-12-21 12:46 | Da Vinčo kodas, ne kitaip. Negaliu ir jojo perskaityt, nes bandau angliškai, tipo, noriu slengo kvapą pauostyt. Ir dar, žodžio valdymo maestro Petkevičiaus "durnių laivas" laukia. Neįkandu - senatvė. Agnes juokiasi, nes vežuosi visur, o puslapiai sulipo nuo neskaitymo. Žilas plaukas rekompleksijas mėto - nieko Naujo nestebėk.
Labas, cc, malonu matyt tamstą. |
| 105529. cc - AišV | 2007-12-21 18:38 | | Vienas siurprizas po kito. :))) AišV,tave įsivaizdavau labai jaunatvišką - kokių 25 metų. :))) Tiek pas tave daug sunkiai valdomos energijos, kad tai sunku suderinti su žilu plauku. Gal senatvė, žili plaukai tai tik simboliai? |
| 105530. cc, dar | 2007-12-21 18:41 | | Da Vinčio slapyvardžiu trupučiuką rašinėjau komentarus Bernardinuose, todėl nustebinai. |
106821. Rimas Norvaiša  | 2008-01-06 09:25 | | Šis straipsnis man labai nepatiko, nes nutylimi daugelio (neskaičiavau kiek) jame minimų teiginių paneigimas kituose šaltiniuose. Sakyčiau, kad šis straipsnis neblogai iliustruoja (Einstein`o?) teiginį:„Kūrybingumo paslaptis yra žinojimas, kaip paslėpti savo šaltinius". Kitus darbus šiuo klausimu po 2002 metų galima rasti pavyzdžiui Allen`o Esterson`o straipsnyje:
http://www.butterfliesandwheels.com/articleprint.php?num=290 |
| 106953. Petras | 2008-01-07 18:11 | | Dr.R.Norvaiša siūlo internete paskaityti tik apie filmą "Einšteino žmona". Bet svarstomas straipsnis yra ne apie Einšteino žmoną, o apie patį Einšteiną. J.Grigas nei giria, nei peikia Einšteino, tik referuoja žinomą pasaulyjeknygą. Fizikams-teoretikams nekenktų ją paskaityti, nes R.Norvaiša nenurodo nei vieno šaltinio, kurie paneigtų nors vieną knygoje minimų idėjų (galimas daiktas, tarp jų yra ir klaidingų). R.Norvaišos komentaras gerai iliustruoja mintį, kad draudžiama net suabejoti naujuoju ...(kažkieno) dievu. |
| 106981. Apginant R,Norvaišą | 2008-01-07 23:28 | | Christopherio Jono Bjerkneso knygos „Albert Einstein: The Incorrigible Plagiarist“ („Albertas Einsteinas: nepataisomas plagiatorius“) recenzijos:
http://physicsworld.com/cws/article/print/17201
http://www.amazon.com/review/product/0971962987/ref=dp_top_cm_cr_acr_txt/102-2663502-6440116?%5Fencoding=UTF8&showViewpoints=1
http://www.summize.com/product/albert-einstein--the-incorrigible-plagiarist/0971962987
This book is a joke!!!! And an awfully bad one...
Either the author is terribly ignorant, or he is trying to delude terribly ignorant readers. The methods he uses in his smearing campaign are so obvious and well known to anyone who reads the newspapers.
First, he lies. For example, he quotes Einstein as saying that the secret of originality is to know how to hide your sources. And what is the source for that quote? An anonymous email... (see ref. 69 in the book).
Second, he cites famous authors out of context in such a way as to change what they actually meant.....
http://www.dmoz.org/Science/Physics/History/People/Einstein,_Albert/
http://itis.volta.alessandria.it/episteme/ep6/ep6-phipps.htm ir t.t.
Einsteina kaip pacifista ir zyda labai puole ir juodino fasistai, kai
kurie mokslininkai pavydejo jam garbes. Tad apie ji yra skelbta daug
isgalvotu ar iskreiptu istoriju. Teiginys, kad jo atradimus padare zmona
M.Maric, ir panasus nera paremti jokiais faktais.Jo indelis i SRT ir kt.
yra isanalizuotas daugelio mokslo istoriku ir laikomas esminiu. Deja,
visokias ismones laiks nuo laiko pasigauna sensaciju ieskantys
zurnalistai ar pseudorasytojai. |
| 106991. Rimas Norvaiša | 2008-01-08 08:37 | | Ginčas dėl to ar Einstein`as buvo plagiatorius yra senai išspręstas. Šiaurės Atėnuose publikuotas straipsnis yra tiesiog nepagarba skaitytojui. Jei verta ką nors svarstyti, tai žiniasklaidos atsakomybę šioje istorijoje. Mažiausiai ką reikėjo padaryti, tai pateikti nuorodas į Bjerkneso knygos teiginių paneigimus tam, kad skaitytojas pats galėtų nuspręsti. |
| 107112. Antanas | 2008-01-09 17:22 | | Gyvenu už Lietuvoe ribų ir skaičiau tą knygą. Joje pateikiami daugiausia kitų žymių to meto fizikų atsiliepimai apie Einsteiną ir jo darbus. Christopheris Jonas Bjerknesas tik surinko į vieną knygą tuos atsiliepimus. Per visą istoriją vieni Einsteiną gyrė, kiti peikė. Ne veltui Nobelio premijų komitetas gal 13 kartų atmetė jo kandidatūrą ir pagaliau suteikė premiją už bene nereikšmingiausią darbą. |
| 107298. Jonas Grigas | 2008-01-11 17:43 | | Nemanau, kad mano straipsnis yra nepagarba skaitytojui. Manau atvirkščiai, tokių straipsnių ir juos spausdinančių laikraščių kritika yra nepagarba skaitytojui. Tegul skaitytojas pats sprendžia, kas tiesa ir melas. Nelaikykime visų skaitytojų neišmanėliais, nebūkime tokie arogantiški, kalbėdami apie mokslą. Rašydamas straipsnį, aš šaltinių neslėpiau. Pakomentavau tik minėtąją knygą. Straipsnyje yra išdėstyti faktai, garsių fizikų atsiliepimai. Mokslo pasaulis margas, vieni garbina Einšteiną, kiti žiūri blaiviai. 107207 atsiliepime teisingai pastebėta, kad knygos recenzijų apibendrinimų puslapyje* yra ir tokių atsiliepimų, kaip: A very detailed book, Good record of history, A really well written book ir t.t., ne tik It"s a joke. Kas paskaitė knygą, tas jokio juokelio ten nerado. Beje, knygoje nėra nei kvapo antisemitizmo. Mokslo žmonės, nepainiokite mokslo su politika. Aš gerbiu Dr. Rimo Norvaišos nuomonę, nors jai ir nepritariu. |
| 107360. Rimas Norvaiša | 2008-01-12 09:10 | | Diskusija gali būti vaisinga, kai susitariama dėl ko diskutuojama ir kaip. Paminėsiu tik vieną šios diskusijos aspektą.
Būtent, ar korektiškai pateikiama aptariama problema spaudoje, šiuo atveju Šiaurės Atėnuose. 2002 metais pasirodžiusi Bjerknes`o knyga jau buvo recenzuota tais pačiais metais MG ir to paties autoriaus. Todėl dabartinio straipsnio traktavimas kaip nauja tos pačios knygos recenzija, po 5 metų, atrodo labai keistas. Be to, straipsnyje nei žodžiu neužsiminta apie kitų ekspertų atsiliepimus Bjerknes`o knygai, kas atrodytu natūralu būtų padaryti praėjus tiek laiko. Kadangi nutylimas problemos kontraversiškumas viešojoje erdvėje anglų kalba ir tokiu būdu formuojama atitinkama nuomonė tarp tų lietuvių, kurie nėra mokslo specialistais, aš manau, kad dabartinis straipsnis yra didelė nepagarba skaitytojui. Taigi sutinku, kad mano ir autoriaus nuomonės šiuo klausimu visiškai priešingos.
