nauji metai šįmet neatėjo
atėjo pirmadienis, kurį mes
žudėm su dar neatkimštais buteliais
ir dėliojom praeitų metų puzzles
užsidegėm bengališkų ugnelių
padegėm namus, perukus, dienoraščius
buvo tarsi linksma, bet trūko
kurtinančio sprogimo
(sprogimas)
tam langely priešais mano namus
niekad nemačiau gyvo žmogaus
nei šviesos
tam tamsiam langely priešais mano namus
šiąnakt degė šviesa
ir kažkokia ypata, panaši į girtą Jėzų
žiūrėjo tiesiai man į akis
šitie namai sugrius
su visais smulkiais daikčiukais
šitie namai dar stovi
bet daikčiukai jau nori išsivaikščiot
maži, liesti drebančių pirštų
pilni tvinkčiojančio karščio
surinkti ir padaryti be jokios būtinybės
jie susirinks ir sukurs mažą lauželį
didžiulis plieno lakštas slėgė
akių tinklainę ir žvilgsnius tuose tinkluose
kažkas daužo plieno lakštą pūgoje
žingsniai negirgžda ir neaiški ėjimo kryptis
pilkam danguj kartais sujuoduoja skylės
varžtai? stiklai?
ir byra iš jų vinys ir monetos
žodžiai? drožti kiniški niekučiai
pasaulis darosi panašus į geležinį garažą
su maža spynele
pakabinta
tamkart
pažadinu tavo tekstą iš tamsos
žiūriu kaip jis kyla su Poseidono šakėm
tokiose jautriose prisirpusiose lūpose
tokie neišraiškingi žodžiai
kažkas kasdien tuo pačiu laiku
rakina mano duris
tas kažkas supranta kaskart
kad jo raktas mano durims netiks
bandau tave įtikint, kad reikia kvėpuot
ir Pu Sun Linas man pritaria galvos linksėjimu
bet tavo poliaroidinėse smegenyse
pasigirsta varlės kvaksėjimas
tavo veidas gražus ir klubai gražūs
migdolais mane maitinai ir aš vėmiau
tas vienas kartas kartojos kaskart
ir veidrodyje atsirado dėmės
Pinokis 8
(skamba kanklės)
kaltelis – kal kal kal
dildelė – dil dil dil
teptukas – tep tep tep
kūjelis – chui chui chui
gavosi graži lėlė sulaužyta nosim
papa Karlas džiaugėsi, o aš kentėjau
norėjau, kad Malvina būtų panaši į Barbę
bet padarė daržinę drožtinę
kitos jos dalys ir akys buvo gražios
papa Karlas mirksėjo ir aš supratau
išsisukau nosį, kad jos nenudurčiau
– taip prasidėjo gamybinės dienos
fabrikas? / žaislų parduotuvė? / vaikų
kambarys?
baisu, truputį, šiandien
mes kalbėsimės apie piešinius, kurių
dar nematei
mes kalbėsimės apie piešinius, kurių
dar nenupaišiau
mes kalbėsimės apie tai, ko dar nėra
bet jau dabar ant
kažkurio
kampe
nupaišiau
mėlynus triusikus
žalią eglutę aš tau nupiešiu
žalią eglutę aš tau nulipdysiu
žalią eglutę aš išliesiu iš betono
nes medkirčiai jau iškirto miškus
žalią eglutę aš tau nudažysiu žaliai
nes dar prisimenu jas pilnas žalumo
apklotas storu sniego sluoksniu
nors medkirčiai iškirto prisiminimus
žalią eglutę aš tau iškarpysiu
iš popieriaus žalio žaliausio
jeigu viskas bus gerai?
(aidi aidai: erai?, rai?, ra?, a?)
iš tų mėlynų triusikų galiu spręsti, kad autoriui truputį virš 70-ies, kad jis konservatyvių pažiūrų, 1960-ųjų bitlų revoliucijos liudininkas, bet iš prigimties slavistas, kuriam taip ir liko svetimos pažangesnės technologijos: glaudės, trumpikės, kelnaitės etc.
gal čia ne eilės, o darželinuko užrašai, kaip Auris darželyje švenčia eglutę: iš pradžių žalią eglutę piešia, paskui žalią eglutę lipdo, paskui žalią eglutę iškarpo iš žalio popieriaus... Karpo popierių ir murma chui chui chui... Nei poetinio takto, nei supratimo, kas yra poezija, nei skonio, kad poezija, anot Odino, "išminčių medus". Rezultatyvi - ačiū archyvarui už terminą - makulatūra...
Tai dar nieko neįrodo. Kai kurie nacionaliniai titulai. Reikia analizo. Ar bent kontekstinių argumentų. Be abejo, būna ir labai blogiau nei šioji publikacija...
ATĖNAI
Lietuva internete