Tiems, kurie nori toliau diskutuoti šia tema, siūlau skirti du dalykus: mokslinio atradimo prioriteto klausimą ir plagiavimo klausimą. Tai yra du visiškai skirtingi dalykai. |
| 107510. Jonas Grigas | 2008-01-13 15:26 | | Nerašiau Bjerknes`o knygos recenzijos nei prieš 5 m. MG, nei dabar. Tik pakomentavau žymiausių pasaulio fizikų atsiliepimus apie Einšteino darbus. Būtų tikrai įdomu paskaityti kolegos Rimo Norvaišos 1) konkrečius argumentus apie bent kelių mano pateiktų minčių apie Einšteino darbus klaidingumą, kaip pageidauja 107197 autorius, 2) supažindinti Lietuvos visuomenę su žymiausio visų laikų fiziko darbais, jeigu jis tikrai gerbia skaitytoją. Aplamai, žmonės mato pasaulį pagal savo supratimą. |
| 107568. Rimas Norvaiša | 2008-01-14 09:15 | | Ginčijamės ne apie pasaulio supratimą, o apie pagrįstumą kaltinimo plagiavimu žmogui, kuris negali pats apsiginti. Bjerknes`o knygos, kaip ir kitų autorių, teiginiai dėl plagiavimo jau buvo išanalizuoti ekspertų. Kas turi noro gali susipažinti su jų išvadomis mano nurodytu adresu. Visą laiką kartoju šio straipsnio autoriui ir šio leidinio redaktoriui, kad vienos pusės nuomonės publikavimas, nutylint kitą, yra nepagarba skaitytojui. |
| 107574. Saulius M. -- 107568. Rimas Norvaiša | 2008-01-14 12:30 | Šioje diskusijoje pateikėte tik vieną nuorodą* (106821 žinutėje); joje nėra jokių išvadų dėl plagiavimo, net nėra žodžių "plagiarist" ar pan., iš viso neminima Bjerknes`o knyga. Jūsų nurodytas straipsnis kritikuoja ne šią knygą, o dokumentinį filmą “Einstein’s Wife” (kaip minėjau 107197, filmo autoriai atsiliepė į šią kritiką, pratęsdami diskusiją).
Prašau, pateikite adresą, kuriame - kaip jūs sakote - ekspertai išanalizavo Bjerknes`o knygos teiginius dėl plagiavimo; nenutylėkite. |
| 107576. Saulius M. (p.s.) | 2008-01-14 12:43 | | Nesiimu tvirtinti ar buvo plagiavimo faktas (nes dar nesu pakankamai detaliai susipažinęs su šiais klausimais); bet jeigu buvo - tai būtent Bjerknes`o knyga atstovauja istorijoje nepelnytai užmirštus plagijuotų darbų autorius, kurie negali patys apsiginti. |
| 107585. Rimas Norvaiša | 2008-01-14 14:40 | | Mano pasiūlytos nuorodos pakanka norintiems susirasti ekspertų vertinimus teiginio, kad Einstein`as plagijavo nuo savo pirmosios žmonos. Pačiame straipsnyje detaliai aptariamas šis klausimas su tolesnėmis nuorodomis į kitus šaltinius. Atsakydamas į Sauliaus M. prašymą ,,Prašau, pateikite adresą, kuriame - kaip jūs sakote - ekspertai išanalizavo Bjerknes`o knygos teiginius dėl plagiavimo; nenutylėkite." siūlau toliau skaityti Esterson`o nuorodą [1] - tai yra sąrašo, pavadinto Notes, numeris. |
| 107589. Rimas Norvaiša | 2008-01-14 16:08 | | Po asmeninio pokalbio su Sauliumi M aš pakeičiau nuomonę apie Jono Grigo straipsnį. Pripažįstu, kad paskutiniai straipsnio sakiniai rodo, jog autorius nesiekia skaitytojui įpiršti išvadą apie Einstein`ą, kaip plagiatorių. Toks mano įspūdis buvo klaidingas. Atsiprašau autoriaus. |
| 107590. Jonas Grigas | 2008-01-14 16:34 | | Ši idomi diskusija tarsi šviesos spindulys peršvietė nevienalytę dvifazę Lietuvos mokslo visuomenę. Ji rodo, kokie esame provincialūs dogmatikai. Juk diskusija vyksta ne dėl Einšteino darbų, net ne dėl jų vertinimo, o dėl to, kodėl kažkas drįsta abejoti Einšteino dievybe. Aš tikrai džiaugčiausi, jei mano gerbiamas oponentas Rimas Norvaiša pateiktų knygos teiginių paneigimus, jei tokius žino, nurodytų jų klaidingumą, paneigtų Minkovskio, Joffės, Lorenco, Puankarės ir kt. vertinimus. Tai būtų mokslininko pozicija. Diskusija politizuota šiuo klausimu vyksta ir pasaulyje. Bet nereiktų laikyti tiesa tik pono Esterson"o nuomonę, o kitų - netiesa. Ir jokiu būdu nereiktų painioti Einšteino tautybės, prieš ką jis kovojo. Nuo to žmogaus indėlis į mokslą nepriklauso. Mokslas yra virš politikos ir neturi tautybės. |
| 107591. Jonas Grigas P.S. | 2008-01-14 16:41 | | Džiaugiuosi, kad mano gerbiamas kolega profesorius habil. dr. Rimas Norvaiša nevengia atviros ir aštros mokslinės diskusijos. Taip mes mokomės ir tobulėjame. Aš tikrai per mažai žinau A.Einšteino darbus, XIX a. galo mokslinės minties plėtrą, kad tvirtinčiau ir bandyčiau skaitytojams įpiršti mintį, kad Einšteinas buvo plagiatorius. |
| 107619. Rimas Norvaiša | 2008-01-14 20:51 | | Gerai, galime testi diskusija del plagiavimo klausimo. Kaip jau sakiau anskciau as skiriu plagiavimo klausima nuo atradimo prioriteto ginco. Cia tik pradine pastaba tam, kad veliau galeciau ja pasinaudoti. O pradekime nuo Jofes liudijimo apie kuri uzsimenama Jono Grigo straipsnyje. Esterson`o nuoroda [1] yra A.A.Martinezo straipsnis ,,Handling evidence in history..." Jame yra skyrelis ,,checking the sources", kuriame cituojamas originalus Joffe tekstas ir parodoma kokiu budu jis buvo iskraipytas. Gerbiamas kolega Jonai Grigai, kaip Jus vertinate siuos Martinezo teiginius? |
| 107674. Saulius M. -- 107619. Rimas Norvaiša | 2008-01-15 20:06 | Taip: šis Alberto A. Martínez straipsnis „Handling evidence in history: the case of Einstein’s wife“ pagrindžia teiginį, kad 1905 m. straipsnių autorius buvo Albertas Einšteinas; „Mileva helped him solve certain mathematical problems, but nobody could assist with the creative work“. Šiuo klausimu Christopher Jon Bjerknes`as buvo neteisus; atsižvelgdami į tai - ir tinklalapio "Einšteino žmona" autoriai atitinkamai pataisė savo ankstesnius teiginius.
Pamėginau pasigilinti į kaltinimo plagiavimu klausimą (atvirai sakant: siekdamas pateikti neginčijamų plagijavimo įrodymų :-) Bet galiausiai paaiškėjo, kad klausimas yra sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio [bent jau tuose aspektuose, kuriuos panagrinėjau].
Man labai patiko Olivier Darrigol`o straipsnis „The Mystery of the Einstein–Poincare´ Connection“*, Isis, 2004, 95: 614–626# (PDF formatu)
Pasidalinsiu su jumis kaip tai `susikonspektavau` (kai ką pasibraukdamas ir paryškindamas):
This essay discusses attempts that have been made to explain the striking similarities between two theories propounded in 1905 by Albert Einstein and Henri Poincare´ without any mutual reference.
Einstein’s and Poincare´’s theories of relativity are incommensurable: some of the basic concepts and deductions of one theory have no counterpart in the other. Some commentators, ignoring this incommensurability, have misinterpreted the relations between the two theories and have concluded that Poincare´’s approach was basically inconsistent. Others have instead exaggerated the incommensurability and have consequently underestimated the similarities between the two theories.
By 1905 Poincaré`s and Einstein`s reflections on the electrodynamics of moving bodies led them to postulate the universal validity of the relativity principle, according to which the outcome of any conceivable experiment is independent of the inertial frame of reference in which it is performed. In particular,
- they both assumed that the velocity of light measured in different inertial frames was the same.
- They further argued that the space and time measured by observers belonging to different inertial systems were related to each other through the Lorentz transformations.
- They both recognized that the Maxwell-Lorentz equations of electrodynamics were left invariant by these transformations.
- They both required that every law of physics should be invariant under these transformations.
- They both gave the relativistic laws of motion.
- They both recognized that the relativity principle and the energy principle led to paradoxes when conjointly applied to radiation processes.
On several points - namely, the relativity principle, the physical interpretation of Lorentz`s transformations (to first order), and the radiation paradoxes - Poincaré`s relevant publications antedated Einstein`s relativity paper of 1905 by at least five years, and his suggestions were radically new when they first appeared. On the remaining points, publication was nearly simultaneous.
I now examine the possibility that Einstein directly borrowed some essential elements of relativity theory from Poincare´. With his friends of the informal “Akademie Olympia,” Einstein read Poincare´’s La science et l’hypothe`se sometime between 1902 and 1905. Another member of that reading group, Solovine, describes this book as one that “profoundly impressed us and kept us breathless for many weeks.” In 1921, Einstein praised the “profound and acute Poincare´” for the discussion of non-Euclidean geometries given in La science et l’hypothe`se. In his “reply to criticisms” of 1949, he interrupted a fictitious dialogue between Hans Reichenbach and Poincare´ on the same topic, arguing that “the conversation cannot be continued in this fashion because the respect of the writer for Poincare´’s superiority as thinker and author does not permit it.
Einstein could have borrowed the relativity principle, the definition of simultaneity, the physical interpretation of the Lorentz transformations, and the radiation paradoxes from Poincare´.
The profound originality of Poincare´’s idea seems to make it unlikely that it would have germinated independently in another mind, no matter how powerful. In a recent biography of Einstein, Albrecht Fo¨lsing speculates that during the decisive conversation that Einstein later remembered having had with Michele Besso in early 1905, the two friends discussed Poincare´’s remark on Lorentz’s local time and Einstein suddenly saw in it the basis of a redefinition of space and time in harmony with the Lorentz transformations. The main problem with this speculation is that Poincare´’s name does not appear in Einstein’s relativity paper and that Einstein never admitted any such influence in this regard.
What is perhaps more intriguing is the long persistence of Einstein’s ignorance of Poincare ´’s contributions to relativity theory. In 1906, when he referred to Poincare´’s paper of 1900 in the context of a new derivation of the mass–energy relation, Einstein had an opportunity to indicate that Poincare´ had proposed a physical interpretation of Lorentz’s local time. He did not do so then, nor even in the review article written in 1907 for the Jahrbuch der Radioaktivita¨t. This review also missed Poincare´’s major memoir of 1906, published—improbably—in the Rendiconti of the Circolo Matematico di Palermo and therefore still unknown to most authorities in the field. More surprisingly, Einstein continued to ignore Poincare´’s contribution in all his later writings on special relativity and in his autobiographical notes. In the early 1950s he told Abraham Pais that he had never read the Palermo memoir. Only during the two last years of his life did he acknowledge the importance of Poincare´’s work in this field, perhaps after having read the copy of the memoir that Pais lent (and lost) to him. Two months before his death, he wrote to his biographer Carl Seelig: “Lorentz had already recognized that the transformations named after him are essential for the analysis of Maxwell’s equations, and Poincare´ deepened this insight still further.”
To sum up, the similarities between Poincare´’s and Einstein’s theories of relativity can be explained in two different ways: by common circumstances or by direct borrowing. Further evidence may someday emerge to support one of these explanations, but it will not completely eliminate the other, since they are mutually compatible. In the present state of evidence, the two options seem to require a comparable degree of speculation. Therefore, a historian’s preference for one or the other necessarily depends on his or her broader interests and methodology.
Most trivially, a historian biased in favor of Poincare´’s precedence over Einstein will tend to favor the direct-borrowing thesis and a historian with the opposite bias will favor the common-circumstances thesis.
Some historians tend to maximize the mutual connections between the ideas expressed among the actors working in a given field at a given time. They do so in order to minimize the differences between one idea and the next and thus to make the sequence of innovations seem more natural. This may be called the gradualist tendency. Other historians seek a maximal role for external conditions or events. In their view, major innovative steps often occur at the border between distinct fields of activity. The conjuncture is even more favorable when three fields are involved, as Galison cleverly suggests in the case of the redefinition of time. This may be called the transculturalist tendency. Still other historians believe that the moves of an actor are mostly determined by the socio-intellectual network in which he is evolving. This may be called the constructivist tendency. A last group of historians emphasize the discoverer’s ability to perform cognitive leaps or gestalt switches when confronted with a confused state of affairs. This may be called the cognitivist tendency.
The gradualist historian will favor the direct-borrowing thesis, because it makes Poincare ´’s interpretation of the local time an intermediate step between Lorentz’s and Einstein’s theories. All others will prefer the common-circumstances approach. All others will prefer the common-circumstances approach. The transculturalist will like the idea that contemporary time technology inspired both Poincare´ and Einstein. The constructivist will welcome reference to the intensity of contemporary debates on the electrodynamics of moving bodies and to the contemporary trend to scrutinize foundations. The cognitivist will readily assume that Poincare´ and Einstein were able to step away from Lorentz’s original intentions because both of them largely ignored those intentions and reasoned from a different perspective. Most historians cannot be labeled so decisively. They may combine several of these attitudes, and they may adjust their approach to a topic over time. In my own studies of the history of relativity, I have combined the constructivist and the gradualist approaches. But even a touch of gradualism is enough to incline one toward the direct-borrowing explanation.
The wisest attitude might be to leave the coincidence of Poincare´’s and Einstein’s breakthroughs unexplained, though it is hard—perhaps impossible—to do history without succumbing to one (or several) of the tendencies I have distinguished. One should, in any case, at least avoid the sort of speculation that can later be refuted—as has happened with the rational reconstructions of Einstein’s endeavors that portray him as unconcerned with the Michelson-Morley experiment or as a born skeptic with regard to the ether. One should also worry about the consequences of an excessive attention to the mysteries of Einstein’s and Poincare´’s breakthroughs: we could thus forget that 1905 marked only the beginning of the history of relativity and that relativity theory as we know it was collectively shaped in the years that followed. |
| 107686. p.s. | 2008-01-16 06:07 | The inclination to deem Einstein’s contributions a priori singular and superior to any others has long obscured the endeavors of his contemporaries as well as the nature of his own reflections. This is especially true for relativity theory and its primary context, the electrodynamics of moving bodies.
Dar verta pridurti: šio cituojamo straipsnio autorius Olivier Darrigol yra ir knygos Electrodynamics from Ampe`re to Einstein (Oxford: Oxford Univ. Press, 2000/2003, 552 p.)* autorius. |
| 107713. Jonas Grigas | 2008-01-16 19:47 | | Dėkoju Sauliui M. už tokį išsamų komentarą ir žaviuosi jo giliu ir objektyviu Alberto Einšteino indėlio į mokslą supratimu. |
| 107743. Rimas Norvaiša | 2008-01-17 08:31 | | Nematau, kad autorius prieštarautų Martinezo teiginiams. Todėl tikiu, kad Jonas Grigas paskelbs Šiaurės Atėnų skaitytojams visas (ne tik Esterson`o straipsnyje ir jo nuorodose) naujai paaiškėjusias aplinkybes susijusias su jo straipsnyje ,,Nepataisomas plagiatorius?" cituojamais teiginiais. Nesinori tikėti, kad mano atsiprašymas buvo klaida. |
| 107777. Jonas Grigas | 2008-01-17 14:54 | | Skaičiusieji Christopher Jon Bjerknes`o knygą matė, kad ten cituojami originalūs Joffes ir dar dešimčių kitų fizikų - Einšteino amžininkų tekstai, iš viso 567 šaltiniai. Todėl diskusijoje naujai paaiškėjusių aplinkybių kaip ir nėra. |
| 107825. Saulius M. -- 107743. Rimas Norvaiša | 2008-01-17 19:41 | Nesutinku su jūsų teiginiu „Ginčas dėl to ar Einstein`as buvo plagiatorius yra senai išspręstas“*: labai svarbi anksčiau nežinoma informacija atrasta visai neseniai; būten šiuo metu pasaulyje tai aktyviai svarstoma ir iki galutinio daug-maž stabilaus supratimo dar tolimas kelias.
Pvz., naujuose italų autorių straipsniuose teigiama, kad garsiosios formulės E=mc^2 autorius yra Olinto De Preto: „In 1903 De Pretto published his equation in the scientific magazine Atte and in 1904 it was republished by the Royal Science Institute of Veneto“*; „According to Professor Bartocci, a Swiss Italian named Michele Besso alerted Einstein to the research and in 1905 Einstein published his own work. It took years for his breakthrough to be grasped. When the penny finally dropped, De Pretto`s contribution was overlooked while Einstein went on to become the century`s most famous scientist“*, #, etc.
Kitas pavyzdys - diskusija apie tai, ar „field equations of general relativity“ Einsteinas pats sugalvojo, ar nusirašė nuo Hilberto (pirmiausia remdamasis TutotGig enciklopedijos informacija*):
-- 1997 m. autoriai Leo Corry, Jürgen Renn, John Stachel savo „Science“ žurnale publikuotame straipsnyje „Belated decision in the Hilbert-Einstein priority dispute“* teigė: „The first set of proofs of Hilbert`s paper shows that the theory he originally submitted does not include the explicit form of the field equations of general relativity.“
-- Atsakydamas į tai 2003 m. Friedwardt Winterberg rašė: „the galley proofs of Hilbert`s articles had been tampered with - part of one page had been cut off.“; „the removed part of the article contained the equations that Einstein later published“.
-- Leo Corry, Jürgen Renn, John Stachel nesutiko su F.Winterberg`o teiginiais*, atsakymo pabaigoje teigdami „We believe that none of just-cited assertions of Prof. Winterberg`s are accurate“.
-- Daniela Wuensch 2005 m. išleido knygą „"zwei wirkliche Kerle" Neues zur Entdeckung der Gravitationsgleichungen der Allgemeinen Relativitätstheorie durch David Hilbert und Albert Einstein“ (2007 m. pakartotas leidimas)*. Šią knygą pristatančiame tinklalapyje autorė rašo:
"The only extant historical source of Hilbert`s first communication "Die Grundlagen der Physik. Erste Mitteilung vom 20. November 1915" ("The Foundations of Physics. First Note of 20 November 1915") is a set of proofs of Hilbert`s paper bearing a printer`s stamp dated 6 December 1915. This historical source was only discovered a few years ago. It is this source material which, in the main, formed the basis of Corry, Renn and Stachel`s sensational article published in 1997 in the scientific journal Science. Up to this point, Hilbert was frequently considered to be the first to have found the correct field equations of the general theory of relativity, as Einstein only submitted his work on this topic five days later, on 25 November. The proofs of the Hilbert communication of 20 November do contain these equations in the implicit form but not in the explicit form of the field equations. Thus Corry, Renn and Stachel were able to reverse the prevailing viewpoint and claim that Einstein was the first to find the explicit form of the correct equations and that Hilbert must have taken them from Einstein after receiving his article - which was published already on the 2 December 1915.
Corry, Renn and Stachel, however, did not mention the fact that a fragment of the text on pages 7 and 8 had been cut off. The importance of the missing section of the proofs was only realized later. In all probability it was precisely this excised part which contained the explicit form of the field equations of the general theory of relativity.
This book investigates in detail the significance of this fragment now missing from Hilbert`s proofs of his first communication on the "Foundations of Physics" of 20 November 1915. The archival examination of these proofs shows that the passage which was cut off from the proofs was not excised originally but rather that it must have been deliberately removed in more recent times in order to falsify the historical record."
Kaip teigiama Relativity priority dispute* tinklalapyje, Daniela Wuensch „defends the view that knowledge of Hilbert`s November 16, 1915 letter was crucial to Einstein`s development of the field equations: Einstein arrived at the correct field equations only with Hilbert`s help ("nach großer Anstrengung mit Hilfe Hilberts")“.
-- Tačiau 100% garantuotas atsakymas vargu ar artimiausiu metu bus surastas, nes - kaip minėta - šiuo metu turimo D. Hilberto korektūros originalo gal būt svarbiausioji dalis - kažkieno iškirpta, nežinoma*.
Šiandien niekas - nei straipsnio autorius, nei pvz. jūs, gerb. Rimai - nesugebėtų paskelbti „visas (ne tik Esterson`o straipsnyje ir jo nuorodose) naujai paaiškėjusias aplinkybes susijusias su straipsnyje ,,Nepataisomas plagiatorius?" cituojamais teiginiais“.
Žinoma, būtų puiku, jei prof. Jonas Grigas parašytų čia mūsų aptariamojo straisnio tęsinį, tačiau svarstymus pilnai gali pratęsti ir kiti, pvz. jūs. Tikrai šia tema dar yra daug klausimų, apie kuriuos visiems mums būtų gerai suprasti giliau... |
| 107860. Rimas Norvaisa | 2008-01-18 05:56 | | Gerbiamas Sauliau M, eilini karta esu priverstas kartoti. Jono Grigo straipsnyje ,,Nepataisomas plagiatorius?" parinkti tik tie teiginiai, kurie kelia itarimus plagiavimu. Jono Grigo atsakymas i mano pasiulyta nuoroda apie kai kuriu teiginiu paneigima rodo, kad jo tai nedomina. As neaptikau nei vieno irodymo, kad kaltinimas plagiavimu yra tiesa. Zmogus nekaltas tol, kol tai neirodyta. Todel gincas del plagiavimo yra issemtas. Lieka klausimas del atradimu prioritetu. Esu istikines, kad saziningumas reikalauja paskelbti VISAS naujai paaiskejusias aplinkybes po to kai viesai buvo pateikti itarimai plagiavimu. Jei tai netelpa Siaures Atenuose, Jonas Grigas turetu parasyti knyga siuo klausimu. Tikrai nesitikejau, kad butent man teks teisintis del sios diskusijos. |
| 107904. Saulius M. -- 107860. Rimas Norvaiša | 2008-01-18 17:09 | 1. „Jono Grigo straipsnyje ,,Nepataisomas plagiatorius?" parinkti tik tie teiginiai, kurie kelia itarimus plagiavimu.“
Pritarčiau jums, jei straipsnio antraštėje nebūtų klaustuko (kaip kad yra cituojamos Christopher Jon Bjerknes`o knygos antraštėje); jei nebūtų rašoma „Žmogus, reliatyvumo teorija parodęs, kaip užlenkti erdvę ir ištempti laiką, įrodęs, kad erdvė, laikas ir medžiaga yra neatskiriamai susiję ir viena sąvoka neturi prasmės be kitos, jau visas šimtmetis stebina mokslo pasaulį ir daugeliui yra neprilygstamas genijus.“; jei išvadose vietoj „pelnytai ar ne, tapo garsiausiu fiziku ir labai veikė mus supančio pasaulio supratimą bei technologijų plėtrą.“ būtų parašyta „nepelnytai tapo garsiausiu fiziku“; etc.etc.
2. „Jono Grigo atsakymas i mano pasiulyta nuoroda apie kai kuriu teiginiu paneigima rodo, kad jo tai nedomina.“
Manau kitaip: tikrai domina, bet neįtikina, kad jūsų minėtuose Allen`o Esterson`o ir Alberto A. Martínez`o straipsniuose pateikti nešališki esminiai paneigimai, ir atsižvelgiant į tai jau reikėtų rašyti atsiprašymą ar pan.
Pvz., šiame straipsnyje teigiama: „serbė Mileva buvo ypač gabi ir ją pažinojusieji teigė, kad ji buvo gabesnė už vyrą“. Tuo tarpu, Alberto A. Martínez`o straipsnio skyrelyje „Evidence in context“ teigiama: „We know that she failed college examinations twice. She then abandoned her plan to obtain the teaching degree. We also know that she abandoned her efforts to do a PhD thesis (for more on Maric, see Stachel, 1996)“*. Bet ar tikrai Alberto A. Martínez`o straipsnio teiginiai yra galutinė tiesa, kuria galime tvirtai pasitikėti (o ne vienpusiškas faktų pateikimas, nors ir rašant „mes“ vardu)?.. Manau, jie nėra bešališki. Prašau, atsiverskite 107197* minėtą „PBS Ombudsman Column. Einstein`s Wife: The Relative Motion of `Facts`By Michael Getler. Dec.15,2006“* ir perskaitykite 2 paskutinius čia pateiktus oficialius dokumentus: „Hilton`s Response to Esterson`s Critique of the Documentary“ (atsakymas į 28 Esterson`o kaltinimus) ir „Hilton`s Response to Esterson`s Critique of the Web Site“ (atsakymas į 35 Esterson`o kaltinimus).
3. „As neaptikau nei vieno irodymo, kad kaltinimas plagiavimu yra tiesa.“
Keli klausimai jums:
(1) Ar skaitėte, ir jei taip, tai kaip vertinate Olivier Darrigol`o straipsnio „The Mystery of the Einstein–Poincaré Connection“ skyrių „Direct Borrowing“*?
(2) Kokio požiūrio į mokslo istoriją laikotės: gradualistinio / transkulturalistinio / konstruktyvistinio / kognityvistinio ar kokio nors jų derinio? (nes - kaip gerai teigia Olivier Darrigol: „even a touch of gradualism is enough to incline one [A.Einstein`ą] toward the direct-borrowing explanation“)
(3) Ar jūsų požiūriu yra normalu, kai mokslininkas necituoja naudojamų literatūros šaltinių, apie juos net neužsimena, tai paaiškindamas taip: „It seems to me to be in the nature of the subject that what is to follow might already have been partially clarified by other authors. However, in view of the fact that the questions under consideration are treated here from a new point of view, I believed I could dispense with a literature search that would be very troublesome for me“*?
4. „Zmogus nekaltas tol, kol tai neirodyta. Todel gincas del plagiavimo yra issemtas.“
„saziningumas reikalauja paskelbti VISAS naujai paaiskejusias aplinkybes po to kai viesai buvo pateikti itarimai plagiavimu. Jei tai netelpa Siaures Atenuose, Jonas Grigas turetu parasyti knyga siuo klausimu“
Į šį straipsnį galima žiūrėti įvairiai: nuo požiūrio, kad tai (1) galutinė ir neapskundžiama kaltinamoji išvada - iki požiūrio, kad tai (2) kvietimas diskusijai, kvestionavimui ir detalesniam išsiaiškinimui: ar tiesa yra tai, kas dešimtmečiais laikyta neabejotinai teisingu visuomenėje pripažintu požiūriu?
Panašu, kad laikotės (1) požiūrio; todėl ir reikalaujate to, ką vargu ar iš viso kas nors sugebėtų (žr. 107825*)
(2) požiūrio šalininkai į tai atsakytų: demokratinėje visuomenėje viešose diskusijose turime teisę abejoti, svarstyti, aptarinėti įvairiausius, net ir visuotinai pripažintus požiūrius - skirtingai nuo teismų darbo (kur, pakol nepriimtas teismo nuosprendis, draudžiama viešinti bet kokią bylos medžiagą). |
| 107905. Saulius M. | 2008-01-18 17:31 | | ( El.redakcijai: prašau, 107904. 3.(2) sakinyje po žodžio „kognityvistinio“ pakeiskite <i> į </i> ) |
| 107906. Rimas Norvaiša | 2008-01-18 17:33 | | Pabandysiu atsakyti į vieną gerbiamo Sauliaus M. klausimą man. Kaip vertinu Olivier Darrigol`o straipsnį? Sekdamas Jūsų pavyzdžiu pacituosiu to straipsnio antrojo paragrafo pirmąjį sakinį: ,,Curiosity about this connection seems legitimate, not to agitate pointless priority debates, but because our understanding of the origin of modern physics strongly depends on comparisons btween Einstein`s and other theorists` approaches to the major problems of early twentieth-centuey physics". (citatos pabaiga). Šis sakinys aiškiai nurodo apie ką kalbama straipsnyje - be mokslinio intereso, tai priority debates. Tikiuose aišku, kad plagijavimas ir ,,science priority" yra dvi skirtingos sąvokos. Apie tai rašau jau kokį penktą kartą (?) šioje diskusijoje. Taigi Olivier Darrigol`o straipsnis ne apie plagijavimą ir todėl nesietinas su ginču apie plagijavimą. Kiti jūsų klausimai gerbiamas Sauliau M. išplaukia taip pat iš plagijavimo ir prioriteto ginčo tapatinimo. Man įdomu ar tai jūs darote sąmoningai? |
| 107909. Saulius M. -- 107906. Rimas Norvaiša | 2008-01-18 18:36 | Taip: plagiavimas (nusirašymas, nepateikiant nuorodos į šaltinį) ir mokslinis prioritetas (publikavimo pirmumas, kai autorių rezultatai pasiekti nepriklausomai vienas nuo kito) yra skirtingi dalykai; manau, nei viename teiginyje šių sąvokų netapatinau (įdomu: kurioje vietoje - jūsų požiūriu - tapatinau?).
Jūsų cituotą sakinį interpretuoju visiškai kitaip nei jūs: „not to agitate pointless priority debates“ rodo autoriaus nenorą pradėti beprasmį ginčą apie prioritetą. Būtent šiame Olivier Darrigol`o straipsnyje sąmoningai vengiama kalbėti apie prioritetą ir nagrinėjama tai, ką teigia: -- straipsnio pavadinimas (Einstein–Poincaré Connection); santrauka („This essay discusses attempts that have been made to explain the striking similarities between two theories propounded in 1905 by Albert Einstein and Henri Poincaré“); -- įžanga („After touching briefly on the dangers of focusing on the priority issue, I discuss two ways of accounting for this overlap: that the two actors had similar interests and resources or that one borrowed from the other.“); -- nurodyto skyrelio pavadinimas („Direct Borrowing“; versčiau „tiesioginis skolinimasis“) bei pirmas sakinys („I now examine the possibility that Einstein directly borrowed some essential elements of relativity theory from Poincaré“); -- paskutinio skyrelio įžanga („I will confine my analysis to historians who are fair and unconcerned with priority issues.“).
Todėl jūsų sakinį „Taigi Olivier Darrigol`o straipsnis ne apie plagijavimą ir todėl nesietinas su ginču apie plagijavimą“ patikslinčiau taip: „Olivier Darrigol`o straipsnyje nagrinėjami direct borowing, o ne pointless priority debates (mokslinio pirmumo) klausimai“.
Atsakau į jūsų klausimą: sąmoningai manau, kad 107904.3.(1)-(3) klausimai kalba apie „direct borrowing“ (t.y. tiesioginį pasiskolinimą), o ne apie prioritetą (t.y. nepriklausomai vienas nuo kito gautų mokslinių rezultatų pirmumą). |
| 107913. Rimas Norvaiša | 2008-01-18 19:13 | | Sutinku su Jūsų Sauliau M. mano interpretacijos pataisimu ir nesutinku, kad frazė ,,Einstein-Poincare Connection" nurodo į plagijavimą.107674 komentare rašote: ,,Pamėginau pasigilinti į kaltinimo plagiavimu klausimą (atvirai sakant: siekdamas pateikti neginčijamų plagijavimo įrodymų :-) Bet galiausiai paaiškėjo, kad klausimas yra sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio [bent jau tuose aspektuose, kuriuos panagrinėjau].
Man labai patiko Olivier Darrigol`o straipsnis..." (citatos pabaiga). Ši citata ir rodo, kad jūs siejate Olivier Darrigol`o straipsnį su plagijavimo klausimu.
Mano interpretacija yra ta, kad Olivier Darrigol`is, greta minėto mokslinio intereso, sietinas su mokslinio prioriteto ginču. Tą patį manau apie ,,direct borrowing" frazę, ji sietina su prioriteto klausimu. Vis dėlto mano klausimas buvo toks: ar jūs sąmoningai tapatinate plagijavimo ir prioriteto ginčo sąvokas. Į tai jūs atsakėte neigiamai pirmuoju sakiniu 107909 komentare. Dėl to džiaugiuosi ir labai stebiuosi, kad jūs niekaip nereagavote iki šiol į mano nurodomą šių sąvokų skirtingumą. Paskutinis 107909 komentaro sakinys išreiškė jūsų nuomonę, kurios aš neklausiau. |
| 107922. Saulius M. | 2008-01-18 19:50 | labai stebiuosi, kad jūs niekaip nereagavote iki šiol į mano nurodomą šių sąvokų skirtingumą
Kiek sugebėjau - atsižvelgiau į jūsų perspėjimą nepainioti, bet nemaniau, kad turiu deklaruoti tai, kas ir taip savaime aišku. Nors ėmiau citatas iš straipsnio „...Hilbert-Einstein priority dispute“, tinklalapio „Relativity priority dispute“, tačiau juk tik tokias, kurios kalba būtent ne apie "priority", o apie "direct borrowing": "Hilbert must have taken them from Einstein after receiving his article" vs. "knowledge of Hilbert`s November 16, 1915 letter was crucial to Einstein`s development of the field equations / nach großer Anstrengung mit Hilfe Hilberts" ir pan. |
| 107929. Rimas Norvaisa | 2008-01-18 20:45 | | Deklaruoti is tikro nebutina, bet naudoti dviprasmiskas savokas atsietai nuo konteksto, priskiriant joms isivaizduojama turini taip pat nederetu. Butent pastaraja aplinkybe iliustruoja jusu gerbiamas Saliau M fraziu pavyzdziai 107922 komentare, nes lygsioline diskusija rodo, kad siais pavyzdziais jus siekiate irodyti plagiavimo kaltinimo pagristuma. Plagiavimas yra gerokai sunkesnis nusikaltimas uz vagyste (bent jau mano poziuriu), o atradimo prioriteto klausimas yra iprastas (nors ir labai sudetingas) reikalas moksle. Manau, kad prioritetu klausimus kompetetingai nagrineti sugebetu tik tuos pacius tyrimus tesiantys mokslininkai, t.y. as abejoju netgi mokslo istoriku kompetencija tokiuose dalykuose. Pritariu Jonui Grigui kai jis raso, kad ,,Mokslą kuria daugelis žmonių, kiekvienas berdamas po grūdelį į žinių aruodą. Tik reikia tai daryti garbingai, nesisavinant kitų įbertų grūdelių." Bet garbingais turime islikti ir mes, kurie vertiname kitu zmoniu rastus grudelius. Daugiau nebenoriu gincytis sioje diskusijoje nes manau, kad pasakiau viska ka norejau ir nesitikiu isgirsti nieko naujo. |
| 107960. Saulius M. -- 107929. Rimas Norvaiša | 2008-01-19 11:25 | naudoti dviprasmiskas savokas atsietai nuo konteksto, priskiriant joms isivaizduojama turini taip pat nederetu
Ką reiškia „dviprasmiškas sąvokas“, „atsietai nuo konteksto“, „priskiriant įsivaizduojamą turinį“? Juk visos sąvokos yra daugiaprasmės, kiekvienas asmuo, kuris ką nors cituoja, - iškerpa dalelę teksto iš originalios visumos ir jam priskiria tam tikrą savo įsivaizduojamą turinį; kitaip neįmanoma; vien tame - nėra jokio prasižengimo, nekorektiškumo. Jei sutartume, kad „taip nederėtų“ - tai iš viso reikėtų uždrausti bet kokį citavimą.
Smerktinas yra ne pats citatos pateikimas, o šiai citatai sąmoningas suteikimas iš esmės skirtingos prasmės, nei kad cituojamas autorius turėjo omenyje.
Butent pastaraja aplinkybe iliustruoja fraziu pavyzdziai 107922 komentare
šiame komentare pateiktos abiejų dispute dalyvaujančių pusių teiginių išvados; jų nuorodas į šaltinius pateikiau 107825* komentare; argi jas pateikiau iškreiptai, primesdamas kitokią prasmę, nei jų autoriai turėjo omenyje? Manau, kad ne.
Kita vertus, klausimas jums: kuo remiantis teigiate „Tą patį manau apie ,,direct borrowing" frazę, ji sietina su prioriteto klausimu.“? Juk, kaip minėta, Olivier Darrigol tame straipsnyje griežtai atsiriboja nuo prioriteto klausimo svarstymo: „not to agitate pointless priority debates“, „After touching briefly on the dangers of focusing on the priority issue, I discuss [kitus klausimus]“, „I will confine my analysis to historians who are fair and unconcerned with priority issues“.
siais pavyzdziais jus siekiate irodyti plagiavimo kaltinimo pagristuma
Nesutinku, nes:
-- nors ir rašiau „Pamėginau pasigilinti į kaltinimo plagiavimu klausimą (atvirai sakant: siekdamas pateikti neginčijamų plagijavimo įrodymų“; bet juk po to neteigiu, kad tokių neginčijamų įrodymų man pavyko rasti: „galiausiai paaiškėjo, kad klausimas yra sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“;
-- visais pateiktais pavyzdžiais ne „siekiau įrodyti ... kaltinimo pagrįstumą“, o apginti aptariamojo straipnio autoriaus teisę teikti viešumon šį straipsnį ir „Šiaurės Atėnų“ teisę tokį straipsnį publikuoti, argumentuotai oponuodamas pasipiktinusiems: „Šiaurės Atėnuose publikuotas straipsnis yra tiesiog nepagarba skaitytojui“, „aptariama problema Šiaurės Atėnuose pateikiama nekorektišai“.
garbingais turime islikti ir mes, kurie vertiname kitu zmoniu rastus grudelius
pilnai pritariu |
| 107985. Roger Cerf | 2008-01-19 17:08 | | On the occasion of the centenary of special relativity, several publications have argued that Poincaré, and not Einstein, was the discoverer of special relativity. Attacks have simultaneously been directed at Einstein, whose 1905 article on the electrodynamics of moving bodies was alleged to be a forgery. These attacks praise Lorentz and Poincaré for their results and neglect Poincaré`s failure to make the necessary conceptual leap and understand the fundamental consequences of the principle of relativity. I identify what was missing in Lorentz`s and Poincaré`s views and contrast them with Einstein`s insights. "Dismissing renewed attempts to deny Einstein the discovery of special relativity" American Journal of Physics -- September 2006 -- Volume 74, Issue 9, pp. 818-824 |
| 108142. re: re: Roger Cerf | 2008-01-20 07:15 | | B. Katirai: "I realize now that the damage he [Einstein] has caused to the world of science is enormous. Tens of thousands of books have been written on Einstein`s works. Many trillions of hours have been totally wasted by scientists and individuals on Einstein`s ideas. Trillions of dollars have been wasted and continue to be spent on these ideas. Had Einstein not been allowed to highjack science, misled mankind and considerably retard scientific progress, without doubt, mankind would have advanced to such a degree that by now interplanetary travel would have been part of our lives." Gal kuris psichiatras galetu tai pakomemtuoti? |
| 108146. re: re: re: Roger Cerf | 2008-01-20 11:02 | B. Katirai: "Since both light and sound are waves, all the laws such as reflection, deflection, diffraction, refraction, the Doppler effect, interference, etc., for both sound and light are exactly the same. All the radiations, namely gamma rays, X-rays, visible light, infrared, heat waves, radio waves, etc., are simply the wave and vibration of ether, differing only in frequency. All radiations emanating from an atom are generated by disturbances that the motions of subatomic particles create in ether. Hence, gamma rays are generated by the fast spin and vibration of the nucleus in ether. Heat is generated by the fast orbital motion of electrons around the nucleus. Light is generated by the fast spiral motion of the samareh around an electron. The fast motion of an electron or an ion in ether creates disturbances or friction in ether which in turn generate light which we call sparks or lightning. The light of comets is exactly the same phenomenon. The fast motion of a comet in ether generates friction and light.
Contrary to what physicists currently believe, the light of the sun is not from unexplainable and exhaustible nuclear reactions supposedly occurring deep in the centre of the sun, but rather from violent surface disturbances that affect ether. Furthermore, the sun is not composed solely of gases, but its surface is covered by an ocean of hot and radioactive liquid that is continuously ionizing the atmosphere and creating storms with such intensity and power that the ether is agitated into extreme excitation and vibration. These vibrations of ether reach us as the light and heat of the sun
The understanding that all space is filled with ether led 19th century scientists to many predictions, such as the radio wave, which were subsequently proven to be true.
scientists abandoned the concept of ether at the beginning of this century, and with it the most fundamental pillars of science, such as universal time and space; the abandonment of ether was not based on any scientific evidence" |
| 108227. re: "nesitikiu isgirsti nieko naujo" | 2008-01-21 11:54 | Allen Esterson: „In the section headed “Married life” we are told in relation to Einstein’s celebrated 1905 papers that in that year Marić told a Serbian friend, “We finished some important work that will make my husband world famous.” Where does this quotation come from? It occurs in a biography of Mileva Marić by Desanta Trbuhović-Gjurić (except that she says Marić told her father – the change in recipient in the report on the PBS website illustrates how stories get altered on the re-telling.)[9] But Trbuhović-Gjurić provides no reference for the quoted words. Her research was undertaken among the Marić family and acquaintances more than half a century after the events in question, and mostly comprises third or fourth hand rumours and gossip that cannot possibly be verified. In short, there is no serious evidence that Marić ever said the words quoted on the website.“*
Allen Esterson: „The next relevant quotation supplied by Isaacson is in the following context (p. 136): “That August [1905], they took a vacation together in Serbia to see her friends and family. While there, Marić was proud and also willing to accept part of the credit. ‘Not long ago we finished a very significant work that will make my husband world famous,’ she told her father, according to stories later recorded there…”
Isaacson then reports: “Einstein happily praised his wife’s help. ‘I need my wife,’ he told her friends in Serbia. ‘She solves all my mathematical problems for me.’”
The citations provided by Isaacson for the Einstein quotation here are Overbye (2000) and Trbuhović-Gjurić (1993). However, since Overbye cites Trbuhović-Gjurić, the latter is the single source in question. But note that Overbye is a little more cautious than Isaacson – as well he might be. He writes that Einstein is “reported to have said” the sentences quoted by Isaacson immediately above.
An examination of the context in which the Einstein quotation is reported by Trbuhović-Gjurić raises strong doubts about its reliability. Her biography of Mileva Marić contains numerous unconfirmable third-hand reports from friends and acquaintances of the Marić family obtained by the author mostly more than half a century after the events they purport to record. (I have demonstrated elsewhere that on issues relevant to this article, Trbuhović-Gjurić’s book is a highly unreliable source of information in general,[14] and it has been described by the Einstein biographer Albrecht Fölsing as a combination of fictional invention and pseudo-documentation.[15]) Trbuhović-Gjurić writes that Einstein made the statement in question to a gathering of friends of Miloš Marić, Mileva’s student brother, at which he was present (presumably in 1905). The information was provided by one Dr Ljubomir-Bata Dumić, who also recalled:
We raised our eyes towards Mileva as to a divinity, such was her knowledge of mathematics and her genius… Straightforward mathematical problems she solved in her head, and those which would have taken specialists several weeks of work she completed in two days… We knew that she had made [Albert], that she was the creator of his glory. She solved for him all his mathematical problems, particularly those concerning the theory of relativity. Her brilliance as a mathematician amazed us.[16]
What is evident from such sentiments (e.g., “we knew she had made Albert, she was the creator of his glory… She solved for him all his mathematical problems”) is that what Trbuhović-Gjurić presents as serious information are actually examples of gossip and rumours from credulous friends and acquaintances of the Marić family obtained many decades later. This is illustrated by a statement made to Michele Zackheim by an elderly relative (resident in the Marić family’s hometown, Novi Sad) of the granddaughter of a friend of Marić’s from their student days. He told Zackheim in relation to Marić:
I remember the stories about her, because he was the most famous man in the world – and of course my family took great pride in her company. We also understood that she helped the professor with his theory. Did you know that Mileva was better in mathematics than her husband? No one can stand to give Mileva her due… Everyone is protecting the great man, the Einstein.[17]
What this illustrates is that among the people from whom Trbuhović-Gjurić obtained her reports (mostly in the 1960s), proud rumour and gossip about ‘their’ Mileva was rife. (It should be said here that it is not inconceivable that, with his self-deprecating sense of humour, Einstein may at some time have said something along the lines of “my wife does my mathematics”, and that this could be one origin of the rumours passed down through the generations at Novi Sad.)“*
(the author who prefers to remain anonymous): „Maric seems never quite willing to take complete credit for the work she did. Much has been made of Maric never having graduated from the Swiss Polytechnic, implying that she could not have been the intellectual equal of Albert Einstein. This is simply not accurate.
We know from the Love Letters that he had a very close collaboration with Maric. Unfortunately, these letters are heavily edited, the omissions being mainly from Maric`s letters. Why are Maric`s letters so heavily edited? Why are there so many omissions? Will the editors of the Collected Papers of Albert Einstein publish or make available Maric`s letters in their entirety? Some have felt that Maric`s senior thesis at the Swiss Polytechnic might actually have dealt with Relativity theory but, according to correspondence I have had with Professor Bartocci of the University of Perugia, her thesis cannot be located in the Polytechnic`s archives.
The full truth of Mileva Maric`s role in the work now commonly attributed exclusively to Einstein will only become known when the complete, unedited letters of Mileva Maric are made available to scholars. It is also a fervent hope that the senior thesis of Maric might be found - or at least its subject might become known - because that thesis might actually have been about Relativity theory. Clearly, further research on her life and her physics work needs to be done.“*
[continuing; re: Tim McCaskey]: „The curious fact about Mr. Einstein is that his early teachers were probably correct: they did not view him as particularly bright. When Einstein (on his second attempt) managed to finally enter the Swiss Polytechnic school in Zurich, the young 17 year old quickly realized he was in way over his head. He was extremely quick to glom on to Mileva Maric, a brilliant Serbian student, who was the only woman studying physics at the Swiss Polytechnic ("ETH") the entire time Einstein was there. Maric was four years Einstein`s senior. She was a Serb, an Eastern Orthodox Christian, short of stature, had a limp and was extremely bookish. In addition to taking the exact same course-work in college that Einstein took, and living together with him, sharing textbooks, etc., Maric studied on her own for one semester in Germany under Phillipe Lenard, the Nobel Prize winning physicist who discovered the photo-electric effect (which was explained in one of the 1905 papers attributed to Einstein).
Senta Troemmel Ploetz, in her excellent paper, quotes Einstein as telling his friends that his wife did his math for him. When one realizes the highly mathematical aspect of the 1905 Special Relativity paper, which relies heavily on derivations of the Lorentz transformations, then one can see the importance of having a first-rate mathematician`s help. The Collected Papers of Albert Einstein even have a photo-static copy of one of Albert`s college notebooks, in which Mileva has gone through and corrected Albert`s math! Yet the myth of the isolated Einstein working alone, who all by himself, without help from anyone, wrote four brilliant papers on physics in 1905, endures.
The Nobel Prize winning chemist Linus Pauling once said (on a completely unrelated topic) that it takes a generation before people will accept a truly new idea. Current generations, weaned on the "Einstein myth" will not bear to part with it.“*
"Einstein`s Wife" website: „while hundreds of Einstein`s letters survive, only about two dozen letters by Mileva have been published. It is possible that some letters may still emerge. However, it is important to note that Mileva never demanded public credit for the work of 1905, nor claimed a role as Einstein`s collaborator.“
Albert to Mileva, regarding her possible memoirs, Oct. 1925: „One should be nice and modest and keep one’s mouth shut, that is my advice to you.“* |
| 108316. Valentinas Lazauskas | 2008-01-22 14:44 | | Mano nuomone , mokslui tas pat, ar E=mc2 pirmasis užraše T.Prestonas, A.Enšteinas ar Puankare. Tai tik prestižo klausimas ir reikalo suabsoliutinimas.
O kur tie tūkstančiai mokslinintų ir tyrėjų, kurie prštu prikišamai parodė, kad masės defektas priveda prie milžiniško energijos išsiskyrimo, neutronų atradėjai, branduolių virsmų tyrėjai, urano branduolio skylimo valdytojai, pirmojo reaktoriaus kūrėjai??? Galiusiai, atominės bombos sprogdintojai, parodę visam Pasauliui, ką tai reiškia?
Visa tai reikejo matuoti, sverti, fiksuoti. Kas atrado tokį galingą tyrimo metodą, kaip burbuliukų kamerą- menkai žinoma. Tai kolektyvinis beasmenis darbas, be kurio Enšteino darbai taip ir būtų likę popieriuje, kaip ir jo "Bendroji lauko teoriją"
Enšteino darbai, aišku, buvo nei pirmieji nei paskutiniai. O šie ginčai, basitęsantys 100 metų, tuo geri, kad populiariną reliatyvumo teoriją,
kurioje beje daug dar likusių klausimų ir užslėptų dalykų. Pvz., šviesa, ties žvaigždėm užlinksta ne visai taip, kaip nunatė Enšteinas? Šviesos greitis matoujamas tik cikle- turime būtinai jį grąžinti?
O visas mokslas- tai, gal būt, tik kopijavimas. Tik tos kopijos turi būti nors truputį geresnės negu orginalas. Čia Enšteinas ne išimtis, ir nėra ko, manau, R. Norvaušai laužyti dėl to iečių.
V.Lazauskas |
| 108358. Saulius M. -- Rimui Norvaišai | 2008-01-23 09:03 | | Abibendrinant vykusią diskusiją, noriu jums nuoširdžiai padėkoti: kelyje link tiesos, gilesnio supratimo - geras oponentas yra tiesiog neįkainojamas turtas. Ačiū |
| 108616. Jonas Grigas | 2008-01-26 14:04 | | Savaitę buvau išvykęs į užsienį ir grįžęs esu maloniai nustebintas, kad diskusija tęsiasi. Dėkoju Sauliui M, teisingai supratusiam, kad mano straipsnis buvo tik "kvietimas diskusijai, kvestionavimui ir detalesniam išsiaiškinimui: ar tiesa yra tai, kas dešimtmečiais laikyta neabejotinai teisingu visuomenėje pripažintu požiūriu?"
Aš tikrai neteigiau, kad A.Einšteinas yra plagiatorius, aš nemenkinu Einšteino nuopelnų mokslui. Aš tik norėjau, kad fizikai, ypač teoretikai, pasigilintų į tokią gausią kontraversišką literatūrą apie Einšteino darbus. Ar tikrai pelnytai Einšteinas yra dievas? Deja supratau, kad dauguma mūsų yra dogmatikai, su akidangčiais (kokius deda arkliams) ir nesugebame matyti plačiau.
Vis tik ši diskusija buvo labai vaisinga ir aš daug sužinojau iš Rimo Norvaišos ir Sauliaus M. Jeigu Jūs ne fizikai, tai mąstote ir žvelgiate nepaprastai giliai. Aš Jums dėkingas. Manyčiau, kad Jūs savo diskusiją galėtute pateikti "Šiaurės Atėnams". Tai būtų nepaprastai naudinga skaitytojams. |
| 131395. kukas | 2008-09-15 21:32 | | Nesu specialistas. Mano galva straipsnis NETEIGIA, kad Einšteinas buvo plagiatorius, o rašo, kad yra tokių nuomonių, tai yra galutinai neįrodyta. Todėl neįkertu tų jūsų kautynių komentaruose, kur ginčijama daugiau autoriaus “pozicija“ (kuri mano galva kaip ir nėra išdėstyta, išlaikytas bešališkumas), o ne Einšteino darbų kilmė...
Ginčijamasi taip, lyg to pasekoje būtų atrasta kas nors dar reikšmingesnio už reliatyvumo teoriją :)
Manau būtų tikslinga besiginčijantiems tiesiog susitikti sutartu laiku ir lengvai apdaužyti oponentų fizionomijas bei sulaužyti akinius. Bent ginčo rezultatas bus akivaizdus, nešnekant apie tai, kad bus nustatyta kas teisus.
O autoriui - ačiū, nežinojau kad Einšteino indėlis yra kvestionuojamas... |
| 186521. Deivis | 2010-03-18 16:31 | | Neradau argumentavo į tai, kad Einšteinas nesukūrė formulės. Jei jau buvo anksčiau sukurta tokia teorija, tai ji turėjo būti pripažinta, bet niekas jos nepripažino. Tai visą straipsnį traktuoju kaip žemesnio intelekto mokslo žmonių pavyda į Einšteino įrodyta ir sukurtą teorija. O tai sukurta - dėl finansinių sumetimų, autorius neturėjo apie ką rašyti... |
|
ATĖNAI
Lietuva internete
